Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. R. gimė (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini). Mirė santuokoje, jo sutuoktinė D. R. (duomenys neskelbtini), mirė – (duomenys neskelbtini) . A. R. ir D. R. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), A. R. ir D. R. vaikai: L. D., gimusi (duomenys neskelbtini), V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po D. R. mirties palikimą priėmė V. R.. Iš pateiktų duomenų iš valstybės įmonės Registrų centro svetainės nustatyta, kad A. R. ir D. R. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjo A. R. vardu nėra registruota sudarytų testamentų; nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruota pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atisakymo faktų ir kt. Iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. (duomenys neskelbtini), liudijimo nustatyta, kad mirus A. R. pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė; paveldėjimo byla neužvesta; mirusiojo vardu sudarytų testamentų nėra; mirus D. R. pareiškimą palikimui priimti padavė jos sūnus V. R., paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

5. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tą gali padaryti dviem būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

6. Kaip minėta anksčiau, įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

8. Nagrinėjamoje byloje prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti. Nustatyta, kad nei pareiškėja L. D., nei kiti įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po A. R. mirties baigėsi 1998 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėja nurodė, kad mirus tėvui, pareiškėja dar buvo jauno amžiaus, todėl nežinojo, kokių tikslių veiksmų turėtų imtis, galvojo, kad dokumentus tvarkysis jos mama mirusiojo sutuoktinė D. R.. Nurodė, kad su palikimo priėmimu anksčiau nėra susidūrusi, todėl mano, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Aplinkybių, kad pareiškėja įstatymu nustatytu terminu nesikreipdama į notarą elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, nenustatyta.

9. Kitas įpėdinis – pareiškėjos brolis V. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (asmeniškai). Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo V. R. pareiškimui neprieštarauja, į palikimą nepretenduoja. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Duomenų, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, taip pat nenustatyta.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių – dėl savo jauno amžiaus ir manymo, kad palikimą priims A. R. pergyvenusi jo sutuoktinė D. R.. Duomenys iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. apie tai, kad po A. R. niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė gauti 2023 m. spalio 19 d., į teismą su pareiškimu kreiptasi per objektyvų terminą. Palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja, sužinojusi apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl susiklosčiusių aplinkybių.

11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) mirties.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.