- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- AN17.-1186-880/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pažeidėjas
- S. K.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kategorijos
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Sadauskaitei,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Protokolas S. K. surašytas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 23 d. apie 17 val. 00 min., būdamas nepilnametis, viešoje vietoje gatvėje, šalia S. D. kiemo įvažiavimo vartų, esančių (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų veiksmų primėtė statybinių vinių. Tokiais savo veiksmais S. K. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 1 dalyje.
Traukiamas administracinėn atsakomybėn S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Jis nurodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. buvo mokykloje, pamokos baigėsi 14:45 val. Po pamokų jis buvo su draugais mieste, namo grįžo 17:15 val. Su R. D. konfliktų neturėjo. R. D. jam buvo iškvietęs policiją, nes jis važinėjo su motoroleriu, po ko jis buvo nubaustas. Galbūt dėl to R. D. ir galvoja, kad jis tai galėjo padaryti jam keršydamas. 2018 m. balandžio 23 d. jis buvo su broliu ir draugais Širvintose, o namo grįžo maršrutiniu autobusu.
Nukentėjusysis R. D. teismo posėdžio parodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. jie su šeima važiavo iš kiemo. Pro juos pravažiavo keletas mergaičių su motoroleriu, viena iš jų kaimynų dukra. Ji akivaizdžiai nevaldė tos transporto priemonės, susvirduliavo, todėl jis informavo BPC, kad nepilnamečiai važinėja su neregistruota transporto priemone. Vėliau jis sužinojo, kad pažeidėjas buvo nubaustas. Nepilnamečiai tame kelyje motoroleriais ir keturračiais važinėja nuolat. Po to kaime prieš juos buvo nusiteikta priešiškai. A. Š., kuris yra penkis kartus teistas, perduoda nepilnamečiams vairuoti savo transporto priemones. Po savaitgalio prie jų kiemo vartų buvo pribarstyta medvaržčių. Apie šį atsitikimą buvo informuotas BPC. Po kelių valandų grįžę į kiemą jie pamatė, kad yra vėl pribarstyta vinių. Apie 17 val. tą pačią dieną jis išgirdo muziką, kuri privažiavus prie jų kiemo vartų nutilo. Kadangi jų vartai buvo praviri, jis pamatė du piliečius, iš kurių vienas buvo blondinas su tamsiu dviračiu, o kitas su šviesiu. Vienas iš jų buvo S. K.. Tada nuo vartų atbėgo jo dukra šaukdama, kad jiems minėti jaunuoliai vėl primėtė vinių. R. D. taip pat nurodė, kad jis nesiekia, jog S. K. būtų nubaustas ir, kad nori, jog jo tėvai suprastų, kad tai nėra tinkamas sūnaus elgesys ir, jog vaikas yra neigiamai įtakojamas A. Š..
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. jis su broliu ir draugais buvo mieste. Tą dieną, kai kažkas R. D. prie vartų primėtė vinių, jis su broliu grįžo namo po 17 val. autobusu.
Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. jis su S. K., D. K. ir A. D. buvo mieste po pamokų nuo 14.30 val. Jie pabuvo skvere, o apie 17 val. D. K. ir S. K., autobusu išvažiavo namo.
Analogiškus parodymus davė liudytojas A. D..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 569 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl S. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tačiau nepakanka įrodymų spręsti, kad nusižengimą padarė būtent S. K.. Nors R. D. nurodo, kad matė, jog vinis prie jo vartų išmėtė S. K., S. K. tai neigia ir teigia, kad tuo metu jis buvo Širvintose ir negalėjo padaryti administracinio nusižengimo. Tai patvirtina ir byloje apklausti liudytojai A. D., L. B. ir D. K.. Taigi, byloje yra tik vieni kitiems prieštaraujantys nukentėjusiojo ir asmens traukiamo atsakomybėn bei liudytojų parodymai. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti dėl vienos ar kitos pusės parodymų patikimumo byloje nėra. Be to, policijos pareigūnės J. P. tarnybiniame pranešime (b.l. 23) nurodyta, kad Širvintų autobusų parko dispečerė A. M. jai nurodė, kad 2018 m. balandžio 23 d. 17 val. iš Širvintų autobusų stoties kartu su ja autobusu važiavo S. K..
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis neįrodyta, kad S. K. protokole nurodytu metu, t.y. 17 val. buvo (duomenys neskelbtini) ir primėtė prie R. D. namų statybinių vinių ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina, S. K. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.