Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delkada“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovė „Grema“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2016-01-29 tarp UAB „Delkada“ ir UAB „Grema“ sudaryta paskolos sutartis Nr. 16/01/29-1, pagal kurią UAB „Delkada“ paskolino UAB „Grema“ 15000 Eur, numatyta paskolos grąžinimo data- 2017-12-31, numatytos 12 proc. metinės palūkanos pagal sutartį, 0,5 proc. delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną, sutartį už UAB „Delkada“ ir UAB „Grema“ pasirašė direktorius A. K., dviejų sutarties lapų apačioje yra J. G. parašas, trečiame lape-parašyta: akcininkas J. G. ir parašas (17-19, 50-52 b.l.).

2016-01-29 UAB „Delkada“ pagal kasos išlaidų orderį Nr.8 išdavė 15000 Eur grynųjų pinigų A. K., nurodytas pagrindas- gryni į banką sąskaitos papildymui, tą pačią dieną į UAB „Delkada“ sąskaitą įneštos 14600 Eur ir 400 Eur sumos, pavedimai padaryti prieš pervedant į UAB „Grema“ sąskaitą (134-135,138 b.l.). 2016-01-30 UAB „Delkada“ pervedė UAB „Grema“ 15000 Eur, mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis- paskola pagal sutartį Nr. 16/01/29-1 (11 b.l.). 2016-01-28 į UAB „Grema“ banko sąskaitą atliko 7000 Eur pavedimą N. K., nurodytas pagrindas- paskolos sutartis Nr. 16/01/28-1, 2016-01-29 D. G. atliko 7000 Eur pavedimą, nurodytas pagrindas- paskolos sutartis Nr. 16/01/28-2 (124, 145-146 b.l.).

2016-06-10 UAB „Grema“, atstovaujama darbdavio atstovo direktoriaus A. K. sudarė neterminuotą darbo sutartį su J. G., jis įdarbintas vadybininku (163-164 b.l.). 2016-09-07 yra įregistruotas UAB „Grema“ įstatinio kapitalo padidinimas piniginiu įnašu (106-110 b.l.). 2017-12-13 J. G. pagal patalpų nuomos sutartį 2018-001 išnuomojo UAB „Delkada“ nekilnojamą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 350 Eur/mėn mokestį, taip pat UAB „Delkada“ minėtoje nuomos sutartyje įsipareigojo deklaruoti ir sumokėti metinį nekilnojamojo turto mokestį (66 b.l.).

2018-11-05 UAB „Delkada“ surašytas priminimas-pareikalavimas grąžinti paskolą pagal sutartį Nr. 16/01/29-1, adresuotas UAB „Grema“, rašto apačioje yra direktoriaus A. K. parašas ir UAB „Grema“ antspaudas bei prierašas: 2018-11-06 Aš A. K. dokumentą gavau. A. J. G. su dokumentu supažindintas, pasirašyti atsisakė (13 b.l.).

2018-12-03 UAB „Delkada“ surašytas priminimas-pareikalavimas, adresuotas UAB „Grema“, rašto apačioje yra direktoriaus A. K. parašas ir UAB „Grema“ antspaudas bei prierašas: 2018-12-04 Raštą gavau. A. J. G. informuotas, bet dokumentus pasirašyti vėl atsisakė (12 b.l.).

2018-12-04 UAB „Grema“ pardavė pirkėjui iš Uzbekistano R. M. transporto priemonę DAF FT XF105, 460T už 15000 Eur, UAB „Grema“ vardu pirkimo-pardavimo sutartį sudarė, PVM sąskaitą -faktūrą išrašė direktorius A. K. (6,8,10 b.l.)

2018-12-12 A. K. pateikė Šiaulių apskrities VPK skundą dėl UAB „Grema“ savininko veiksmų, parašė pareiškimą, nurodė, kad 2018-12-04 J. G. vyko į Vilnių paimti pinigų už parduotą įmonei priklausantį vilkiką DAF, tačiau gautos grynais pinigais 15000 Eur sumos į kasą neįnešė, vienas priedų- 2018-12-04 kasos pajamų orderis serija 18 Nr. 029, suma 15000 Eur, buhalterio ir kasininko (A. K.) parašų nėra (5,14-16 b.l.).

2018-12-19 UAB „Grema“ vienintelio akcijų savininko sprendimu Nr.1 A. K. atšaukiamas iš UAB „Grema“ direktoriaus pareigų, direktoriumi paskiriamas J. G. (4 b.l.).

2019-01-10 Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodoma, kad prokuratūroje buvo gauti 2018-12-12 A. K. ir 2018-12-19 J. G. skundai (53-57 b.l.). Tyrimui atlikti iš UAB „Grema“ direktoriaus J. G. buvo pareikalauta pateikti įmonės buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus už 2015-11-06- 2018-12-31 laikotarpį, J. G. 2019-02-01 reikalaujamus dokumentus pateikė tyrėjams (58-59 b.l.). 2019-03-01 raštu iš J. G. pareikalauta pateikti papildomus dokumentus (60 b.l.). J. G. nuo 2007-03-22 iki 2012-05-14 dirbo UAB „Kelstuva“ direktoriumi (67-69 b.l.).

Nagrinėjant ieškovo į bylą pateiktus J. G. darytus užrašus, J. G. teigė, kad jo užrašų antrame lape nežinia kas yra padaręs įrašus, t.y. įrašęs datas bei vardus, pats J. G. datą rašo tokia tvarka: diena, mėnuo, metai, jo ranka daryti datų įrašai tik trečiame užrašų lape (103-105 b.l.).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paties paskolos sutarties sudarymo fakto. Ieškovės atstovai teigė, kad tai buvo paprasta paskolos sutartis tarp juridinių asmenų, atsakovei reikėjo lėšų vilkikui pirkti, ieškovė lėšų turėjo ir galėjo jų paskolinti. Atsakovės atstovas teigė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, paskolos sutartis turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia, nes pinigus-15000 Eur įnešė pats atsakovės savininkas ir vienintelis akcininkas, nežinojęs kaip teisingai įforminti tokią paskolą.

Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Lietuvos A. T. praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos A. T. 2018m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas ir jame nurodyta praktika). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paskolos davėjos, t.y. ieškovės kasoje buvo išduota 15000 Eur grynųjų pinigų, tą pačią dieną į ieškovės sąskaitą banke per du kartus sumomis 14600 Eur ir 400 Eur įnešta viso 15000 Eur, tą pačią dieną padarytas 15000 Eur pavedimas atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodyta: paskola pagal sutartį Nr. 16/01/29-1. Teismo manymu šių rašytinių įrodymų pilnai pakanka daryti išvadai, kad ieškovė turėjo pinigų, sudarė su atsakove paskolos sutartį ir paskolino atsakovei 15000 Eur. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad paskolinta suma į sąskaitą pateko, be to į minėtą UAB „Grema“ banko sąskaitą 2016-01-28 atliko 7000 Eur pavedimą N. K., nurodytas pagrindas- paskolos sutartis Nr. 16/01/28-1, o 2016-01-29 pavedimą 7000 Eur atliko D. G., nurodytas pagrindas- paskolos sutartis Nr. 16/01/28-2. Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. patvirtino, kad D. G. yra jo sutuoktinė, o N. K.- giminaitė. Vertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad tuometiniam atsakovės darbuotojui ir vieninteliam akcininkui J. G. buvo žinoma, kaip reikia įforminti fizinio asmens paskolą įmonei, todėl teismas atmeta J. G. išsakytus teiginius, kad jis to nežinojo. Bylos nagrinėjimo metu J. G. teigė, kad turėjo nuosavų pinigų, buvo pardavęs nekilnojamo turto, turėjo santaupų, tačiau šių teiginių nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais, nors turėjo pakankamai laiko tai padaryti. Pažymėtina, kad ieškovės atstovo teiginių, kad N. K. ir D. G. atsinešė parengtas paskolos sutartis, kurias tereikėjo patvirtinti, atsakovės atstovas neginčijo. Ieškovės procesiniuose dokumentuose yra nurodyta, kad atsakovė nuo paskolos gavimo dienos ieškovei kas mėnesį pagal ieškovės išrašytas sąskaitas mokėjo ieškovei palūkanas už naudojimąsi paskola. Atsakovės atstovo ir liudytojo J. G. tvirtinimas, kad tuomet būdamas UAB „Grema“ vieninteliu akcininku ir darbuotoju, J. G. du metus nežinojo apie ieškovui mokamas paskolos palūkanas, teismas laiko neatitinkančiu tikrovės, nes būdamas rūpestingas ir apdairus įmonės savininkas turėjo ne vien teisę, bet ir pareigą domėtis įmonės gaunamomis bei apmokamomis sąskaitomis. Teismo manymu taip pat rūpestingo ir atsakingo asmens kriterijų neatitinka ir J. G. teiginiai apie tai, kad nors jam tapo žinoma apie galimai nesąžiningus jo nuosavos įmonės direktoriaus veiksmus ir apie tai, kad ieškovės ir atsakovės buhalterė yra ta pati, be to dar ir susijusi su įmonės direktoriumi giminystės santykiais, minėti asmenys ir toliau dirbo jo įmonėje. J. G. taip pat patvirtino, kad ant paskolos sutarties visų trijų lapų esantys parašai yra jo, aiškino, kad direktorius A. K. jam davė pasirašyti tuščius lapus, kad tokių lapų buvo ir daugiau. Teismas vertina tokį J. G. tvirtinimą kaip mažai tikėtiną, nes teismo manymu nuo 2007 metų užsiimdamas verslu J. G. galėjo ir privalėjo suprasti, kad pasirašydamas tuščius lapus prisiima visą su tuo susijusią riziką. J. G. paliudijo, kad A. K. atidavė jam paskolos sutarties originalą, kuriame yra nuostata, kad paskolos sutarties buvimas pas paskolos gavėją yra vienas iš įrodymų, kad paskola grąžinta, todėl J. G. teigia manęs, kad ginčų dėl paskolos daugiau nebėra. Pažymėtina, kad toks J. G. manymas yra nepagrįstas, nes, kaip ir buvo pažymėta, paskolos sutarties buvimas pas paskolos gavėją yra vienas iš įrodymų, kad paskola grąžinta, tačiau jokių kitų įrodymų, kad grąžino paskolą, atsakovė pateikti negalėjo, todėl vertinant visų byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovė iš ieškovės gavo paskolą, tačiau jos negrąžino, ieškovei priteistina iš atsakovės visa paskolos suma- 15000 Eur.

Dėl delspinigių dydžio

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos A. T. 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018). Kitais netesybų mažinimo kriterijais pripažįstama tai, kad teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį (Lietuvos A. T. 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė patyręs nuostolių. Šalys paskolos sutartyje (sutarties 9 punktas) susitarė dėl 0,5 % dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną termino praleidimo dieną. Ieškovė ieškinyje pateikia paskaičiavimus, kad delspinigiai už 180 dienų sudaro 13500 Eur. Pažymėtina, kad delspinigių suma yra artima visos skolos dydžiui, todėl teismo vertinimu sutartyje numatytas delspinigių dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, todėl jų dydis mažintinas iki 0,05%, kas sudarytų 1350 Eur, tokia delspinigių suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

Dėl palūkanų

LR CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo, ieškovė yra sumokėjusi 198,00 Eur žyminio mokesčio, paduodant ieškinį sumokėjo 481,00 Eur, viso sumokėta žyminio mokesčio suma 679,00 Eur. Teismui iš esmės patenkinus visus ieškovės ieškinio reikalavimus, visa sumokėta žyminio mokesčio suma 679,00 Eur priteistina ieškovei iš atsakovės.

Nors teismas sumažino priteistinų delspinigių sumą, iš esmės ieškovė laimėjo bylą, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos visos byloje turėtos teisinės pagalbos išlaidos- 1846,42 Eur.

Teismas šioje byloje patyrė 4,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ieškinį patenkinus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delkada“ , į.k.145657012, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., a.s.(duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grema“ , į.k.300076595, buveinė (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., a.s. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, 15000,00 (penkiolika tūkstančių eurų) Eur skolos, 1350,00 (tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt eurų) Eur delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 16350,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2525,42 (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 42 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Grema“ 4,98 (keturis eurus 98 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.