- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-237-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20255-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- K. R.
- Nukentėjusysis
- V. Ž., A. G., M. G.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikas) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. liepos 24 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę K. R. nustatant laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Į bausmės laiką nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. bei bausmės dalį, atliktą pagal 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį.
Nukentėjusiojo V. Ž. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jam iš T. L. ir K. R. solidariai priteista 4023,12 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jam iš T. L. ir K. R. solidariai priteista 337,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios M. G. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jai iš T. L. ir K. R. solidariai priteista 150,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
2020 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“ AB, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas iki bus atlyginti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, atlyginus ieškinius panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu T. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikas), 159 straipsnį, tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepateiktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis ir T. L. pagrobė svetimą turtą, t. y., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. gegužės 25 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, pagrobė svetimą V. Ž. priklausantį turtą – automobilį Toyota L. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8000 Eur vertės, ir jo salone buvusius V. Ž. priklausančius daiktus: žibintuvėlį 35 Eur vertės, sulankstomą medžioklinį peilį 55 Eur vertės, sulankstomą peilį 35 Eur vertės, žiūronus 80 Eur vertės, akinius 200 Eur vertės, vyriškus akinius nuo saulės 30 Eur vertės, vyrišką piniginę 30 Eur vertės su joje buvusiais pinigais – 240 Eur, tuo nukentėjusiajam V. Ž. padarė 8705 Eur turtinę žalą.
2. Be to, K. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis ir T. L. pagrobė svetimą turtą, t. y., veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, 2020 m. gegužės 26 d. naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo kiemo pasikėsino pagrobti svetimą A. G. priklausantį turtą – automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko rastu raktu užvesti automobilio variklio, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, iš neužrakinto automobilio O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salono, pagrobė svetimą A. G. priklausantį turtą – piniginę 5 Eur vertės su joje buvusiais pinigais – 200 Eur, bei M. G. priklausantį turtą – piniginę 15 Eur vertės su joje buvusiais pinigais – 150 Eur, tuo nukentėjusiajam A. G. padarė 205 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai M. G. – 165 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimai
3. Nuteistasis K. R. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, t. y., atidėti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3.1. Nurodo, kad jam pagal įstatymą taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos pagal ¾, gegužės mėnesį. Atlikdamas bausmę pasikeitė, pažangiai mokosi, dalyvauja užsiėmimuose, lanko programas. Turi daug planų išėjus į laisvę, nori tęsti mokslus, įsidarbinti, įgyti vairuotojo pažymėjimą. Būdamas įkalinimo įstaigoje apgalvojo savo elgesį, planuoja keisti gyvenimo būdą, draugus. Charakterizuojamas gerai, nuobaudų neturi, sutiktų atlyginti žalą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras V. Motiejūnas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Nurodo, kad nors K. R. ir padarė nusikalstamą veiką būdamas nepilnametis, tačiau anksčiau buvo ne kartą teistas, šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. R. taip pat yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Akivaizdu, jog K. R. nuolat daro nusikalstamas veikas, už anksčiau padarytus nusikaltimus skirtos kitų rūšių bausmės nedarė kaltinamajam jokios teigiamos įtakos, jis yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, nuteistasis nedaro išvadų ir nevertina savo elgesio kritiškai, nekeičia gyvenimo būdo, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik K. R. paskyrus griežčiausią numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą.
4.2. Pažymi, kad nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog K. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus aukščiau aptartą K. R. asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, byloje nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo ankstesnius teistumus (yra teistas 9 kartus, 2020-07-03, 2020-07-24, 2020-07-27, 2020-08-06, 2020-10-22 teismų nuosprendžiais jam jau buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumai neišnykę) bei baustumus administracine tvarka, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, kai jis ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, dėl ankstesnio savo elgesio reikiamų išvadų nepadarė, nerodo jokio noro taisytis ir laikytis įstatymų, toliau elgiasi įžūliai ir pavojingai, rodo nepagarbą visuomenei ir įstatymams, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 92 straipsnio nuostatas.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Z. R. prašo sūnaus apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad sūnus pasikeitė, sportuoja, mokosi, priėjo pirmąją komuniją ir sutvirtinimą. Vienuolių ir auklėtojos atsiliepimai puikūs.
6. Teismo posėdyje nuteistasis K. R. palaikė savo skundą ir prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Gynėja advokatė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam K. R. paskirti švelnesnę bausmę, t. y., taikyti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, teigiant, kad pasikeitė, padarė išvadas ir nori keisti gyvenimo būdą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. R. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu K. R. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
11. K. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. K. R. paskirtos griežčiausios straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės – už automobilio Toyota L. C. ir jame buvusių daiktų vagystę paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už automobilio O. A. ir jame buvusių daiktų vagystę paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2020 m. liepos 3 d., 2020 m. liepos 24 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
12. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšis ir dydžius, atsižvelgė į tai, kad nenustatyta K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis) ir tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje vietoje pastebėtina, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktus, turėtų būti laikoma, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau kadangi tik nuteistasis yra pateikęs apeliacinį skundą, aukštesnysis teismas negali sunkinti nuteistojo padėties. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vertino ir tai, kad K. R. anksčiau teistas 8 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, už iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat, baustas administracine tvarka. Šioje vietoje atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neužtraukia teistumo, todėl aukštesnysis teismas vertina, kad šiuo nuosprendžiu padarytus nusikaltimus K. R. įvykdė būdamas teistas 7 kartus. Taip pat, kaip matyti K. R. nedirba, turi devynių klasių išsilavinimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 24 d. nutartimi buvo subendrintos 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinę bausmę nustatant laisvės apribojimą 1 metams, tačiau ši bausmė buvo pakeista 45 parų areštu, kadangi K. R. pažeidinėjo savo, kaip probuojamojo pareigas, kas patvirtina jo neatsakingą požiūrį į jam paskirtas su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. R. vertino kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuri nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, jo nusikalstamos veikos yra daromos sistemingai, kaip nusikalstamo gyvenimo pasekmė, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės K. R. asmenybės pokyčiams įtakos nepadarė.
13. Aukštesnysis teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad teismas, bendrindamas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, turi nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus ir dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl K. R. paskirtų bausmių bendrinimo, nieko nepasisakė motyvuojamojoje dalyje, o tik rezoliucinėje dalyje subendrino šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su kitais K. R. atžvilgiu priimtais teismo nuosprendžiais. Nepaisant to, aukštesnysis teismas sprendžia, kad K. R. tinkamai paskirta galutinė subendrinta bausmė. Kaip matyti, šiuo nuosprendžiu K. R. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir galutinę bausmę K. R. nustatė - laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Iš paskirtos galutinės subendrintos bausmės matyti, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėtos minimalios bendrinamų teismo nuosprendžių paskirtų bausmių dalys.
14. K. R. apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad būdamas laisvėje jis toliau mokintųsi ir dirbtų, bei sutiktų atlyginti padarytą žalą, neturi esminės reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, kadangi išanalizavus visus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nustatė, jog nuteistajam K. R. praeityje jau ne kartą buvo taikytos laisvės apribojimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad skirtos sankcijos, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, jo teigiamai nepaveikė, nuteistasis ir toliau darydavo naujas nusikalstamas veikas, kurios nebuvo atsitiktinės, o nulemtos jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.
15. Teisėjų kolegijos manymu, skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis pasitaisė, neturi nuobaudų įkalinimo įstaigoje, viską apgalvojo, nėra kuo nors išskirtinės, kad būtų švelninama jam paskirta bausmė, be to, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog K. R. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. R. už jo padarytus nusikaltimus skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.
17. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymu, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi nuteistajam K. R. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. rugsėjo 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam K. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 126 Eur išlaidų
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas K. R. šioje byloje buvo būtinas, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, o pirmosios instancijos teisme vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau vadovaujantis imperatyvia BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, t. y., kad nusikalstamas veikas, už kurias K. R. nuteistas šioje byloje padarė būdamas nepilnametis, taip pat į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų už nuteistajam K. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.