- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- A-143-2983-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03404-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sidma“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sidma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sidma“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (teisių perėmėjas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sidma“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Sidma“, apeliantas) skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 3K10/133, paskiriant UAB „Sidma“ už padarytą pažeidimą mažesnę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 3K10/133 buvo nubaustas 20 000 Lt bauda. Pažymėjo, jog su padarytu pažeidimu sutinka ir jo neginčija, tačiau, pareiškėjo nuomone, įmonei paskirta nors ir teisėta, bet per griežta nuobauda. Skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į įmonės finansinę padėtį ir kitas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodė, kad apie tai, jog jam priklausančioje parduotuvėje Radviliškio rajone, Mėnaičių kaime, policijos darbuotojų patikrinimo metu buvo rasta cigarečių be Lietuvos Respublikos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų–banderolių, įmonės administracijos darbuotojai nieko nežinojo, nes pardavėja V. G. jomis prekiavo vakare. Įmonės administracija negalėjo leisti tokios nelegalios prekybos, kadangi buvo žinomos sankcijos už tokias veikas. Be to, šioje parduotuvėje legaliai prekiaujama cigaretėmis, todėl tokia pardavėjos veika žlugdo visos įmonės verslą. Pareiškėjo teigimu, paskirta 20 000 Lt bauda yra nepakeliama našta jo biudžetui, kadangi parduotuvės pajamos nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sudaro 943 Lt. Įmonė administracine tvarka nebausta, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, ateityje pasižada nedaryti jokių naujų teisės pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 32–34) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus, t. y. padarė sudėtinį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktų pažeidimus pagal šio įstatymo 26 straipsnio 5 dalį įmonėms numatyta bauda nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt. Už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkto pažeidimą pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį numatyta bauda nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt. Bauda paskirta pagal sunkesnio pažeidimo ribas. Pagal Tabako kontrolės įstatymą ekonominės sankcijos skiriamos, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dėl to, atsižvelgus į padarytų pažeidimų pavojingumą ir įvertinus pažeidimo mastą ir pobūdį, buvo paskirta 20 000 Lt bauda. Nurodė, kad su pareiškėjo pozicija, jog paskirta ekonominė sankcija yra per griežta, nesutinka. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus subjektai yra įstaigos, organizacijos, įmonės, tarp jų ir individualios įmonės, kaip viena iš įmonių rūšių (Civilinio kodekso 2.33 str.). Tabako kontrolės įstatymas numato ekonominių sankcijų įmonėms, o ne jų savininkams ar darbuotojams, taikymo pagrindus bei jų dydžius. Tarnyba bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, nustatytas faktines aplinkybes įvertino remdamasi įstatymu, todėl nėra pagrindo Tarnybos nutarimą skirti baudą laikyti neteisingu. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, pažeidimus pripažino, dėl pažeidimų gailisi, tai pripažintina įmonės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau pareiškėjo atžvilgiu Tarnyba nustatė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t. y. tai, kad pareiškėjas, pažeisdamas nustatytą tvarką, realizavo ir laikė didelį kiekį (49 pakelius) tabako gaminių, padarė sudėtinį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, nesiėmė drausminių priemonių pardavėjos atžvilgiu. Nutarimas dėl baudos skyrimo priimtas atsižvelgus į pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumą, kitas nutarime išdėstytas aplinkybes, tarp jų atsakomybę švelninančias bei sunkinančias aplinkybes, bei pažeidimo pobūdį, mastą ir neigiamas jo pasekmes valstybės ūkiui ir finansinei sistemai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo neteisėtai laikomų ir parduodamų prekių vertė neviršijo 250 MGL, todėl jam netaikyta baudžiamoji atsakomybė, o paskirtos ekonominės sankcijos. Tačiau ta aplinkybė, kad pareiškėjo veiksmai neužtraukė jam baudžiamosios atsakomybės, nepanaikina pačios veikos pavojingumo. Pareiškėjo veikos žalingumas pasireiškia ne tik tuo, kad šiuo pažeidimu pažeidžiama teisės aktų nustatyta akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka. Šia veika kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius. Būtent pažeidžiant akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarką yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo ir tuo daroma žala valstybės finansų sistemai (nemokami mokesčiai). Kadangi pareiškėjo padaryti pažeidimai daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai, mažesnės baudos paskyrimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010 pažymėta, kad ekonominė sankcija, skiriama už Tabako kontrolės įstatymo numatytus pažeidimus, įgyvendina inter alia prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau tuo atveju, jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinama kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, įmonei a priori žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi. Taigi išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Konstitucinio Teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu (b. l. 87–90) pakeitė Tarnybos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 3K10/133, kuriuo UAB „Sidma“ paskirta ekonominė sankcija – 20 000 Lt bauda, paskiriant švelnesnę ekonominę sankciją – 10 000 Lt baudą.
Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl UAB „Sidma“ skundo reikalavimo pakeisti Tarnybos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą, paskiriant pareiškėjui už padarytus pažeidimus ekonominę sankciją, mažesnę negu įstatymo numatyta minimali, pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktais, 26 straipsnio 3, 5 dalimis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teismui iš esmės neginčija tų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Policijos komisariatas) bei Tarnybos nustatytų aplinkybių, jog 2010 m. spalio 26 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Radviliškio rajone, Mėnaičių kaime, buvo prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis, o taip pat buvo laikomi 48 pakeliai cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pavadinimu „FEST“ ir 1 pakelis pavadinimu „FEST7“. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra įmonės kaltės, nes ji apie pažeidimą nežinojo; dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, už tokio pobūdžio pažeidimus bausta nebuvo; ekonominė sankcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui, įmonės finansinėms galimybėms ir ją žlugdo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A143-109/2009, Nr. A525-929/2009, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo, savo teises realizuoja bei pareigas susikuria per savo atstovus bei darbuotojus ir tuo pačiu yra atsakingas už savo darbuotojų veiksmus, kurie gali sąlygoti ir atsakomybės taikymą. Nagrinėjamu atveju įmonės kaltė pasireiškė nerūpestingu veiklos vykdymu, nepakankama darbuotojų vykdomų darbinių funkcijų veiklos kontrole. Taigi pareiškėjo motyvai, jog pažeidimai buvo padaryti jo darbuotojos V. G., kurios visą laiką kontroliuoti nėra galimybės, vertinant pačius pažeidimus Tabako kontrolės įstatymo numatytos atsakomybės pareiškėjui taikymo prasme, nėra teisiškai reikšmingi. Teismas padarė išvadą, kad, nustačius, jog įmonei priklausančioje parduotuvėje buvo laikomi nustatyta tvarka nepaženklinti tabako gaminiai, šiais gaminiais buvo prekiaujama, skundžiamu Tarnybos nutarimu pagrįstai konstatuota, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalimi, institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, vertinant pagal Tabako kontrolės įstatymą skirtinos ekonominės sankcijos dydžiui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgtina į ūkio subjekto finansines galimybes paskirtą baudą sumokėti, o tuo pačiu ir skiriamos ekonominės sankcijos pasekmes tolimesniam šio subjekto verslui. Minėtos aplinkybės vertintinos atsižvelgus į šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę, jos neigiamas pasekmes smulkiajam verslui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1662/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-972/2010 ir kt.). Teismas nustatė, kad pateikta UAB „Sidma“ 2010 m. pelno mokesčio deklaracija liudija, jog pareiškėjo 2010 m. tiek apyvarta, tiek gautas pelnas nėra dideli. Už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus pareiškėjas nebuvo baustas. Atsižvelgus į tai, kad įmonė pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo pobūdį (pažeidimas padarytas dėl nepakankamos darbuotojų kontrolės), pareiškėjo finansinius pajėgumus, taip pat į visuotinai žinomą aplinkybę – šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę – bei jos neigiamas pasekmes verslui, teismo nuomone, skundžiamu Tarnybos 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirta 20 000 Lt ekonominė sankcija savo griežtumu yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl mažintina iki Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytos minimalios sankcijos dydžio – 10 000 Lt.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 92) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą, kuriuo UAB „Sidma“ buvo nubausta 10 000 Lt bauda, pakeičiant piniginę baudą į įspėjimą.
Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su padarytu pažeidimu ir jo neginčija, tačiau, jo nuomone, pakeista ir pakirta švelnesnė ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda, yra per griežta nuobauda. UAB „Sidma“ metinis pelnas sudaro 943 Lt, įmonė yra įsteigta tik 2009 m., todėl sumokėti 10 000 Lt baudą nėra jokių galimybių, todėl įmonė būtų priversta užsidaryti. Tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, pasižada ateityje nedaryti jokių naujų teisės pažeidimų, pavyzdingai elgtis ir sąžiningai dirbti. Pareiškėjo manymu, nuobaudos tikslai bus pasiekti pakeičiant piniginę baudą į įspėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 98–100) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų motyvų dėl ekonominės sankcijos sumažinimo, taip pat neargumentuoja pateikto apeliacinio skundo, tik nurodo, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki, ir prašo ekonominę sankciją pakeisti į įspėjimą. Pažymi, kad teismas, sumažindamas ekonominę sankciją, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat atsižvelgė į finansinę padėtį, ekonominę šalies padėtį. Tapačiais motyvais remiantis dar kartą sumažinti ir taip minimalią baudą už sudėtinį visuomenei bei valstybei pavojingą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą būtų netikslinga ir neteisinga, būtų pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai. Pažeidimo mastas, o pirmiausia pavojingumas šalina galimybę skirti pareiškėjui švelnesnę baudą nei jau paskyrė teismas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-311/2009. Pažymi, kad šiuo atveju ginčo dėl pažeidimo fakto nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – baudos, kuri pareiškėjui paskirta pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 3 ir 5 dalis už pažeidimus, numatytus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktuose, dydžio sumažinimas. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo nei dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto nustatymo, nei dėl šio pažeidimo kvalifikavimo teisingumo.
Pasisakydama dėl ginčo esmės, kolegija pažymi, kad paminėtoje Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta sankcija yra bauda nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų. Skundžiamu atsakovo nutarimu pareiškėjui paskirta bauda savo dydžiu atitinka šios sankcijos vidurkį. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirtos baudos dydžiu, prašė teismo ją sumažinti, paskiriant jam mažesnę negu paminėtoje sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. mažesnę už 10 000 Lt baudą. Atsižvelgiant į šį pareiškėjo teismui pateiktą prašymą ir jo nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra aktualus Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies (2006-06-15 įstatymo Nr. X-699 redakcija) nuostatų dėl teismo diskrecijos skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje sankcijoje numatyta minimali bauda aiškinimas.
Pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį, skundą nagrinėjantis teismas (pabrėžtina, kad ne šią sankciją taikanti institucija), atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Aiškindama šią įstatymo normą, kolegija pažymi, kad jos taikymo esmė yra aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, nustatymas. Tai reiškia, kad, tik nustačius tokias aplinkybes, galima, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatyta minimali piniginė bauda. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies taikymą nulemia konkrečių, svarstomos situacijos ypatingumą išskiriančių, aplinkybių nustatymas. Aiškinant aptariamos materialinės teisės normos (Tabako kontrolės įstatymo 26 str. 14 d.) taikymą, taip pat pažymėtina, kad ją taikant neturi būti vienaip ar kitaip kvestionuojamas įstatymų leidėjo apsisprendimas apibūdinti atitinkamus Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus bei nustatyti atitinkamą sankciją už tokių pažeidimų padarymą. Tai reiškia, kad, spręsdamas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies taikymo klausimą, teismas negali vertinti griežtumo aspektu pačios Tabako kontrolės įstatymo (šiuo atveju 26 str. 5 d.) nustatytos sankcijos. Teismas, taikydamas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį, privalo turėti omenyje įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir adekvatumo bei proporcingumo aspektais nenukrypti nuo tokios sankcijos nustatymo tikslų ir prasmės.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje taikydamas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį (sumažindamas pareiškėjui paskirtą baudą iki 10 000 Lt), atsižvelgė į pareiškėjo ekonominę padėtį (šiuo klausimu pareiškėjo nurodytus argumentus), tačiau nenustatė ir nenurodė, kad tokia jo padėtis leidžia sumažinti jam paskirtą baudą, peržengiant minimalią Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudos ribą. Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalies aiškinimo argumentus ir įvertindama faktines bylos aplinkybes šios teisės normos (aptartos jos dalies) taikymo požiūriu, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai ir teismui pateikti įrodymai negali būti pripažinti pagrindu visa apimtimi tenkinti jo prašymą dėl baudos dydžio sumažinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytas šių (pareiškėjo nurodytų) aplinkybių vertinimas, kolegijos manymu, yra adekvatus tam, kad būtų pasirinkta pareiškėjui skirtina bauda paminėtos sankcijos ribose, o ne išeita iš šių ribų.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.