Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus, paskutinį kartą 2023 m. kovo 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti 20 (dvidešimt) val. per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. jis 2022 m. spalio 9 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,92 prom. girtumas) viešoje vietoje – prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam 2023 m. birželio 5 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, įžūliais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutaruktas, tyčia sudavus kumščiu nukentėjusiajam G. A. vieną smūgį į veido sritį, tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam G. A. į veidą ir, kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė nukentėjusiajam G. A. ne mažiau nei 10 smūgių į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam randinį odos pakitimą nosies nugarėlės srityje, susiformavusį sugijus žaizdai, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Nurodė, kad nuo 2022 metų vasaros dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną svečiavosi pas L. P., kuris gyvena kaltinime nurodytu adresu. Jie su L. tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o jis konkrečiai buvo išgėręs apie 350 gramų brendžio. Apie 15.30 val. jie išėjo parūkyti prie namo laiptinės. Jiems bestovint ir berūkant, pro juos praėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris jį užkalbino ir paklausė, ką jie daro. Tada L. atsakė vaikinui, kad šis eitų savais keliais ir prie jų nesikabinėtų. Kodėl nepažįstamasis jį užkalbino, nežino. Tada, staiga L. ir jaunuolis priėjo vienas prie kito ir apsižodžiavo, iš karto po to L. trenkė jaunuoliui kumščiu į veido sritį. Jaunuolis taip pat staiga kumščiu trenkė L. į veido sritį. Kaltinamasis tuojau pat prie jų pribėgo ir dešinės rankos kumščiu trenkė nepažįstamajam. Jie visi trys susikibo. Kiek sudavė smūgių tam jaunuoliui, tiksliai nepamena, bet maždaug apie penkis kartus į įvairias kūno vietas. Viskas truko labai trumpai. Jiems konfliktuojant, kažkas staiga sušuko, kad nutrauktų muštynes ir jie liovėsi kumščiuotis. Su L. atsitraukė nuo nepažįstamojo ir nuėjo pas L. į namus. Maždaug po 20 minučių, jam būnant L. bute, kažkas paskambino į duris. Nežino, kas skambino, nematė, nes buvo virtuvėje. Tik po keleto minučių buto tarpduryje pamatė, kad L. koridoriuje parkritęs ant žemės, o šalia buvo du vyriškiai. Vienas jų buvo tas pats nepažįstamasis, su kuriuo įvyko incidentas lauke, kartu su juo buvo kitas, pagyvenęs, vyriškis. Jie abu stovėjo prie L., jam nieko nepaaiškino. M. Š. tik suprato, kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, bet jis to nematė. Jis padėjo L. atsikelti ir jie nuėjo į butą. Tik vėliau L. jam pasakė, kad vyresnio amžiaus vyras teiravosi, kodėl jie konfliktavo su jo sūnumi, o visų kitų jų pokalbio detalių jis nežino. Dar L. sakė, kad pagyvenęs vyras jam sudavė laiptinėje į veido sritį kumščiais, bet kiek kartų ir kokiu būdu, neatsimena. Dėl to, kad sudavė lauke nepažįstamajam labai gailisi, su nukentėjusiuoju G. A. susitaikė, jo atsiprašė, jis jam atleido (el. b. t. 1, b. l. 141–145, 159–165).

Kaltinamojo M. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Apklausiamas kaip liudytojas G. A. parodė, kad 2022 m. spalio 9 d., apie 15.30 val. ėjo pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur slaugė savo neįgalią, sergančią močiutę. Jam einant pro daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), netoli įėjimo į namo laiptinę, stovėjo du jauni vyrai. Iš karto atkreipė į juos dėmesį, nes jie kažką labai garsiai kalbėjo, šūkavo, rūkė, iš kalbos ir elgesio suprato, kad jie yra neblaivūs. Jie be priežasties pradėjo prie jo kabinėtis, šaipytis, aiškinosi, kodėl jis čia vaikšto, kodėl į juos žiūri ir pan. Kiek prisimena, pirmas kabinėtis prie jo pradėjo vyras Nr. 2. (iki 30 metų, apie 180 cm. ūgio, labai šviesių trumpai kirptų plaukų), tačiau įžeidinėjo abu. Jis bandė išvengti konflikto, atsakė, kad netoliese gyvena. Jie elgėsi agresyviai, pradėjo keiktis ir, kadangi stovėjo šalia jo, jis net nesuprato, kuris iš jų, be priežasties smogė jam kumščiu į veidą. Jis pradėjo gintis – užsidengė galvą rankomis, kad išvengtų smūgių ir bandė atsitraukti atgal. Jokių smūgių jiems nesudavė, nes jis net nemoka muštis. Tuomet abu vaikinai pradėjo jį mušti kumščiais – sudavė ne mažiau dešimties–penkiolikos smūgių į galvą, veidą, vos spėjo dengti galvą rankomis, mėgindamas išvengti smūgių. Kadangi abu vyrai jį mušė kartu, kuris iš jų kiek jam sudavė smūgių tiksliai pasakyti negali. Vienas iš mušeikų, kuris nežino, jam prakirto tarpantakį. Jis pajuto skausmą. Jam iš prakirsto tarpantakio pradėjo bėgti kraujas. Išgirdusi triukšmą, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės išėjo mergina (apie 20–30 metų amžiaus, neaukšta, tamsių plaukų), kuri pažinojo jį užpuolusius asmenis, nes ėmė ant jų šaukti, reikalavo liautis muštis ir grįžti namo. Vyrai nustojo jį mušti ir nuėjo su mergina į namą. Konfliktą pro buto langą matė to paties namo kitoje laiptinėje antrame aukšte gyvenanti kaimynė B. D.. Jis, kiek atsigavęs, minimaliai apsivalęs kraują, nuėjo pas šalia gyvenančius tėvus ((duomenys neskelbtini)). Namuose mama R. A. jį apžiūrėjo ir suteikė pirmąją pagalbą – nuvalė kraują, uždėjo kompresus, nes jam buvo sumušta galva, iš prakirsto tarpantakio bėgo kraujas, paakiai buvo papurtę ir ištinę. Jis jai papasakojo, kad šalia namų buvo sumuštas nepažįstamų. Apie 16.00 valandą grįžęs namo jo tėvas A. A., g. (duomenys neskelbtini) m., pamatęs jį tokios būklės, išsiaiškino, kas atsitiko ir nusprendė, kad reikia pranešti apie įvykį policijai. Jie nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, ten sutiko tuos pačius jaunuolius. Dar būdami lauke, jie su tėvu namo laiptinėje girdėjo triukšmą. Minėti vyrai namo laiptinėje išeidinėjo iš pirmame aukšte esančio buto. Vyrai juos pamatė ir pradėjo agresyviai elgtis. Jie abu garsiai šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vėl tarp jų kilo jų išprovokuotas konfliktas ir įvyko susistumdymas. Gali patvirtinti tą faktą, kad ir jis, ir jo tėvas tikrai nenorėjo ir nepradėjo laiptinėje konflikto, tik ėjo norėdami išsiaiškinti adresą, nes tėvas norėjo kviesti policiją. Viskas įvyko labai greitai, todėl kas ką stumdė pasakyti negali, bet tikrai žino, kad su tėvu jų kumščiais nemušė. Konflikto metu vyras Nr. 2 iš kažkur paėmė peilį ir pradėjo juo mosikuoti, grasindamas juos sužaloti, užmušti. Tada jis ir jo tėvas labai išsigando, greitai grįžo namo. Kaimynė B. išgirdusi konfliktą (ji gyvena namo Nr. 5 antroje laiptinėje) iškvietė policiją. Apie 17.00 val. atvyko policiją. Policijos pareigūnai jiems pranešė, kad kalbėjosi su jį sumušusiais asmenimis, kurie, pasak patrulio, neketino rašyti pareiškimo dėl šio konflikto, paklausė, ar jis nerašys pareiškimo dėl užpuolimo. Kadangi yra labai užsiėmęs, yra gydytojas, daug dirba ligoninėje ir poliklinikoje, jam padaryti sužalojimai nebuvo pavojingi gyvybei, todėl pareigūnams paaiškino, kad tik dėl laiko stokos atsisako rašyti pareiškimą dėl šio užpuolimo. Taip pat kažkiek bijojo, kad jį užpuolusieji gali kerštauti, nes gyvena šalia ir pasitikėjo patrulių pažadu, kad praves prevencinį pokalbį su jaunuoliais. Kitą dieną jo abu paakiai buvo su mėlynėmis, tarpantakis prakirstas. Tai gali patvirtinti įvykį matę liudininkai ir jo bendradarbiai bei policijos patrulis. Po minėtų sužeidimų jį kelias savaites vargino intensyvūs galvos skausmai, taip pat dėl sužaloto veido, išgyvento skausmo, pažeminimo viešoje vietoje patyrė neturtinę žalą. Norėtų papildyti tai, kad M. Š. ir L. P. pripažinus savo kaltę, jo pozicija yra tokia, kad ir jis, G. A., ir jo tėvas, A. A., neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas susitaikius su M. Š. ir L. P.. Jam materialinė žala nepadaryta, dėl fizinės žalos pretenzijų neturi. Šiuo metu jis L. P. ir M. Š. jokių pretenzijų neturi (el. b. t. 1, el. b. l. 43–49, 71–74, el. b. t. 2, b. l.40–42).

Specialisto išvada G 4041/2022 (01) patvirtina, kad G. A. nustatytas randinis odos pakitimas nosies nugarėlės srityje, susiformavęs sugijus žaizdai, galbūt padarytas 2–3 mėnesių laikotarpiu iki apžiūros. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (e. b. t. 1, b. l. 103–104).

Apklaustas kaip liudytojas A. A. parodė, kad 2022 m. spalio 9 d., apie 16.00 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sūnus G. A.. Jo veido tarpuakio sritis buvo prakirsta, bėgo kraujas, o paakiuose buvo raudonos dėmės. Liudytojui iš karto paklausus, kas atsitiko, sūnus jam atsakė, kad maždaug prieš pusvalandį prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstami vaikinai. Tada jis, išklausęs sūnų, padėjo sutvarkyti žaizdą ir nusprendė, kad reikia iškviesti policiją. Dėl to jis, norėdamas nustatyti, kas tie vaikinai ir taip pat įvykio vietą, nuėjo ta kryptimi, kur nurodė sūnus, t. y. pirmiau nurodytu adresu. Jam priėjus prie namo, pirmo aukšto bute išgirdo triukšmą. Pro praviras laiptinės duris nuėjo triukšmo link. Kai atsistojo prieš praviras buto duris, jam įkandin atbėgo jo sūnus G.. Tarpduryje stovėjo du vaikinai, jie laikė cigaretes rankoje ir, matyt, ruošėsi eiti rūkyti. Jis paklausė sūnaus, ar šie vaikinai jį mušė ir G. jam pasakė, kad tai tie patys jaunuoliai. Tada jis paklausė jų, kodėl jie sumušė sūnų. Vienas iš jų pradėjo keiktis, o kitas bandė jam kirsti kumščiu į veido sritį, bet nepataikė, nes jis savo ranka atmušė jo smūgį. Tada ir kitas jaunuolis puolė šalia jo stovėjusį sūnų, bandydamas jam suduoti kumščiais į veidą. Kadangi viskas įvyko staiga, jis nespėjo pamatyti, ar jis pataikė sūnui kumščiu į veidą. Tada jie su sūnumi pradėjo trauktis link išėjimo, o sūnus staiga pradėjo šaukti: „Peilis, atsargiai, tėti, peilis!” Vaikino, kuris buvo šviesių, trumpai kirptų plaukų, rankoje pamatė peilį, vidutinio ilgio, apie 30 cm. Jis mojavo peiliu ir šaukė, kad juos uždurs. Jie iš karto išbėgo iš laiptinės ir nuėjo namo, nes išsigando tokių grasinimų. Jo manymu, abu vaikinai buvo vartoję alkoholį, kadangi jiems konfliktuojant nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Tiek jis, tiek jo sūnus alkoholio nevartojo. Jiems nuėjus į namus, po kokių 10–15 min. į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kuriuos atvedė kaimynė B. D.. Jis paaiškino įvykio aplinkybes. Dabar jis jau žino vaikinų vardus. Tie vaikinai yra L. P. ir M. Š.. Gali papildyti tai, kad peiliu jiems grasino M. Š.. Nei jis, nei jo sūnus neturėjo tikslo pradėti konfliktą laiptinėje, jie tik norėjo išsiaiškinti asmenis ir vietą. Nei jis, nei jo sūnus laiptinėje nesudavė nei vieno smūgio nei vienam iš vaikinų, nes neturėjo tikslo to daryti. Pas gydytojus nesikreipė, nes fizinių sužalojimų nepatyrė (el. b. t. 1, b. l. 95–102).

Apklaustas kaip įtariamasis L. P. parodė, kad jis gyvena, o tiksliau jau 2 metus nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 9 d., apie 15.30 val., jis kartu su savo draugu M. Š. stovėjo prie namo ir rūkė, jie tarpusavyje kalbėjosi. Jiems besikalbant, draugas M. kažką pasakė jaunuoliui, praeinančiam pro juos. Jaunuolis grįžo prie jų, priėjo prie jo ir pradėjo klausti, ar jie nevietiniai. M. tuo metu stovėjo šalia jo. Jis dabar neatsimena, ką konkrečiai pasakė tam nepažįstamam jaunuoliui, bet jam priėjus arti jo, jie apsižodžiavo. Tada jaunuolis jį suėmė ranka už darbužių, o jis neiškentęs trenkė jam dešine ranka, kumščiu į veido sritį. M. stovėjo šalia, o kai jaunuolis jam trenkė atgal (kumščiu į žandą), M. irgi jaunuoliui sudavė kumščiu į veido sritį. Viskas įvyko staiga, todėl gali paaiškinti, kad nepažįstamasis ir jie su M. susikibę buvo neilgai. Kiek ir į kurias vietas jis asmeniškai sudavė nepažįstamajam, jis dabar tiksliai neatsimena, bet apie 10 kartų. Kiek sudavė smūgių ir į kurias vietas jo draugas M., jis tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Kaip minėjo, incidentas vyko trumpai, o staiga išėjus iš laiptinės jo pažįstamai L., konfliktas baigėsi ir jis su M. nuėjo namo. Maždaug po 10–15 min., jam rakinant buto duris, į duris kažkas paskambino. Jis atidarė duris ir laiptinėje prie durų pamatė tą patį nepažįstamą jaunuolį, kuris buvo kartu su dar vienu vyriškiu. Vyriškis staiga, nieko nesakęs, spyrė jam koja į pilvo sritį. Jis griuvo laiptinėje ant grindinio. Pajuto fizinį skausmą. Po to (net nesupranta kaip) atsidūrė buto koridoriuje, nes jis pasimetė ir viskas įvyko labai greitai. Vyriškiai pasišalino, o jis atsikėlė ir grįžo į butą. Draugas M. Š. konflikte laiptinėje nedalyvavo ir jo tuo metu nebuvo. Gali papildyti tai, kad tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo išgėręs apie 350 gramus brendžio. Dėl konflikto lauke su nepažįstamu jaunuoliu labai gailisi, kad sudavė jam kumščiu į veidą, su G. A. susitaikė, jis jo atsiprašė, G. A. jam atleido (el. b. t. 1, b. l. 114–118; el. b. t. 2, b. l. 136–140).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38841-22, pradėto pagal M. Š. ir L. P. pareiškimus, reikšmės turinčių duomenų kopijos, gavus šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusios prokurorės leidimą, pridėtos prie šio ikiteisminio tyrimo ir vertintinos kartu su kitais tyrimo metu gautais duomenimis (el. b. t. 2, b. l. 46–47).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38841-22 apklausta kaip liudytoja L. O. parodė, kad gyvena kartu su L. P., kuris yra jos sugyventinis. 2022 m. spalio 9 d., apie 15.00 val., L. kartu su draugu M. Š. namuose, svetainėje, vartojo alkoholinius gėrimus, liudytoja svetainėje su jais nebuvo, kartu su vaiku buvo virtuvėje. L. atėjęs į virtuvę pasakė, kad eina rūkyti, tada po kelių minučių pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kad sugyventinis stovėjo kruvinu veidu. Ji nedelsiant išbėgo į lauką. Lauke buvo L., M. ir nepažįstamas vaikinas, nepažįstamas vaikinas buvo juodai apsirengęs, su akiniais. Ji pradėjo šaukti, liepė eiti namo. Tada nepažįstamas vaikinas pradėjo klausinėti, ar L. su M. yra vietiniai, t. y. iš (duomenys neskelbtini), klausė jis jų vardų. Liudytoja atsakė, kad vienas iš jų yra jos sugyventinis, tada nepažįstamas vaikinas rodydamas į M., sakė, kad jis turbūt ne vietinis. Ji nuėjo iki jų prašydama, kad šie išsiskirtų, tada L. su M. pirmi nuėjo namo. Liudytoja matė kaip nepažįstamas vaikinas, pakėlęs galvą, klausė kaimynų, ar matė, kas čia įvyko, kaimynai nieko neatsakė ir ji nuėjo namo paskui M, ir L,. Atėjo namo, darė valgyt vaikui, L, ir vėl atėjo į virtuvę ir pasakė, kad eina parūkyti. L, atidarius duris, ji pamatė ir vėl tą vaikiną, kuris buvo lauke, ir dar vieną vyrą, vyras buvo vyresnio amžiaus, pusplikis, kaip ten viskas vyko ji dėl didelio streso neprisimena, tačiau atsimena, kad L, krito ant grindų ir ji pribėgo prie vyresnio amžiaus vyro įspėdama, kad namuose yra mažametis vaikas. Liudytoja tada nubėgo atgal į virtuvę ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, bandė paaiškinti, kad reikalinga pagalba, tada atėjo L, ir, paėmęs telefoną, bendravo su pareigūnais. Vyrų ji nepažįsta, matė pirmą kartą, su kaimynais dėl šio įvykio nekalbėjo, kadangi L, ir ji su jais nebendrauja.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38841-22 apklausta kaip liudytoja L. G. parodė, kad 2022 m. spalio 9 d., 15:30 val., grįžo po darbo namo ir matė kaip šalia jų namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), mušasi 3 vaikinai. Vienas, kiek žino, gyvena nurodytu adresu, jo vardas L. P.. Pastarasis buvo kraujuotu veidu. Vaikinai tarpusavyje konfliktavo, konflikto pradžios ji nematė, nes, jau minėjo, kad atvažiavo iš darbo ir matė tik pačias muštynes. Kitų dviejų vaikinų ji nepažįsta, vienas buvo su akiniais, gyvena netoli jų daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio ji nežino, vardo bei pavardės taip pat. Antro vaikino ji taip pat nepažįsta ir apibūdint negali, bet žino, kad jis yra L. P. draugas, sprendžia iš to, kad dažnai matydavo juos kartu. Konfliktas aprimo ir vaikinai išsiskirstė, ji nuėjo namo. Jos butas yra priešais L. P. butą, pro durų akutę yra matomos jo buto durys. Apie 15:50 val. išgirdo triukšmą, rėkimą, kalbėjo visi lietuviškai, ką būtent rėkė ir kalbėjo ji neprisimena. Prasidarė savo buto duris, kad pažiūrėtų, kas vyksta ir pamatė, kad L. draugas yra iškišęs pro L. buto duris peilį, pats L. gulėjo ant žemės, o laiptinėje šalia L. stovėjo dar 2 vyrai. Vienas jų buvo tas pats, kuris buvo lauke, dalyvavo muštynėse, o kitas vyresnio amžiaus, apie 50 metų. Tie du vyrai stovėjo priešais L. buto duris, kurios buvo atidarytos. Visas veiksmas vyko laiptinėje, kiek matė, L. draugui iškišus peilį pro duris, minėti du vyrai pabėgo. Ji tada iškarto uždarė duris ir iškvietė policiją.

Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38841-22 2023 m. sausio 23 d. perklausus skambučių garso įrašus iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) nustatyta, kad 2022 m. spalio 9 d., 15.52 val., paskambino moteris, kuri prašė pagalbos, nes du nepažįstami vyrai užpuolė jos vyrą įsiveržę į namus, vėliau ištempė į lauką, trenkė į nosį. Tą pačią dieną 19.31 val., paskambino moteris, kuri prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nurodė, kad jau buvo atvykusi policija ir greitoji, kurios išvyko, tačiau vyrui pradėjo svaigti galva, pykinti.

Byloje taip pat nustatyta, kad įvykio dieną, 15.53 val., į BPC kreipėsi L. G., kuri prašė atvykti policijos pareigūnus į (duomenys neskelbtini), nes pirmo aukšto kaimynai badosi peiliais, moteris rėkia.

2023 m. birželio 5 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas įtariamajam L. P. nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (el. b. t. 1, b. l. 182−190).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-124-719/2022).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog M. Š., veikdamas kartu su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, būdamas viešoje vietoje – gyvenamojo daugiabučio namo kieme, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltininko įžūlūs veiksmai pasireiškė fizinio smurto be pateisinamos priežasties panaudojimu prieš nukentėjusįjį, suduodant jam kaltinime nurodytus smūgius, dėl kurių nukentėjusiajam nežymiai sutriko sveikata. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtus veiksmus stebėjo pašaliniai asmenys, vienas kurių vėliau iškvietė policijos pareigūnus. Taigi byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl M. Š. neteisėtų veiksmų kilo įstatyme nustatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

M. Š. kaltę, be jo paties parodymų, patvirtina L. P., nukentėjusiojo G. A., liudytojų A. A., L. G., L. O. parodymai, kuriais nustatyta, kad M. Š. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir padarė jam kaltinime nurodytus sužalojimus; specialisto išvada, kuria nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; BPC garso įrašai, kuriais nustatyta, kad dėl viešoje vietoje įvykusių muštynių buvo kviečiama policija.

Pirmiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad M. Š. suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta.

M. Š. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad galimybė užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti dalimis iki 2023 metų gruodžio mėnesio pabaigos (el. b. t. 3, b. l. 9–11).

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. Š., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. M. Š. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nuskalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nėra duomenų apie M. Š. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. anksčiau buvo teistas (el. b. t. 1, b. l. 52–55), baustas administracine tvarka (el. b. t. 3, b. l. 29–33).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL, 3 000 Eur, baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 MGL, 2 000 Eur, baudą.

Pranešus M. Š. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą per ilgesnį, 4 (keturių) mėnesių, laikotarpį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į M. Š. paskirtos baudos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog M. Š. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, M. Š. nustatytinas ilgesnis, 4 (keturių) mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Š. galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie bylos.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 4 (keturis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.