Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui K. R., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus, atstovui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, nesudariusi darbo sutarties, neįteikusi darbo pažymėjimo, nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) leido A. K. vykdyti užsakymą, kaip ir kitoms siuvėjoms įmonėje 2012 m. kovo 5 d., nuo 7.00 val. iki 9.00 val.

G. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-03-05, A. K. į jos įmonę atvyko rekomenduota darbo biržos. A. K. nežinojo, kaip seksis dirbti, todėl ji jai leido pabandyti dirbti siuvimo mašina. Tą dieną, apie 11.00 val. A. K. turėjo nueiti į darbo biržą ir pranešti ar pageidauja įsidarbinti ar ne. Tą pačią dieną atėjo valstybinės darbo inspekcijos atstovai ir rado A. K. dirbančia su siuvimo mašina. A. K. siuvo atraižas, t.y., kitus gaminius nei įmonėje dirbančios siuvėjos.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus, atstovas paaiškino, kad 2012-03-05, iš ryto, tiriant anksčiau gautus skundus dėl nelegalaus darbo įmonėje “ (duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas patikrinimas šioje įmonėje ir buvo įmonės patalpose su siuvimo mašina dirbanti A. K.. Ji siuvo tokius pačius gaminius kaip kitos siuvėjos. Darbo sutartis sudaryta nebuvo. Dėl to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytoja B. V. davė tokius pačius parodymus kaip ir VDI atstovas.

Liudytojos D. L. ir S. R. davė tokius pačius parodymus kaip ir G. V..

Liudytoja A. K. parodė, kad ji 2012-03-05 nuėjo į Utenos teritorinę darbo biržą, kur jai buvo rekomenduota įsidarbinti UAB “(duomenys neskelbtini)“. Ji iš pat ryto nuėjo pas įmonės direktorę. Kadangi anksčiau buvo dirbusi sukirpėja, o ne siuvėja, todėl jai direktorė leido pabandyti dirbti su siuvimo mašina, išsiaiškinti ar galės dirbti. Vėliau atėjo darbo inspekcijos atstovai. Po kurio laiko, prie 11 val. ji išėjo, nes turėjo būti darbo biržoje.

Iš G. V. bei A. K. paaiškinimų duotų VDI inspektoriams ( b. l. 4, 5 ) matyti, kad jos nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir teismo posėdžio metu.

Iš Utenos teritorinės darbo biržos Utenos skyriaus pateiktos rekomendacijos įsidarbinti kopijos ( b. l. 6, 48 ) matyti, kad 2012-03-02 rekomendacija buvo išduota A. K. dėl įsidarbinimo UAB “(duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, kad ši rekomendacija privalo būti grąžinta, ir ji buvo grąžinta darbo biržai iki 2012-03-05.

Motyvuojamoji dalis

Darbo kodekso 98 straipsnis nustato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą ( įstatymo galiojusio iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., redakcija).

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41/3 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių ( Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 24 d. nutartis byloje Nr. N-575-805-12 ).

Tiek G. V., tiek A. K. savo paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, t.y., kad A. K. atvyko darbo biržos siuntimu ir direktorės leidimu bandė siūti atraižas siuvimo mašina, siekdama patikrinti ar ji turi pakankamai įgūdžių šiam darbui atlikti. Liudytojos D. L. ir S. R. šias aplinkybes patvirtino. Iš G. V. ir Utenos teritorinės darbo biržos Utenos skyriaus gautų duomenų matyti, kad A. K. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti į UAB ” (duomenys neskelbtini) iki 2012-03-05”. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes bei patvirtintų, kad G. V. ir A. K. prieš patikrinimą jau buvo susitarusios dėl darbo funkcijų, trukmės, tvarkos, būdo, sąlygų ir darbo užmokesčio.

Darbo kodekso 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t. y., vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Inspekcijos atstovas A. K. ir liudytoja B. V. parodė, kad A. K. siuvo tokius pačius gaminius kaip ir kitos įmonėje dirbančios siuvėjos. A. K., liudytojos D. L. ir S. R. nurodė, kad A. K. siuvo atraižas. Kokių nors konkrečių, objektyvių duomenų apie A. K. atliktą darbą, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nepateikė. Šioje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad A. K. sukūrė kokį nors produktą darbdavio, t.y. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ naudai.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus ir vadovaudamasis įrodymų naštos paskirstymo taisyklėmis, t. y. tuo, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, bei atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, jog patikrinimo metu A. K. nelegaliai dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. V. atžvilgiu nutrauktina kaip nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ( ATPK 250 str. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41/3 str. 1 d. G. V. atžvilgiu nutraukti kaip nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ( ATPK 250 str. 1 p. ).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.