- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-673-790/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00737-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LEGERTAS“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LEGERTAS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „LEGERTAS“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 2012 m. sausio 16 d. V. Š. ir UAB „LEGERTAS“ Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-12/01/16 (toliau – Rangos sutarties) pagrindu išrašytų atliktų darbų aktų dalį dėl: 2015 m. birželio 22 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžio protokole nurodytų darbų (bendra neatliktų darbų suma sudaro 33 399,23 Eur); panaudotų karkasinių sienų apkalimui lentų kiekio (bendra neatliktų darbų suma sudaro 24 547,97 Eur); panaudotų keramikinių plytelių kiekio (bendra neatliktų darbų suma sudaro 12 344,36 Eur); viso neatlikta darbų už 70 291,56 Eur; taikyti restituciją, įpareigojant UAB „LEGERTAS“ grąžinti V. Š. 12 220,66 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 9 d. V. Š. UAB „LEGERTAS“ naudai išduotą vekselį 77 500 Eur sumai (toliau – vekselis); 3) nutraukti Rangos sutartį dėl UAB „LEGERTAS“ kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑2547‑866/2020 atmetė ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei „LEGERTAS“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir 77 500 Eur sumos priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
4. Civilinėje byloje Nr. 2‑2547‑866/2020 ieškovas ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad pagal Rangos sutartį atsakovė ieškovui atliko statybos darbus kaimo turizmo sodyboje (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovės prašė paskolinti 75 000 Eur, atsakovė sutiko, tačiau pareikalavo išrašyti vekselį. Ieškovas išrašė vekselį, tačiau jam išrašyti teisinio ir faktinio pagrindo nebuvo, nes atsakovė žadėtų pinigų ieškovui neperdavė. Teismas nurodytoje byloje nustatė, kad ieškovas sudarė vekselį dėl to, jog ieškovas buvo neatsiskaitęs su atsakove už išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų statybos rangos darbų, o bendras įsiskolinimo dydis tuo metu buvo 73 508,85 Eur. Reikalavimo teisė pagal vekselį buvo įgyvendinta – 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarė išdavė vykdomąjį įrašą. Antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą pagal nurodytą vykdomąjį įrašą, realizavo ieškovui priklausantį turtą.
5. Teismas nurodė, kad pats atsakovas pripažįsta, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais reiškiamas, siekiant pripažinti vekselį negaliojančiu, t. y. siekiama to paties materialiojo teisinio rezultato, kaip ir jau išnagrinėtoje byloje, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog šalis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, kaip įrodinėjo ieškovas, bet rangos teisiniai santykiai ir ginčo vekselis buvo išduotas už nepamokėtus darbus ir apskaičiuotus delspinigius. Taigi, teismo vertinimu, papildomai reiškiamu reikalavimu ieškovas siekia įrodyti, kad vekselis buvo išduotas nepagrįstai ne dėl valios trūkumų, kaip buvo grindžiama išnagrinėtoje byloje, bet be pagrindo, nes ieškovas nėra skolingas už atsakovės atliktus darbus, kaip kad buvo nustatyta išnagrinėtoje byloje.
6. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors ieškovas ir suformulavo papildomą ieškinio reikalavimą dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiu, tačiau pareikštu ieškiniu siekiama to paties materialiojo teisinio rezultato, kaip ir išnagrinėtoje byloje, kurioje vekselio išrašymo pagrindui nustatyti buvo nagrinėjami ir tarp šalių susiklostę Rangos teisiniai santykiai. Ieškinio trečiasis reikalavimas yra išvestinis, todėl jis neturi esminės reikšmės vertinant ieškinių tapatumą.
7. Teismas atsisakė ieškinį priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Dėl kitų ieškinio trūkumų teismas nepasisakė.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas V. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, įpareigojant jį iš naujo išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skiriasi nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2‑2547‑866/2020 pateiktų ieškinių pagrindai. Šioje byloje ieškinys ir reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu grindžiamas neatliktais darbais, kurie yra kitokio pobūdžio, nei civilinėje byloje Nr. 2‑2547‑866/2020.
8.2. Civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 nebuvo nagrinėjami reikalavimai įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 12 220,66 Eur ir nutraukti Rangos sutartį dėl atsakovės kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis tam nustatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑307/2011).
11. Vienas iš atvejų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
12. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023).
13. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad dėl tapataus ieškinio yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, dėl kurio priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020.
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).
15. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai dėl to nepasisakė, tačiau iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 ginčų šalys – ieškovas V. Š. ir atsakovė UAB ,,LEGERTAS“ – tapačios. Tačiau vien šis kriterijus nėra pakankamas ieškinių tapatumui konstatuoti.
16. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021).
17. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas prašo pripažinti pagal Rangos sutartį išrašytų atliktų darbų aktų dalis; taikyti restituciją, įpareigojant UAB ,,LEGERTAS“ grąžinti ieškovui 12 220,66 Eur; nutraukti Rangos sutartį dėl UAB ,,LEGERTAS kaltės; pripažinti negaliojančiu vekselį. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad priėmė UAB ,,LEGERTAS“ pateiktus atliktų darbų aktus ir apmokėjo jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau 2015 m. birželio 22 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamentas surašė protokolą Nr. PŽAK-22 (toliau – NMA protokolas), kuriame nustatyti faktiškai neatlikti UAB ,,LEGERTAS“ statybos rangos darbai. Ieškovas taip pat kreipėsi į specialistą, kuris 2025 m. konsultacinėje išvadoje nustatė, kad darbų aktuose neteisingai nurodyti panaudotų medžiagų kiekiai. Remdamasis NMA protokolu ir specialisto konsultacine išvada, ieškovas pateikia skaičiavimus, teigdamas, kad pagal Rangos sutartį realiai atlikta darbų ne už 418 925,34 Eur, o už 348 633,78 Eur. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 UAB ,,LEGERTAS“ atsiliepime į ieškinį teigė, jog ieškovas pasirašė vekselį, užtikrindamas neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus ir susikaupusių delspinigių apmokėjimą, ieškovas nurodo, jog jis visiškai apmokėjo faktiškai atliktus darbus, todėl vekselis, ieškovo vertinimu, turi būti pripažintas negaliojančiu.
18. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 ieškovas V. Š. pareikštu ieškiniu prašė vekselį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip neatitinkantį ieškovo vidinės valios; priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytus 77 500 Eur ir procesines palūkanas. Ieškinyje ieškovas įrodinėjo, kad jis atsakovės prašė paskolinti 75 000 Eur, atsakovė sutiko tai padaryti, tačiau pareikalavo išrašyti vekselį. Ieškovas išrašė vekselį, tačiau jam išrašyti teisinio ir faktinio pagrindo nebuvo, nes atsakovė žadėtų pinigų grynais neperdavė ir (ar) į ieškovo sąskaitą nepervedė.
19. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑2547‑866/2020 ieškinį atmetė. Teismo sprendime nurodyta, kad teismo posėdžio metu ieškovas pateikė NMA protokolą ir atsakovės neatliktų darbų suvestinę, sudarytą paties ieškovo, siekdamas pagrįsti teismo posėdžio metu išreikštą poziciją, jog atsakovė neatliko visų darbų pagal Rangos sutartį, o atlikti darbai atlikti nekokybiškai (sprendimo 18 punktas). Vilniaus apygardos teismas šiuos argumentus atmetė, nurodydamas, kad jie nepaneigia ieškovo laisvos valios ginčo vekselio sudarymo momentu, o ieškovo pateikti įrodymai dėl atliktų darbų trūkumų nėra pakankami darbų trūkumo faktui konstatuoti (sprendimo 19 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-499-1120/2021 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, be kita ko, nurodydamas, kad į bylos nagrinėjimo dalyką nepateko tinkamas prievolių, kilusių iš šalis siejusios Rangos sutarties, teisinis vertinimas, todėl teismas neprivalėjo pasisakyti dėl argumentų, susijusių su atsakovės galimai netinkamu Rangos sutarties, kurios vykdymo užtikrinimui buvo išduotas ginčo vekselis, vykdymu (nutarties 41 punktas).
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-317-421/2019 39 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑111-421/2022 27 punktas).
21. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tiek šioje, tiek civilinėje byloje Nr. 2‑2547‑866/2020 ieškovas pareiškė reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abejose bylose pateiktus ieškinius, neturi pagrindo sutikti, jog ieškinių dalykai ir pagrindai yra tapatūs.
22. Nagrinėjamoje byloje, be pirmiau nurodyto reikalavimo, ieškovas taip pat pareiškė reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 – dėl Rangos sutarties pagrindu išrašytų atliktų darbų aktų dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir Rangos sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu siekiama visiškai to paties materialiojo teisinio rezultato, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020. Civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 pareikštais reikalavimas ieškovas siekė įrodyti, kad vekselis buvo išduotas nepagrįstai dėl valios trūkumų, nurodydamas, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje, nors ieškovas taip pat siekia vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau šį reikalavimą grindžia aplinkybėmis dėl neatliktų ir nekokybiškai atliktų darbų. Taip pat iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas siekia ne tik vekselio pripažinimo negaliojančiu, bet ir dalies pagal atliktų darbų aktus bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumokėtos kainos susigrąžinimo, Rangos sutarties nutraukimo.
23. Nors civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 ieškovas teikė argumentus dėl neatliktų ir nekokybiškai atliktų darbų, pateikdamas NMA protokolą ir savo sudarytą neatliktų darbų aktą, teismai šių argumentų bei jiems pagrįsti pateiktų įrodymų iš esmės nevertino, nes, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylos nagrinėjimo dalyką nepateko tinkamas prievolių, kilusių iš šalis siejusios Rangos sutarties, teisinis vertinimas (žr. šios nutarties 19 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑65‑421/2020 21 punktas). Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas naujomis, ieškovo civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 nenurodytomis, aplinkybėmis – atliktų darbų aktuose nurodytais neteisingais medžiagų kiekiais, šias aplinkybes įrodinėjant specialisto konsultacine išvada, taip pat naujai pateiktais apskaičiavimas dėl darbų kainos.
24. Taigi, aptarti argumentai nesudaro pagrindo vertinti nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2‑2547-866/2020 pateiktų ieškinių kaip tapačių, nes iš dalies skiriasi ieškinių dalykas bei faktinis pagrindas.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertino civilinėje byloje Nr. 2-2547-866/2020 ir nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinių tapatumą, todėl nepagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ieškinį atsisakė priimti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo V. Š. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LEGERTAS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.