Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Rimšelio,

nuteistajam E. V. ir jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai, nuteistajai I. V. ir jos gynėjui advokatui Sigitui Mikliušui,

nukentėjusiosioms J. B., A. K. ir jų atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, nukentėjusiojo D. J. atstovams advokatams Donatui Petrauskui ir Aleksandrui Vancevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos ir nuteistosios I. V. gynėjo advokato Sigito Mikliušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jai paskirta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat ji pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnį ir jai paskirta vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir I. V. paskirta subendrinta vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. V. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. V. paskirta subendrinta dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, nuo 2019 m. birželio 24 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. K., V. K., J. B. ir D. J. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš I. V. ir E. V. solidariai ieškovams priteista: A. K. – 6 834,93 Eur turtinei žalai ir 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. K. – 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. B. – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. J. – 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš I. V. ir E. V. solidariai ieškovui priteista 4 792,56 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai A. K. iš I. V. ir E. V. priteista po 2 000 Eur advokato išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2019 m. birželio 23 d., paryčiais, prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, peraugęs į muštynes, tarp Joninių šventėje dalyvavusių asmenų. Pagrindiniai konflikto dalyviai buvo nuteistieji E. ir I. V. bei nukentėjusysis D. J. ir E. K.. Sprendžiant klausimą dėl nuteistųjų kaltės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, svarbu nustatyti visas aplinkybes, susijusias su E. K. sužalojimu, įvertinti, kokius veiksmus nuteistieji atliko nukentėjusiojo atžvilgiu, ar byloje esančiose specialistų išvadose konstatuotus, pirmosios instancijos teismo nustatytus smūgius, iš tiesų jie sudavė ir kokias pasekmes šie smūgiai sukėlė.

14. Iš Joninių šventėje dalyvavusių ir baudžiamojo proceso metu apklaustų asmenų parodymų visumos matyti, konfliktas vyko dviem etapais. Pirmiausia, mokyklos aikštelėje nukentėjusiajam E. K. du smūgius į galvos sritį sudavė nuteistasis E. V., po abiejų šių smūgių nukentėjusysis nukrito ant asfaltuotos aikštelės dangos. Šias faktines aplinkybes patvirtina liudytojų ir nukentėjusiojo D. J. parodymai ir jų parodymų patikrinimo vietoje duomenys. Liudytojas J. K. nurodė, kad E. V. dešine ranka trenkė E. K. į kairę galvos pusę, dėl ko E. K. nukrito („kaip lapas“) ant asfaltuotos aikštelės, kur gulėjo be sąmonės iki 5 minučių. Liudytojas su kažkuo, su kuo – neprisiminė, pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės ir pasodino ant šaligatvio bortelio, kur jis sėdėjo susiėmęs rankomis už galvos. Po kurio laiko E. K. atsikėlė ir vėl nuėjo aiškintis su nuteistaisiais, nes per tą laiką D. J. susimušė su E. V.. Tuomet E. V. E. K. dar kartą trenkė ranka į tą pačią galvos pusę ir jis (E. K.) nukrito netoli autobusiuko. Vieną kartą E. K. krito šonu, kitą – ant nugaros. Smūgiai buvo stiprūs, nes nukentėjusysis krisdamas net nebandė susilaikyti rankomis (t. 1, b. l. 147–149, 154–156, t. 9, b. l. 64–67, t. 16, b. l. 158), parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedas – kompaktinis diskas, esantis voke Nr. 10). Liudytoja N. B. (M.) paaiškino, kad prie E. K. priėjo E. V. ir trenkė, tikriausiai, į veidą, nes jo galva pakrypo, griūdamas jis trenkėsi į šalia stovėjusio autobusiuko priekinį sparną ir nukrito prie jo priekio. Nukentėjusysis ilgai gulėjo nejudėdamas, tuomet pakėlė galvą ir prie jo priėjo du vaikinai, jį pakėlė (t. 2, b. l. 27–29, 31–33, t. 11, b. l. 32–33). Liudytojas L. L. prisiminė įvykio metu prie autobusiuko priekio pakėlęs E. K. nuo žemės, jis buvo suklupęs, liudytojo manymu, nuo smūgio (t. 2, b. l. 21–23, t. 9, b. l. 69–70). Liudytojas D. S. matė E. K. nukritusį ant nugaros ir atsirėmusį į asfaltuotą aikštelės dangą alkūnėmis, iš jo veido išraiškos atrodė, kad jam kažką skauda. Netoli (vieno ar dviejų metrų atstumu) nukritusio nukentėjusiojo buvo E. V.. Nukentėjusiajam atsikelti padėjo L. L.. Vėliau E. K. sėdėjo ant šaligatvio bortelio, susiėmęs už galvos (t. 1, b. l. 191–193, 195–197, t. 10, b. l. 165–168, parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedas – kompaktinis diskas, esantis voke Nr. 6). Liudytojai T. T. ir K. N. parodė matę, kaip E. V. kumščiu smogė E. K. į veidą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant asfaltuotos aikštelės dangos ir kurį laiką gulėjo nejudėdamas, galimai be sąmonės (t. 2, b. l. 3–5, 42–45, 47–49, t. 9, b. l. 120–121, t. 10, b. l. 170–173, parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedas – kompaktinis diskas, esantis voke Nr. 11). Nukentėjusysis D. J. taip pat matė, kaip E. V. smūgiavo E. K. į kairę galvos pusę ir nukentėjusysis po šio smūgio krito, kabindamas autobusiuko priekinį dešinės pusės sparną ir trenkdamasis visu kūnu į asfaltuotą aikštelės dangą, bei kurį laiką gulėjo ant žemės. Po šio smūgio sudavimo jis pats susimušė su E. V. (t. 1, b. l. 125–128, 136–138, t. 9, b. l. 41–44, t. 16, b. l. 154, parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedas – kompaktinis diskas, esantis voke Nr. 12).

15. Tiesiogiai įvykio aplinkybes matę asmenys negalėjo tiksliai pasakyti, kelintą valandą prasidėjo E. V. ir E. K. konfliktas, kiek laiko truko bei kiek tiksliai laiko praėjo nuo vieno iki kito E. V. suduoto smūgio. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. J. nurodė, kad E. V. smūgį E. K. jis matė laikotarpyje nuo 3.30 val. iki 4.00 val. (t. 1, b. l. 136–138, parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedas – kompaktinis diskas, esantis voke Nr. 12). Tai buvo pirmasis nuteistojo suduotas smūgis, kadangi po šio smūgio D. J. pats susimušė su E. V., o, anot J. K., šios muštynės vyko po pirmojo E. V. suduoto smūgio (t. 9, b. l. 64–67, t. 1, b. l. 147–149, 154–156, parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedas – kompaktinis diskas, esantis voke Nr. 10). Abiejų smūgių sudavimą matęs liudytojas J. K. įvardino, kad tarp E. V. smūgių galėjo praeiti ne daugiau nei pusė valandos (t. 16, b. l. 158). Iš nuosprendžio 14 punkte aptartų įrodymų visumos galima daryti išvadą, kad šiuos smūgius iš tiesų skyrė tam tikras laiko tarpas, jie nebuvo suduoti iš karto vienas po kito, nes po pirmojo smūgio nukentėjusysis kurį laiką (iki 5 minučių) gulėjo ant žemės nejudėdamas, tuomet dar kurį laiką sėdėjo ant šaligatvio bortelio, tuo metu įvyko D. J. ir E. V. muštynės ir tik tada E. K. vėl priėjus prie konfliktuojančiųjų, E. V. antrą kartą sudavė E. K. smūgį. Aukščiau paminėti liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad prieš nukentėjusįjį E. K. E. V. smurtavo asfaltuotoje mokyklos aikštelėje, netoli Joninių šventės metu ten stovėjusio mikroautobuso.

17. Nepaisant to, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose butelio nesimato, ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo surastas ir paimtas, tačiau net trys asmenys (J. K., D. S. ir E. P.) nurodė matę, kad nuteistoji rankose laikė stiklinį butelį, E. P. matė ir šiuo buteliu suduotą smūgį nukentėjusiajam, E. K. D. J. ir E. P. pats pripažino gavęs buteliu per galvą. Liudytojas L. D. konflikto metu girdėjo, kaip I. V. sakė D. J., kad sudaužys stiklinį butelį jam ant galvos (t. 9, b. l. 47–48). Pasisakant dėl butelio rūšies, pažymėtina, kad tiksliausiai jį apibūdino liudytojas E. P., nurodydamas, kad tai buvo 0,5 l tūrio žalios spalvos tuščias alaus butelis (t. 1, b. l. 171, t. 9, b. l. 121–123, t. 16, b. l. 156). Kadangi šis asmuo matė smūgio sudavimo faktą ir I. V. su šiuo buteliu, apeliacinės instancijos teismas neabejoja šio liudytojo parodymais. Kad nuteistoji E. K. smūgiavo kitokiu buteliu, baudžiamojoje byloje duomenų nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų pakanka pagrįstai išvadai, kad įvykio metu I. V. turėjo rankoje 0,5 l tūrio stiklinį alaus butelį ir juo smogė nukentėjusiajam į kairę galvos sritį.

18. Tiesiogiai įvykio aplinkybes matę asmenys neprisiminė, todėl negalėjo pasakyti, kiek tiksliai laiko praėjo nuo E. V. nukentėjusiajam E. K. suduotų smūgių iki I. V. suduoto smūgio buteliu, tokių aplinkybių nustatyti nėra galimybės. Iš apklaustų asmenų parodymų visumos ir liudytojų E. ir E. P., D. S., J. K. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotų aplinkybių (parodymų patikrinimo vietoje protokolų priedai – kompaktiniai diskai, esantys vokuose Nr. 4, 5, 6, 10) galima spręsti tik apie tai, kad I. V. smūgis buvo suduotas toje pačioje asfaltuotoje mokyklos aikštelėje netoli to paties mikroautobuso, tačiau jau konflikto pabaigoje, praėjus kuriam laikui nuo E. V. suduotų smūgių E. K., po D. J. ir E. V. muštynių, įvykus I. V. konfliktui su D. J. ir I. V. nepavykus jam (D. J.) suduoti buteliu per galvą (t. 9, b. l. 121–123, 124–125, t. 16, b. l. 154, 156). Kaip parodė viso konflikto metu dalyvavęs nukentėjusysis D. J., I. V. veiksmai buvo jau praėjus kažkiek tai laiko po jo muštynių su E. V., tačiau koks tai buvo laiko tarpas, nukentėjusysis įvardinti negalėjo (t. 16, b. l. 154). Nors tikslaus laikas tarp E. ir I. V. smurtinių veiksmų prieš E. K. nėra galimybės nustatyti, vis dėlto apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad E. V. ir I. V. prieš nukentėjusįjį E. K. smurtavo ne tuo pačiu laiku, tarp jų smurtinių veiksmų buvo įsiterpę ir kiti įvykiai.

20. Nuteistojo gynėjas liudytojų parodymų nepatikimumą grindžia ir V. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusioji A. K. darė neteisėtą poveikį liudytojams. Liudytojos V. V. teigimu, A. K. su savo seserimi buvo atvykusi pas jos brolį M. V. ir siūlė jam pinigus bei malkas už parodymų davimą šioje byloje, nors jis įvykio metu prie mokyklos nebuvo ir konflikto nematė (t. 11, b. l. 68). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, M. V. šioje baudžiamojoje byloje apklaustas nebuvo ir dėl įvykio aplinkybių parodymų nedavė, todėl tai, ar A. K. bendravo su juo dėl parodymų davimo, neturi jokios reikšmės surinktų įrodymų patikimumui. Be to, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nesant pagrindo teigti, kad A. K. siekė paveikti liudytojus, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus (t. 4, b. l. 157–160).

21. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji I. V. po įvykio (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojams nurodė melagingas šio įvykio aplinkybes, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti apie nuteistosios siekį išvengti atsakomybės už savo smurtinius veiksmus. Liudytojas D. L. paaiškino, kad 2019 m. birželio 24 d. I. V. jam paskambino telefonu ir sakė iš D. K. girdėjusi, jog D. L. matė, kaip E. K. prieš muštynes gulėjo miške be sąmonės, taip pat tvirtino, kad nukentėjusiojo E. K. įvykio vietoje nebuvo. D. L. pyktelėjo dėl tokių nepagrįstų kalbų ir telefonu iš karto paneigė šiuos I. V. žodžius (t. 2, b. l. 15–17, t. 10, b. l. 101–102). Kad E. K. įvykio metu nebuvo, I. V. telefonu teigė ir A. K., taip pat tvirtino, kad tokia nukentėjusiojo būklė yra dėl narkotikų vartojimo, kad D. J. įpylė jam kažko į alų (t. 1, b. l. 46–50, t. 9, b. l. 19–23). Tai, kad I. V. nuo 2019 m. birželio 23 d. 03.00 val. iki 2019 m. birželio 25 d. 00.00 val. mobiliuoju telefonu skambino tiek A. K. (16 kartų), tiek D. L. (6 kartus), patvirtina jos naudoto abonentinio numerio pokalbių išklotinės (t. 3, b. l. 72–74).

22. Taigi, kaip matyti iš visumos įvykyje dalyvavusių liudytojų ir nukentėjusiojo D. J. parodymų, prie mokyklos esančioje aikštelėje netoli ten stovėjusio mikroautobuso E. V. ranka sudavė du smūgius E. K. į galvos sritį, dėl ko pastarasis abu kartus griuvo ant asfaltuotos aikštelės dangos, o po kurio laiko (tiksliai nustatyti nėra galimybės) toje pačioje aikštelėje prie to paties mikroautobuso I. V. vieną kartą smogė stikliniu alaus buteliu E. K. į galvos sritį, po ko nukentėjusysis sušuko iš skausmo, tačiau liko sąmoningas ir nenukrito. Apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo D. J. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir sutampantys ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, todėl laikyti juos nepatikimais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad D. J. parodymų turinio patikimumui neturi jokios įtakos faktas, kad jis Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl E. V. ir I. V. sveikatos sutrikdymo (tos pačios nakties įvykiai).

23. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 556/2019(02) (t. 3, b. l. 24–30) nurodyta, kad E. K. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kairiojo smilkinkaulio žvyno linijiniu lūžiu nusitęsiančiu į pamatą ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, ir komplikuota smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, antrine smegenų pusrutulių išemija, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, smegenų mirtimi. Mirtina sunki galvos smegenų trauma, labiausiai tikėtina, yra trauminio kontakto su ribotą paviršių turinčiu kietu, buku daiktu pasekmė. Spręsti, ar tai buvo akceleracinė trauma (judantis daiktas kontaktavo su fiksuota galva), ar deceleracinė trauma (judanti galva kontaktavo su fiksuotu daiktu), šiuo atveju medicininių duomenų nepakanka. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM10-M556/2019(02) (t. 3, b. l. 34–35) pakartota, kad sužalojimas sukėlęs mirtį, labiausiai tikėtina, padarytas kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu ar įrankiu. Sužalojimų vietose nėra užsifiksavusių požymių, pagal kuriuos būtų galima tiksliau spręsti apie žalojusio(-ių) daikto ar įrankio(-ių) individualias savybes.

24. Ikiteisminio tyrimo metu kilus neaiškumui dėl nukentėjusiojo E. K. mirtį sukėlusios traumos mechanizmo, daikto, kuriuo ši trauma buvo padaryta, rūšies, buvo paskirtas pakartotinis teismo medicinos tyrimas, pavedant jį atlikti teismo medicinos ekspertų komisijai (t. 3, b. l. 56–58). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM 60/2019 (01) (t. 3, b. l. 61–65) nurodyta, kad E. K. mirė nuo kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Mirtį lėmė vienas trauminis poveikis į kairio momens sritį, dėl ko atsirado kairio momenkaulio ir smilkinkaulio linijinis lūžis, nusileidžiantis į kaukolės vidurinę kairę daubą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairės pusės kaktinės-momeninės smilkininės galvos smegenų skilčių sferiniame paviršiuje. Kairės pusės momens sumušimas, pasireiškęs kraujosruva momens minkštuose audiniuose, kairio momenkaulio ir smilkinkaulio linijiniu lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės vidurinę kairę daubą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, yra paaiškinamas kairės pusės trauminiu kontaktu su kietu buku pagrindu griuvimo metu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, konkrečiu atveju sukėlęs mirtį. Pakaušio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu pakaušio kairėje pusėje su kraujosruva minkštuose audiniuose, yra paaiškinamas pakaušio kairės pusės trauminiu kontaktu su kietu buku pagrindu ir būdingas griuvimo traumai. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairio smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies išoriniame kampe, pereinančia į minkštuosius audinius bei dalinai į kairįjį smilkinio raumens audinį, padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pvz., sudavus smūgį kumščiu ar buteliu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos nubrozdinimas kairės plaštakos 5-to piršto krumplio projekcijoje padarytas kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Galimybė, kad šį sužalojimą nukentėjusysis patyrė griūdamas ir atsitrenkdamas, neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kaip matyti iš šios specialisto išvados turinio, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo E. V. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad vieno E. K. griuvimo pasekmė – pakaušio sumušimas, o kitas griuvimas jokių pasekmių nesukėlė. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad vieno iš griuvimų pasekmė – mirtina galvos smegenų trauma.

25. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir J. B. atstovo advokato Edgaro Dereškevičiaus prašymu taip pat buvo pateikta teismo medicinos gydytojo P. Petreikio konsultacinė išvada (t. 8, b. l. 179–193), kurioje nurodyta, kad E. K. mirties priežastimi buvo sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kairiojo smilkinkaulio žvyno-momenkaulio lūžiu, nusitęsiančiu į pamatą, ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, ir komplikuota smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, antrine smegenų pusrutulių išemija, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, smegenų mirtimi. E. K. kūne liko mažiausiai 4 trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies išoriniame kampe, padaryta kietu buku daiktu; odos nubrozdinimas pakaušio srityje, padarytas kietu buku daiktu, būdingas griuvimui; odos nubrozdinimas kairės plaštakos 5-tame piršte, padarytas kietu buku daiktu; sunki galvos trauma, padaryta vienu ar dviem trauminiais poveikiais. E. K. mirtis įvyko paveikus kairę galvos pusę smilkinkaulio ir momenkaulio srityse, kur yra kraujosruvos minkštuose audiniuose bei kaukolės skliauto lūžiai, tačiau nėra tiksliai žinoma kairio smilkinkaulio-momenkaulio lūžių topografija. Tikėtina, kad tai yra „Y“ formos kaukolės skliauto lūžis, nueinantis į kaukolės pamatą, kuris galėjo būti padarytas ir dviem atskirais trauminiais poveikiais (į tai nurodo minkštųjų audinių kraujosruvos). Lūžio mechanizmas, labiau tikėtina, yra dėl smūgio, nes nėra odos nubrozdinimo kaip pakaušyje (asfaltas – šiukštus paviršius) bei smilkinkaulio sritis lengviausiai pažeidžiama kietu buku daiktu dėl plono kaulo.

26. Taigi, byloje nekyla abejonių dėl medicininės nukentėjusiojo mirties priežasties (sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kairiojo smilkinkaulio bei momenkaulio linijiniu lūžiu nusitęsiančiu į pamatą ir kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, komplikuota smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju bei smegenų mirtimi), vis dėlto, net ir po objektų tyrimų atlikimo nepašalinus prieštaravimų tarp specialisto D. Banionio, ekspertų J. Rybalko, V. Kolomiec ir teismo medicinos gydytojo P. Petreikio nustatyto E. K. sužalojimų, buvusių jo mirties priežastimi, mechanizmo (dėl smūgių sudavimo ar griūnant), pirmosios instancijos teisme buvo apklausti visi išvadas pateikę asmenys.

27. Specialistas D. Banionis teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti, kokiu būdu buvo padarytas mirtį sąlygojęs sužalojimas. Jo teigimu, labiau tikėtina, kad mirtį galėjo lemti smūgis kietu, buku daiktu, tokį sužalojimą galima padaryti ir buteliu, ir kumščiu. Pakaušio odos nubrozdinimas galėjo būti sukeltas griūnant, tačiau tame šone, kur buvo padarytas pagrindinis mirtį lėmęs sužalojimas, nubrozdinimo nustatyta nebuvo (t. 11, b. l. 70–71). Specialistas P. Petreikis taip pat laikėsi tokios nuomonės, kad, labiau tikėtina, jog mirtį lėmusį sužalojimą sukėlė mažiausiai vienas smūgis, kadangi toje vietoje nebuvo nustatytas odos nubrozdinimas, būdingas griuvimui. Ar šis smūgis buvo ranka, kumščiu ar buteliu, nustatyti nėra galimybės (t. 11, b. l. 83–84). Taigi, specialistai D. Banionis ir P. Petreikis teisme laikėsi pozicijos, kad E. K. mirtį lėmęs galvos sužalojimas, labiausiai tikėtina, buvo sukeltas mažiausiai vienu smūgiu kietu, buku daiktu.

28. Ekspertas J. Rybalko, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad tuo atveju, jei nukentėjusiojo kaukolės lūžis būtų nuo smūgio – būtų įspaustinis lūžis, šiuo atveju yra linijinis (konstrukcinis) lūžis. Tai yra kaukolės momentinis suspaudimas nuo kontakto su kietu, buku, ribotu paviršiumi, kas dažniausiai įvyksta griūnant, tai nėra smūgio padariniai. Suduodant 0,5 l alaus butelio plokštuma, laikant butelį už kaklelio, nėra galimybės padaryti linijinio lūžio, jėga, kuri išvystoma nuo smūgio buteliu, yra mažesnė nei smūgio jėga kontakto metu, kai žmogus griūna ir atsitrenkia į kietą buką paviršių. Eksperto teigimu, tikėtina, kad griuvimas galėjo būti su pašaliniu jėgos poveikiu – pastumiant nukentėjusįjį ar suduodant smūgį. Tikėtina, kad mirtį lėmusią kairiojo momens traumą E. K. patyrė, griūdamas šonu po jam galimai suduoto smūgio į galvos sritį ir atsitrenkdamas kaire puse į kietą buką paviršių. Krentant ant asfaltuotos dangos kairiu šonu nebūtinai turėjo būti daugiau sužalojimų ar nubrozdinimų. Smūgio į smilkinį ekspertas su mirtimi nesiejo (t. 11, b. l. 72–80, 86–87). Ekspertas V. Kolomiec pritarė kolegos J. Rybalko paaiškinimams, papildomai nurodė, kad versija, jog mirtį lėmė smūgių sudavimas, buvo kritiškai įvertinta dar ir dėl to, kad nebuvo nustatyta galvos smegenų kontūzinių židinių, o nuo smūgio sudavimo tokie turėtų likti (t. 11, b. l. 80–82). Apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė J. D. pritarė, kad nuo smūgio skliauto kaulai taip paprastai nelūžta, nes žmogus jaunas ir kaulai nepakitę, turi būti sąlytis su kažkokiu kietu daiktu (t. 11, b. l. 146). Taigi, ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec patvirtino savo išvadą, kad labiau tikėtina, jog E. K. mirties priežastimi buvusį galvos sužalojimą sukėlė kontaktas su kietu, buku, ribotu paviršiumi griuvimo, esant pašaliniam jėgos poveikiui, metu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo I. V. smūgio į galvos sritį E. K. nebuvo pargriuvęs, darytina išvada, kad mirtį sukėlė E. V. veiksmai.

30. Baudžiamajame procese galimos tokios specialiųjų žinių panaudojimo formos – tai ekspertizės aktas, objektų tyrimo pagrindu pateikta specialisto išvada arba dokumentai, surašyti pagal proceso šalių prašymą (konsultacinė išvada). Pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, ir šių asmenų surašytas dokumentas nepripažįstamas nei ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis), nei specialisto išvada (BPK 90 straipsnis), o yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337/2014, Nr. 2K-118-489/2019). Konsultacinės išvados turi būti tiriamos teismo posėdyje, tačiau remiantis vien tik tokiomis išvadomis paprastai negali būti paneigta BPK nustatyta tvarka gautų specialisto išvadų ar ekspertizės aktų įrodomoji reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-507/2016). Ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir visos kitos svarbios aplinkybės, pavyzdžiui: tyrimui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; atlikto tyrimo ribos (ar neviršytos specialiųjų žinių ribos, ar nespręsti klausimai, kurie viršija kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K-208-976/2017, Nr. 2K-97-976/2020).

31. Iš byloje pateiktų ir iš dalies priešingus tyrimo rezultatus dėl nukentėjusiojo E. K. sužalojimų mechanizmo pateikiančių specialisto išvadų bei konsultacinės išvados turinio matyti, kad ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec turėjo aiškiai platesnę tyrimo medžiagą, todėl plačiau ir išsamiau įvertino E. K. medicininius duomenis bei nuteistųjų veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu, išanalizavo ir palygino, kokias pasekmes konkrečiomis aplinkybėmis gali sukelti smūgis (alaus buteliu) ir kokios pasekmės kyla griuvimo metu, tai aiškiai nurodyta motyvuotoje specialisto išvadoje bei išsamiuose ir nuosekliuose ekspertų paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme. Ekspertai, atlikdami objektų tyrimą, susipažino ir su specialisto D. Banionio pateiktomis išvadomis, ir su baudžiamosios bylos medžiaga, ir su E. K. medicininiais dokumentais, jie taip pat turėjo ir skaitmeninę laikmeną su nukentėjusiajam iki operacijos atliktos kompiuterinės tomografijos rezultatais, dėl kurių papildomo vertinimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytoją J. D., radiologijos srityje dirbančią nuo 1983 metų, kuri pateikė savo išvadą (t. 3, b. l. 61–65, t. 11, b. l. 73, 81, 141, 144–149). Tuo tarpu specialistas D. Banionis vaizdo, kaip atrodė nukentėjusiojo kaukolė (lūžis ir minkštieji audiniai) iki operacijos, nematė, kadangi atliekant operaciją buvo išimta ši kaukolės dalis ir autopsijos metu jos nebuvo, specialistas vadovavosi radiologų atliktu kompiuterinės tomografijos aprašymu, jis nurodė ir tai, kad neturėjo operacijos protokolo (t. 11, b. l. 85), iš specialisto išvados turinio matyti, kad jam nepakako medicininių duomenų nustatyti, ar mirtina galvos smegenų trauma šiuo atveju buvo akceleracinė, ar deceleracinė. Teismo medicinos gydytojas P. Petreikis neturėjo skaitmeninės laikmenos su kompiuterinės tomografijos rezultatais (t. 11, b. l. 83–84). Taigi, ekspertų komisija ištyrė ir įvertino daugiausiai duomenų, jos pateiktos išvados atitinka ir kitais byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis krito ne tik nugara, bet ir šonu, taip pat ir atsitrenkdamas į mikroautobuso kėbulą bei asfaltuotą aikštelės dangą.

32. Be kita ko, P. Petreikis yra pateikęs alternatyvią išvadą, kad nukentėjusiojo mirtį galėjo sukelti vienas arba du trauminiai poveikiai, esantys kairėje smilkininėje ir kaktinėje momeninėje srityse (t. 11, b. l. 83), tuo tarpu ekspertai J. Rybalko ir V. Kolomiec konkrečiai nurodė, kad mirtina trauma buvo kairiojo momens srityje, traumos smilkinio srityje jie su mirtimi nesiejo (t. 11, b. l. 86), taigi, jų išvada yra ne tik išsamesnė, bet ir tikslesnė. Ekspertai taip pat paneigė būtinybę griuvimo metu patirti odos nubrozdinimą, kas buvo vienas iš pagrindinių argumentų, dėl kurių specialistai D. Banionis ir P. Petreikis atmetė mirtino sužalojimo sukėlimo griūnant versiją. Anot P. Petreikio, nugriūti ant asfalto ir nenusibrozdinti galima nebent krentant „kaip maišui“ ir nesujudant (t. 11, b. l. 83). Kaip matyti iš liudytojo J. K. parodymų, E. K. po E. V. suduoto smūgio ir griuvo „kaip lapas“ („kaip pagalys“), net nebandė susilaikyti rankomis (t. 1, b. l. 141–144, t. 9, b. l. 64–67), kas tik patvirtina P. Petreikio nurodytą griuvimo sąlygą, kuomet odos nubrozdinimų gali ir nelikti.

33. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismą įtikino ekspertų komisijos pateikta specialisto išvada Nr. KM 60/2019 (01) ir ekspertų J. Rybalko bei V. Kolomiec paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Nors nukentėjusiųjų atstovas teigia, kad ekspertas V. Kolomiec savo pareigą atliko tik formaliai, su tokia prielaida sutikti nėra pagrindo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. Kolomiec ne tik pritarė kolegos J. Rybalko teiginiams, bet ir pateikė savo įžvalgas dėl galvos smegenų kontūzinių židinių nenustatymo įtakos jų pateiktai išvadai, nurodė, kad jis asmeniškai vertino visą tyrimo medžiagą ir kartu su J. Rybalko priėjo prie bendros nuomonės dėl sužalojimų mechanizmo (t. 11, b. l. 80–82). Ekspertas J. Rybalko nurodė, kad šiuo atveju tyrimą atliko, specialisto išvadą surašė ir už jos patikimumą yra atsakingi abu ekspertai (t. 11, b. l. 73–74). Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių kvalifikuotų ilgametį ekspertinio darbo stažą turinčių specialistų atliktu išsamiu tyrimu, todėl, vadovaudamasis šio tyrimo išvadomis, yra įsitikinęs, kad E. K. mirtį lėmęs kairės pusės momens sumušimas, pasireiškęs kraujosruva momens minkštuose audiniuose, kairio momenkaulio ir smilkinkaulio linijiniu lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės vidurinę kairę daubą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, yra paaiškinamas kairės pusės trauminiu kontaktu su kietu buku pagrindu griuvimo metu.

34. Dėl priežastinio ryšio kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir išsamiai aptartų įrodymų visumos matyti, kad tik po E. V. suduotų smūgių E. K. nukrito ant asfaltuotos aikštelės dangos. Kad po I. V. suduoto smūgio buteliu nukentėjusysis būtų nukritęs, byloje nėra, atvirkščiai, liudytojas E. P. patikino, kad po šio smūgio E. K. tikrai nenukrito (t. 16, b. l. 156). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių abejonių, kad tarp nuteistojo E. V. veikos (suduotų smūgių ranka nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko pastarasis krito ant asfaltuotos aikštelės dangos, atsitrenkdamas į ją galva) ir atsiradusių padarinių (nukentėjusiojo E. K. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nustatyti E. V. padarytos veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodamas ant asfaltuotos dangos stovinčiam nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvą – gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes.

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo E. V. gynėjo argumentais, kad šiuo atveju byloje liko nepašalintų abejonių dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo. E. K. atliktos operacijos metu buvo išimtas kaukolės kaulinis audinys, kuris 2019 m. gruodžio 27 d. buvo paskirtas utilizacijai, nes baigėsi audinio galiojimo laikas (t. 11, b. l. 124). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Audinių banko duomenimis, šiuo metu šis kaulinis audinys jau yra utilizuotas. Nepaisant to, kad teismo medicinos ekspertams atliekant tyrimus šios kaukolės dalies nebuvo, E. K. iki operacijos buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurios metu fiksuoti šioje byloje aktualūs kaukolės lūžiai. Ekspertai vadovavosi tiek nukentėjusiojo ligos istorijoje buvusiu šios kompiuterinės tomografijos rezultatų aprašymu, tiek teikė skaitmeninę laikmeną su šiuo tyrimu vertinti patyrusiai gydytojai radiologei. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad kaulinio audinio nebuvimas darė esminę įtaką specialisto išvadų turiniui ir tai byloje trukdo nustatyti objektyvią tiesą.

36. Nuteistojo E. V. gynėjas apeliaciniame skunde kelia nepagrįstą versiją, kad E. K. nukrito vonioje ir tokiu būdu mirtinai susižalojo. Nors ekspertai visiškai nepaneigė tokios galimybės, tačiau apklausos metu J. Rybalko nurodė, kad mažai tikėtina, jog žmogus galėjo taip nugriūti pats, labiau tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas su tam tikru pagreičiu, o ne savaime suklumpant ar atsitrenkiant (t. 11, b. l. 78). Dėl pašalinės jėgos poveikio kolegai pritarė ir ekspertas V. Kolomiec (t. 11, b. l. 81). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiais kvalifikuotų savo srities specialistų teiginiais. Juo labiau, kad gynyba tik deklaratyviai teigia ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia savo versijos dėl nukentėjusiojo savarankiško nugriuvimo ir susižalojimo.

37. Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdžiais) ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-696/2017, Nr. 2K-267-942/2017, Nr. 2K-167-693/2019). Taigi, nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam padarė tik vienas iš nuteistųjų, juos abu pripažinti kaltais dėl nužudymo galima tik nustačius, kad jie veikė kartu, turėdami tyčią nužudyti, t. y. būtina nustatyti bendrininkavimo požymius.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad tarp nuteistųjų E. V. ir I. V. buvo išankstinis žodinis susitarimas nužudyti nukentėjusįjį E. K., tačiau teismas laikė, kad šis susitarimas tarp jų pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai išvadai.

39. Nekyla abejonių, kad nuteistieji E. V. ir I. V. prieš E. K. smurtavo abu, tačiau skirtingu laiku. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytos įvykių eigos konfliktas aikštelėje prie mokyklos vyko tam tikrais epizodais tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Iš pradžių nuteistasis E. V. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos sritį, po kurio nukentėjusysis nukrito, atsigavo ir vėl nuėjo aiškintis su nuteistaisiais. Tuomet, praėjus ne daugiau nei 30 min., E. V. jam sudavė dar vieną smūgį, po kurio nukentėjusysis, vėl nukritęs ir vėl atgavęs sąmonę, toliau dalyvavo konflikte, vaikščiojo po mokyklos aikštelę. I. V. smūgis buteliu buvo paskutinis, jo metu E. K. buvo sąmoningas, stovėjo kartu su kitais asmenimis įvykio vietoje, po smūgio jis suriko iš skausmo, tačiau sąmonės neprarado, nenukrito, įvykio aplinkybes filmavo mobiliuoju telefonu, kalbėjo, savarankiškai grįžo namo ir nuėjo miegoti, o jo sveikatos būklė ėmė sparčiai blogėti tik 2019 m. birželio 23 d. ryte (kaip matyti iš skambučių skaitmeninių garso įrašų kopijų apžiūros protokolo, 9.39 val. nukentėjusiojo motina kvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 3, b. l. 77– 80)). Nors nuteistieji baudžiamojo proceso metu tvirtino visą tą naktį matę vienas kito veiksmus, tačiau laikyti jų parodymus patikimais teismas neturi pagrindo, kadangi nuteistieji kaltės nepripažino, neigė smurtavę prieš nukentėjusįjį, o tokie jų parodymai yra paneigti ir smurtiniai veiksmai yra neabejotinai įrodyti.

40. Patikimų, abejonių nekeliančių duomenų, kad I. V. buvo greta, matė savo sutuoktinio E. V. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka. Iš liudytojos N. B. (M.) pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad tuo metu, kai E. K. po E. V. suduoto smūgio gulėjo ant žemės prie mikroautobuso, I. V. buvo toliau nuo šios vietos prie mokyklos pastato (t. 3, b. l. 157–159). Liudytojo K. N. teigimu, kai E. V. smūgiavo E. K., I. V. stovėjo ant mokyklos laiptų ir šaukė ant D. J., jie pykosi (t. 9, b. l. 121). Apklausiami apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis D. J. bei liudytojas J. K. negalėjo pasakyti, ar I. V. matė, kaip E. V. smūgiavo nukentėjusiajam E. K. (t. 16, b. l. 154, 158). E. K. mobiliuoju telefonu filmuoti vaizdo įrašai patvirtina, kad konflikto metu I. V. nestovėjo vienoje vietoje, ji konfliktavo ir su D. J., šūkaudama nuolat vaikščiojo po mokyklos aikštelę, tai prieidama, tai vėl nutoldama nuo nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 121–123). Visuma liudytojų parodymų patvirtina tokias pačias faktines aplinkybes. Nors aikštelė, kurioje E. ir I. V. smurtavo prieš E. K., yra pakankamai nedidelė, konfliktas vyko gan chaotiškai. Ne visi įvykyje dalyvavę asmenys matė abu E. V. suduotus smūgius, pavyzdžiui, nors D. J. tvirtina įvykio vietoje buvo visą laiką, tačiau matė tik vieno smūgio sudavimo faktą.

41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad I. V., būdama neblaivi ir suduodama vieną smūgį alaus buteliu nukentėjusiajam į galvos sritį, išreiškė pritarimą E. V. smurtiniams veiksmams, sutiko su prieš E. K. naudojamo smurto pobūdžiu, numatė jo padarinius, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo pasekmes. Baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji matė savo sutuoktinio smurtinius veiksmus, suvokė, kad prisidėdama prie jų ne tik gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, bet ir kėsinasi į jo gyvybę. Nukentėjusiojo sveikatos būklė įvykių metu neatrodė kritiška. Net nukentėjusiojo E. K. draugas D. J. nurodė, kad einant namo (po visų smūgių) E. K. viskas buvo gerai, nieko jo elgesyje nepastebėjo, jis ėjo tiesiai, juokavo, gal tik buvo kiek labiau išblyškęs nei įprastai (t. 9, b. l. 41–44). Specialisto išvadoje Nr. KM 60/2019 (01) neatmetama galimybė, kad po patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus (t. 3, b. l. 61–64).

42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistieji savo veiksmų pavojingumą ir galimas sunkias pasekmes suprato dar įvykio metu, nes I. V. po įvykio ne kartą skambino konfliktą mačiusiems asmenims ir pasakojo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Kaip nurodyta nuosprendžio 21 punkte, toks nuteistosios elgesys iš tiesų yra įrodytas baudžiamosios bylos duomenimis. Vis dėlto, tokių veiksmų I. V. ėmėsi tik tada, kai sužinojo, kad E. K. labai sunkios būklės yra išvežtas į gydymo įstaigą. Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. K. parodymų, ji, sužinojusi apie Joninių šventės metu vykusias muštynes, pirma paskambino I. V. pasiteirauti, kas įvyko, ir tik tuomet nuteistoji ėmė tvirtinti, kad E. K. muštynių metu nebuvo, o jau vėliau ne kartą skambino pasiteirauti, kaip nukentėjusysis jaučiasi (t. 9, b. l. 19). Iš liudytojos N. L. parodymų matyti, kad tai ji paskambino I. V. ir pranešė iš savo vyro sužinojusi, kad E. K. yra išvežtas į ligoninę (t. 2, b. l. 132–134). Liudytojas D. L. nurodė, kad jam I. V. skambino 2019 m. birželio 24 d. (t. 2, b. l. 15–17), t. y. praėjus daugiau nei parai po įvykio. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad I. V. ėmėsi veiksmų, siekdama išvengti atsakomybės dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau tai ji darė jau po to, kai sužinojo, kokia yra E. K. sveikatos būklė.

43. Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos nuteistosios naudai) principu, vertina, kad E. V. ir I. V. šiuo atveju negali būti pripažinti nusikaltimo bendravykdžiais. Faktinės baudžiamosios bylos aplinkybės neleidžia manyti, kad nuteistieji buvo aptarę smurto ribas ir turėjo tikslą nužudyti E. K.. Tarp nuteistųjų suduotų smūgių buvo tam tikras laiko intervalas, nėra įrodyta, kad smurtas buvo naudojamas bendrininkų akivaizdoje, todėl šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie susitarimą dėl smurto panaudojimo konkliudentiniais veiksmais. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad I. V. atliko veiksmus, priskiriamus objektyviesiems nužudymo požymiams, tarp jos suduoto smūgio ir nukentėjusiojo mirties nenustatytas priežastinis ryšys, nenustatyti bendrininkavimo darant šį nusikaltimą požymiai, nuteistoji nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir turi būti išteisinta. Kitokia situacija būtų, jei objektų tyrimo metu nebūtų galimybės nustatyti konkrečiai kuris iš trauminių poveikių į galvos sritį sukėlė nukentėjusiojo mirtį, tokiais atvejais kaltais dėl nužudymo pripažįstami visi smurtavusieji (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019), tačiau šiuo atveju baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos – nustatyta, kad E. K. mirtį sukėlė sunki galvos smegenų trauma, atsiradusi griuvimo metu, o nukentėjusysis nugriuvo tik nuo E. V. suduotų smūgių.

44. Specialisto išvadoje Nr. KM 60/2019 (01) nurodoma, kad nukentėjusiajam E. K. nustatytas kairio smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies išoriniame kampe, pereinančia į minkštuosius audinius bei dalinai į kairįjį smilkinio raumens audinį, padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pvz., sudavus smūgį kumščiu ar buteliu. Šis sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 3, b. l. 61–65). Kaip matyti iš liudytojų M. J. (t. 2, b. l. 108–110, t. 9, b. l. 48–49), E. P. (t. 1, b. l. 182–185, 186–188, t. 9, b. l. 124–125, t. 16, b. l. 157), D. S. (t. 1, b. l. 191–193, 195–197, t. 10, b. l. 165–168) ir E. P. (t. 1, b. l. 171–174, t. 9, b. l. 121–123, t. 16, b. l. 156) parodymų, I. V. sudavė smūgį buteliu E. K. būtent į kairį smilkinį. Kad į kairį smilkinį nukentėjusiajam kumščiu būtų smūgiavęs E. V., baudžiamojoje byloje duomenų nėra. Taigi, laikytina, kad kairio smilkinio srities sumušimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam E. K. buvo padarytas I. V. smūgiuojant buteliu, todėl šis sužalojimas šalintinas iš E. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą suformuluoto kaltinimo aplinkybių. Pažymėtina, kad I. V. smūgis buteliu E. K. į galvą yra inkriminuotas, formuluojant kaltinimą pagal BK 284 straipsnį, dėl šios nusikalstamos veikos I. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteista. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika apima nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl papildomai inkriminuoti BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nereikia.

45. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustato, kad E. V. 2019 m. birželio 23 d., apie 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų – be jokios akivaizdžios priežasties ir elgdamasis įžūliai nužudė E. K., o būtent: E. V. tyčia du kartus ranka smogė nukentėjusiam E. K. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis E. K. du kartus griuvo, trenkdamasis galva į asfaltuotos aikštelės dangą, tokiais veiksmais padarė E. K. odos nubrozdinimą kairės plaštakos 5-to piršto krumplio projekcijoje, pakaušio sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu pakaušio kairėje pusėje su kraujosruva minkštuose audiniuose, kairės pusės momens sumušimą, pasireiškusį kraujosruva momens minkštuose audiniuose, kairio momenkaulio ir smilkinkaulio linijiniu lūžiu, nusileidžiančiu į kaukolės vidurinę kairę daubą su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą, dėl ko nukentėjusysis E. K. 2019 m. birželio 30 d. 00.35 val. mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose.

46. Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis). BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

47. Skundžiamu nuosprendžiu yra iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) civiliniai ieškiniai ir iš I. V. bei E. V. solidariai priteista: A. K. – 6 834,93 Eur turtinei žalai ir 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. K. – 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. B. – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 4 792,56 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pritaria priteistoms sumoms, tačiau kaip matyti iš pareikštų civilinių ieškinių turinio (t. 1, b. l. 94–97, t. 2, b. l. 197–198, t. 12, b. l. 48–49) ir pirmosios instancijos teismo argumentų, priteista turtinė ir neturtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo E. K. mirtimi. Kadangi, kaip nustatyta, I. V. neteisėti veiksmai su nukentėjusiojo mirtimi priežastiniu ryšiu nėra susiję, baudžiamojoje byloje trūksta patikimų duomenų, kad ji dalyvavo įvykdant BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, ir jai šioje dalyje yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, turi būti panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš I. V. solidariai civiliniams ieškovams A. K., V. K., J. B. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistas turtinės ir/arba neturtinės žalos atlyginimas. Nors I. V. lieka pripažinta kalta pagal BK 284 straipsnį (taip pat ir dėl smūgio buteliu sudavimo nukentėjusiajam E. K.), tačiau šio straipsnio kontekste jai inkriminuoti veiksmai minėtų civilinių ieškovų prašomos atlyginti žalos nesukėlė.

48. Nagrinėjamu atveju specialisto išvadoje KM 60/2019 (01) nurodyta, kad E. K. nustatytas kairio smilkinio srities sumušimas yra padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pvz., sudavus smūgį kumščiu ar buteliu, ir šis sužalojimas atitinka tik nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Baudžiamojoje byloje nustatytus dvasinius išgyvenimus šie asmenys yra patyrę dėl E. K. mirties ir dėl to patirta turtinė ir neturtinė žala jiems yra priteistina iš už tokius padarinius atsakingo asmens – nuteistojo E. V..

49. Šioje baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. V. priklausančiam turtui. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl iš nuteistosios I. V. civiliniams ieškovams A. K., V. K., J. B. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai priteistos žalos atlyginimo, nebėra pagrindo nuteistajai taikyti BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės į asmeninės nuosavybės teise priklausančiam I. V. turtui, paliekant procesinę prievartos priemonę bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, kadangi tiek turtinę, tiek neturtinę žalą civiliniams ieškovams privalės atlyginti sutuoktinis, nuteistasis E. V.. Iš nuteistosios I. V. solidariai yra priteista tik 500 Eur nukentėjusiojo D. J. neturtinei žalai atlyginti, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nekilnojamam turtui taikymas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimo.

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir J. B. atstovas advokatas E. Dereškevičius bei nukentėjusiojo D. J. atstovas advokatas Aleksandras Vancevičius Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymus priteisti iš nuteistųjų E. V. ir I. V. nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip jų atstovai, paslaugoms apmokėti. Prašymuose nurodoma, kad atstovai susipažino su papildoma baudžiamosios bylos medžiaga, ruošėsi teismo posėdžiams apeliacinės instancijos teisme, rengė šiuos prašymus bei atstovavo nukentėjusiųjų teises ir teisėtus interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (t. 16, b. l. 166, 170). Iš pateiktų kasos pajamų orderio kvitų matyti, kad kiekvienas iš nukentėjusiųjų (A. K., V. K. ir J. B.) 2022 m. gruodžio 8 d. advokatui E. Dereškevičiui už suteiktas teisines paslaugos sumokėjo po 1 300 Eur (t. 16, b. l. 167–169), o nukentėjusysis D. J. 2023 m. sausio 24 d. advokatui D. Petrauskui sumokėjo 1 000 Eur (t. 16, b. l. 171).

51. Atsižvelgiant į tai, kad advokatai E. Dereškevičius ir D. Petrauskas nukentėjusiuosius atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, advokato E. Dereškevičiaus atstovaujamų visų trijų nukentėjusiųjų (A. K., V. K. ir J. B.) pozicija buvo vienoda ir apeliacinės instancijos teisme nekito, apeliacinės instancijos teisme nekito ir nukentėjusiojo D. J. pozicija, baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėta trijų teismo posėdžių metu, papildoma baudžiamosios bylos medžiaga po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo sudaro 111 lapų (t. 16, b. l. 76–187), naujų dokumentų, išskyrus apeliacinius skundus, pateikta nebuvo, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 50 punkte nurodytas išlaidas pripažįsta neproporcingomis. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal dviejų nuteistųjų apeliacinius skundus, iš kurių vienas yra tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš E. V. ir I. V. lygiomis dalimis nukentėjusiesiems A. K., V. K., J. B. ir D. J. priteistina po 800 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, susidariusių už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria I. V. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

I. V. išteisinti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. iš nuteistojo E. V. priteisti 6834,93 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 93 centus) turtinei žalai atlyginti ir 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. iš nuteistojo E. V. priteisti 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B. iš nuteistojo E. V. priteisti 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo E. V. priteisti 4792,56 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 56 centus) turtinei žalai atlyginti.

1) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, subendrintos I. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį paskirtos bausmės;

2) iš I. V. civiliniams ieškovams solidariai priteista: A. K. – 6 834,93 Eur turtinei žalai ir 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. K. – 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. B. – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 4 792,56 Eur turtinei žalai atlyginti;

3) išspręstas laikino I. V. nuosavybės teisės apribojimo klausimas ir panaikinti šią procesinę prievartos priemonę, taikomą I. V. turtui: tipas: žemės sklypas, unikalus daikto numeris: 3825-0002-0016, registro Nr.: 38/16178, nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/12 daikto Nr. 3825-0002-0016, 1/4 daikto Nr. 3825-0002-0016, adresas: Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Marcinkonių k., vidutinė rinkos vertė: 1 668 Eur; tipas: žemės sklypas, unikalus daikto numeris: 3825-0002-0021, registro Nr.: 38/16185, nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/12 daikto Nr. 3825-0002-0021, 1/4 daikto Nr. 3825-0002-0021, adresas: Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Marcinkonių k., vidutinė rinkos vertė: 14 288 Eur; tipas: žemės sklypas, unikalus daikto numeris: 3830-0005-0047, registro Nr.: 38/10721, nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/12 daikto Nr. 3830-0005-0047, 1/4 daikto Nr. 3830-0005-0047, adresas: Varėnos r. sav., Marcinkonių sen., Viršurodukio k., vidutinė rinkos vertė: 1 584 Eur; tipas: žemės sklypas, unikalus daikto numeris: 3830-0005-0048, registro Nr.: 38/10722, nuosavybės tipas: asmeninė nuosavybė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiesiems A. K., V. K., J. B. ir D. J. priteisti po 800 (aštuonis šimtus) Eur iš E. V. ir I. V. lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus)) Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, susidariusių už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.