Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-49-1002/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-14
Bylos Nr.
II-49-1002/2025
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00022-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Pažeidėjas
L. A.
Kategorijos
  • 20.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-49-1002/2025Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00022-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.22. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant K. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. A., jos atstovui advokatui D. V.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovams K. G., D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024m. gruodžio 19 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį L. A. paskirta 38 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 23 d. 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vykdydama tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, savavališkai pakeitė gyvenamojo namo durų spyną, dėl ko į namus negalėjo patekti juose gyvenanti R. D.. Tokiais savo veiksmais L. A. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2 dalį ir 1.137 straipsnio 3 dalį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. sausio 20 d. gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens L. A. skundas dėl Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad pareiškėja minėtame name gyveno tris metus, buvo ten registruota. Vėliau išvyko į užsienį. Į namą grįžo su vaikais. Grįžusi rado nerakintas duris, nustatė turto niokojimo faktą, nemo­kamus mokesčius. Iki spynos pakeitimo R. D. namuose nebuvo, nors buvo paliktas be priežiūros gyvū­nas, siųsti pranešimai, į tai nebuvo reaguota, dėl ko daryta išvada, kad R. D. būste nebegyvena ar neketina gyventi. Siekiant užtikrinti būsto saugumą ir buvo priimtas sprendimas pakeisti užraktus, apie tai buvo informuota R. D..

Šalies argumentai

Pareiškėja L. A. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji matė, kad R. namuose nebegyvena, R. čia nei prausdavosi, nei valgydavo, jos nebuvo. Dėl jos palikto šuns buvo iškviesta policija. Durys buvo nerakinamos. Pirmame namo aukšte yra nuomojamos patalpos. Antrame aukšte gyvena ji su vaikais ir R. D.. Per pirmą aukštą yra įėjimas iš lauko ir yra iš karto laiptai į antrą aukštą. Šitų laukinių durų spynos buvo pakeistos tam, kad apsaugoti turtą, nes ji visada palikdavo laukines duris neužrakintas. Jos namuose nebūdavo. Ji pakeitė pirmo aukšto durų spynas, per kurias buvo įmanoma patekti tik į antrą aukštą. R. D. buvo pasisavinusi jos kambario durų raktus, ji net nežino, kur jie yra. Esmė yra tokia, kad ji su vaikais būna ir bendroje patalpoje, virtuvėje, todėl nematė reikalo keistis savo kambario durų spynas. Virtuvė yra antrame namo aukšte. Virtuvė yra bendro naudojimo, ja naudojosi ji ir R. D.. Nuomininkai turi savo virtuvę ir jie iš viso į jų patalpas nepatenka. R. D. turėjo vieną miegamąjį, tada yra svetainė ir du kambariai buvo jos. Vienas vaiko kambarys, kitas jos ir jos kūdikio. Virtuvė ir svetainė – bendra erdvė, viskas sujungta. Pro ten galima patekti tiek į jos kambarius, tiek į R. D.. Šuo buvo uždarytas R. D. kambaryje. Ten yra stumdomos durys, be užraktų, be nieko. Šuo buvo uždarytas tame kambaryje ir buvo užkišta knyga, kad šuo tų durų nenustumtų. Yra pateikta vaizdo medžiaga. Šuo tas duris atsistumdavo, nes tai didelis šuo, azijatų veislės, kovinis šuo. Šuo buvo agresyvus prieš vaikus, urgzdavo. Nėra buvę, kad įkastų, bet niekada negali žinoti. Šunį palikdavo uždarytą, bet jos ilgą laiką nebuvo namie, niekas tuo šuniuku nesirūpino, nei vandens palikdavo, nei maisto. Naktimis šuo kaukdavo. Ji R. D. rašė žinutes, kad ji darytų kažką su tuo šuniuku, nes jos pastoviai nebūdavo. Tiesiog ji darė prielaidą, kad R. D. turi kur gyventi, nes namo negrįžta nei persirengti, nei nusiprausti, namuose nesidarė valgyti. Dėl šuns kreipėsi į policiją prieš pakeičiant spyną. Yra ne vienas pranešimas ir R. D., ir jos dukrai dėl šuns. Kai ji pradėjo gyventi ten, R. D. tuose namuose buvo kelis kartus, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Realiai R. D. čia negyveno, tik sandėliavo daiktus. Koridoriuje taip pat buvo primesta daiktų, dėl ko ji yra pridėjusi nuotraukas, kad buvo palikti aštrūs daiktai. Aišku, ji tuos daiktus vėliau pridengė pati, kad vaikai nesusipjaustytų. Realiai R.čia negyveno. Buvo palikta smulkintuvė ašmenimis į viršų, peiliai, visokie virtuviniai daiktai, viskas yra matoma nuotraukoje. Pranešus, kad yra pakeista spyna, R. D. pasirodė ir pradėjo reikšti pretenzijas. Nuo to laiko, kai jai apie tai buvo pranešta, kad keis spyną, nežino, kiek laiko praėjo, bet spynas pakeitė išvažiavus policijai, ir kitos dienos vakare R. atsirado. R. nerodė noro grįžti gyventi, ji tik norėjo pasiimti daiktus ir tai gal mėnuo praėjo, kol ji pareiškė, kad nori pasiimti daiktus. Šiai dienai įvyko taikos sutartis, jie išsiskyrė taikiai ir ji išeina iš to namo. Šuo didelis, (duomenys neskelbtini). Tą šuniuką ji pati pažinojo, bet vaikus nuo jo reikėjo saugoti. Šuo neprisileidžia vaikų. Kai tėtis gyveno santuokoje su R., tas šuo buvo, jis ją pažįsta. Buvo su R. D. pokalbis dėl to šuns ir vaikų, kad trukdo vaikams, jog šuo loja, kad šuo nevedamas į lauką. Nežino, kas gali užeiti šuniui, ką galėjo padaryti vaikams, bet šuo urgzdavo, jei vaikai per arti prieidavo. R. D. šunį pasiėmė kitą dieną kai pakeitė spynas. Už šuns nepriežiūrą buvo taikyta atsakomybė F. M., R. dukrai. Šuo yra registruotas F. vardu ir buvo paliktas prižiūrėti R.. Tą laikotarpį šuo buvo paliktas be priežiūros, likimo valiai. Ji apie spynų keitimą informavo tėtį ir paprašė, kad informuotų apie tai R., nes ji neatsako į jo žinutes ir skambučius. Tėtis jai nusiuntė laišką, kad spynos yra pakeistos. R. tik sandėliavo daiktus, paliko šunį, pati čia negyveno, mokesčių nemokėjo, niokojo turtą, todėl raktai jai nebuvo duoti, nes jai nebuvo dėl ko patekti į namą. Dėl šuns, taip pat buvo pranešta, kad jei nepasiims šuns, jis bus perduotas į prieglaudą. Ji to šuns niekada neaugino.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą nepakeistą . Kaip nustatyta administracinio nusižengimo byloje, tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininko R. D. ir nukentėjusios R. D. buvo sudaryta santuoka, sutuoktiniai kurį laiką kartu gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji šiuo adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Taigi, nors, kaip nustatyta administracinio nusižengimo byloje, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, tačiau šeimos turto teisinis režimas namui, esančiam (duomenys neskelbtini)., nėra pasibaigęs. Kaip minėta, šis teisinis režimas pasibaigs teismui nutraukus santuoką, o santuoka nėra nutraukta, R. D. turi teisę gyventi šiame name, todėl L. A., pakeitusi spyną, privalėjo duoti raktą, kad nukentėjusioji bet kuriuo metu galėtų į jį patekti. Šiuo atveju L. A., siekdama apsaugoti jai tėvo patikėtą tvarkyti turtą – gyvenamą namą nuo galimai netinkamo jo naudojimo, pagal galiojančias teisės normas, turėjo įstatymų numatytais ginčų sprendimo ar teisių gynimo instrumentais kreiptis į atitinkamas institucijas, tarnybas, laikantis tam tikros įstatymų numatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl laikinų turto apsaugos priemonių taikymo, tačiau vietoje to vykdė savo tariamą teisę bei savavališkai pakeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, dėl ko į namą 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 19 vai. negalėjo patekti jame gyvenanti nukentėjusioji R. D..

Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad pažįsta L. A., ji yra jos buvusio vyro dukra. Anksčiau santykiai buvo šeimyniški, o šiuo metu nėra dėl ko bendrauti. Jokių ryšių nėra. Rugsėjo 23 d. įvykis buvo toks, kad ji negalėjo įeiti į savo namus. Dar buvo santuokoje ir negalėjo kaip žmona patekti į šeimos namus. Išskirti dar nebuvo. Rugsėjo 23 d. ji grįžo pirmadienio vakare, šuo buvo name. Šuo nebuvo užrakintas, jis buvo bendrose patalpose, jis buvo kaip ir šeimos narys. Šuo buvo jos kambaryje, bet nebuvo užrakintas. L. buvo perspėta, kad šunį ateis vedžioti jos dukra, bet dukra negalėjo ateiti, tada lyg L. pati tą šunį išleido, taip jai buvo pranešta. Grįžo, buvo pakeista spyna ir tada kvietė policiją, nes negalėjo vakare grįžti į namus. Jai skambino iš policijos ir pasakė, kad yra nusiskundimų dėl šuns. Ji grįžti negalėjo, o spyna buvo pakeista, dėl to jos dukra jo ir negalėjo išvesti. Jos dukra šuns negalėjo išvesti rugsėjo 23 d. Spyna buvo pakeista, nes vyko skyrybų procesas. Vyro dukra atsikraustė gyventi į bendras patalpas ir savavališkai pakeitė spynas. Ji negalėjo įeiti į savo šeimai priklausantį turtą. Kol gyveno kartu, santykiai buvo šeimyniški. Ji L. sugyventinį įspėjo, kad jos dukra atvažiuos išvesti šunį. Ji su L. nekonfliktavo, tiesiog grįžo namo ir buvo pakeistos spynos. Skyrybų byloje buvo imtasi laikinų apsaugos priemonių ir teismo buvo nuspęsta, kad ji yra įleista gyventi į tuos namus, kol vyksta skyrybos. Paskui buvęs vyras įleido dukrą gyventi, turėjo visi gyventi, bet ji savavališkai pakeitė spynas. Iki 23 d. jokio konflikto dėl šuns nebuvo, nes šuo buvo jų šeimos šuo. Vėliau tas šuo buvo išvežtas į prieglaudą. Šuo yra V. A. aviganis. Šuo buvo visos tos šeimos narys. Buvęs jos vyras ir visa jo šeima, vaikai buvo to šuns šeimininkai. Bent jau buvę šeimininkai. Jie visi kartu gyveno tame namie ir kartu gyveno tas šuo. L. ir jos brolis taip pat gyveno kartu. Šuo nuo pat mažumės buvo augintas jų šeimos. 2019 m. pavasarį ji susipažino su tuo šunimi. Jis pas ją gyveno bute. Prieš tai šuo du metus augo su R. D. kitu adresu. Jie visi augino tą šunį. Visi – tai D. ir jo vaikai, L. ir M.. Kadangi tą šunį, būdamas šeimininkas, R. D. išvežė į prieglaudą, be jos žinios, tai jos dukra tą šunį parsivežė iš prieglaudos ir tapo jo šeimininkė nuo 2024 m. pavasario. L. A. tiesiog yra aplinkybių įkaitė. Šiaip čia vyko skyrybų byla ir ji, jauna mama ir moteris, kaip galėjo, taip padėjo savo tėvui. Skyrybų byla jau yra įvykusi ir pasibaigusi taikos sutarimu ir ji jokių pretenzijų neturi L.i nei dėl namo, nei dėl kažko kito. Iki momento, kai iškvietė policiją, jos darbas yra pamaininis, todėl tas naktis, kai dirbo, ji namuose nemiegojo. Visas kitas naktis ji nėra niekur kitur miegojusi. Tada ji dvi naktis ten nemiegojo. Buvo perspėtas L. sugyventinis, kad jos nebus. Tai buvo tik dvi naktys. Tuo laikotarpiu jos dukra turėjo ateiti išvesti šuns. Paskui jai dukra pasakė, kad negali patekti į namą ir išvesti šuns, bet prieš tai dar sakė, kad susisiekė su L., kuri pasakė, kad išleido šunį. Šuo pripažino L.kaip šeimos narį, todėl ji suprato, kad taip išsisprendė situaciją. Ji buvo darbe ir jai mama pranešė, kad atėjo R. ir išsivedė šunį. Galvojo, kad čia viskas gerai, kol jos dukra nepamatė skelbimo internete, kad prieglaudoje esantis šuo ieško šeimininkų. Jos atpažino, kad čia tas pats šuo ir jos dukra jį pasiėmė iš prieglaudos, taip tapdama jo šeimininke. Tuo momentu L. buvo išsikrausčiusi, bet L. name gyveno nuo pat namo įsigijimo, kaip ir šuo. Jos dukrai buvo surašytas protokolas už gyvūno nepriežiūrą, aplinkybės nebuvo ginčytos. Kaip ir minėjo, su L. jų santykiai buvo šeimyniški ir derinimo, kad ji prižiūrės šunį, nebuvo, buvo tik perspėjusi, kad jos nebus ir pas šunį ateis jos dukra. Ji gavo informaciją apie spynų pakeitimą, tik ji buvo kelionėje ir tik paskui tą informaciją rado. Ji informaciją gavo apie spynų keitimą turbūt prieš pakeitimą spynų, bet informaciją vėliau pamatė, todėl ir kvietė policiją, nes buvo pakeistos spynos, to laiško dar nebuvo perskaičiusi. Ji nežino, kaip būtų buvę viskas, jei tą informaciją būtų pamačiusi laiku, dabar viskas buvo taip, kaip buvo. Jei spyna būtų pakeista ir jai būtų davę raktus kaip bendrasavininkei, turbūt policijos kvietusi nebūtų. Ji negalėjo įeiti – nei daiktų pasiimti, nei šuns. Mano, kad spynų pakeitimas buvo tam, kad paaštrinti skyrybų procesą. Kai jos neįleido į namus, nepamena, ar bandė susisiekti su Rimvydu ar L.. Iki spynų pakeitimo ji gyveno name, ten miegodavo. Laukė, kol baigsis skyrybos, ir tame name gyveno, negalėjo ten negyventi. Ji tame name gyveno 100 procentų. Jai gyvenimas tame name buvo aktualus, kol baigsis skyrybų byla. Buvo teismo sprendimas, kad ji ten turi gyventi ir kad ten neturi gyventi kiti asmenys. Šiai dienai ji asmeniškai pretenzijų L. A. neturi. Nenori, kad L. būtų taikoma kažkokia atsakomybė.

Šalies argumentai

Institucijos atstovas D. M. teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad šioje situacijoje, nors R. D. pozicija yra pasikeitusi, tačiau, tuo metu R. D. teisės buvo pažeistos, nes ji turėjo teisę gyventi ir patekti į tuos namus. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jį palikti galioti, o pateikto skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal R. D. pareiškimą, kuriame ji nurodė, kad 2024-09-23 apie 19.00 val. grįžusi į namą, kuriame yra registruota, adresu (duomenys neskelbtini), rado pakeistą durų apatinę spyną ir negalėjo patekti į namus. Namo durų spyną pakeitė jos vyro R. D. dukra L. A., kuri taip pat registruota tame name. Su vyrų vyksta skyrybų procesas. Prieš tai name ji nebuvo nuo 21 dienos 7.00 val. ryto. Name liko jos asmeniniai daiktai, pinigai, papuošalai. Ji turi teisę gyventi tame name, kol vyksta skyrybų procesas (b. l. 9).

L. A. paaiškino, kad nesijaučia padariusi jokio pažeidimo, kad pakeitė spynas, ji tik rūpinosi savo vaikų saugumu ir tinkama tėčiui priklausančio turto priežiūra. Tėtis jai nusiuntė laišką, kad spynos yra pakeistos. R. tik sandėliavo daiktus, paliko šunį, pati čia negyveno, mokesčių nemokėjo, niokojo turtą, todėl raktai jai nebuvo duoti, nes jai nebuvo dėl ko patekti į namą.

Laukinių durų spynos buvo pakeistos tam, kad apsaugoti turtą, nes R. D. visada palikdavo laukines duris neužrakintas. Jos namuose nebūdavo.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), savininko R. D. ir pareiškėjos R. D., tuo metu vyko skyrybų procesas, tačiau jis dar nebuvo pasibaigęs, todėl ir šeimos turto teisinis režimas nebuvo pasibaigęs. R. D. ir L. A. buvo registruotos adresu (duomenys neskelbtini), ir turėjo teisę gyventi minėtame name.

Teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, kad L. A. būtų kvietusi policiją dėl pravirų durų ar dingusio turto, byloje nėra.

Grėsmės dėl šuns L. A. saugumui teismas taip pat neįžvelgia, nes šuo augo kartu su L. A., ją pripažino kaip šeimininkę. L. A. paaiškino, kad šuo yra V. A. aviganis. Šuo buvo visos tos šeimos narys. Buvęs jos vyras ir visa jo šeima, vaikai buvo to šuns šeimininkai, bent jau buvę šeimininkai. Jie visi kartu gyveno tame namie ir kartu gyveno tas šuo. L. ir jos brolis taip pat gyveno kartu. Šuo nuo pat mažumės buvo augintas jų šeimos. 2019 m. pavasarį ji susipažino su tuo šunimi. Jis pas ją gyveno bute. Prieš tai šuo du metus augo su R. D. kitu adresu. Jie visi augino tą šunį. Visi – tai D. ir jo vaikai, L. ir M. Kadangi tą šunį, būdamas šeimininkas, R. D. išvežė į prieglaudą, be jos žinios, tai jos dukra tą šunį parsivežė iš prieglaudos ir tapo jo šeimininkė nuo 2024 m. pavasario.

Teismas pažymi, kad R. D. negalėjo būti ribojama galimybė patekti į gyvenamąsias patalpas iki kol ji savo noru ar teismo sprendimu būtų iš jų išsikėlusi. Šios išvados taip pat nepaneigia faktas, kad R. D. galimai turėjo kitą gyvenamąją vietą. Beje, teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis panaikinta ir išspręstas klausimas iš esmės – atsakovės R. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, priimta 2025 m. vasario 6 d. Vadinasi, R. D. 2024 m. rugsėjo 23 d. turėjo teisę pateikti į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, kuriose gyveno.

Teismas daro išvadą, kad L. A., pakeitusi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), durų spynas ir taip apribodama galimybę R. D. patekti į šias patalpas, kuriomis ji naudojosi, savo veiksmais suvaržė R. D. teises. L. A. savo teises įgyvendino nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, be pagrindo neleisdama R. D. į patalpas, kuriose ji teisėtai gyveno. Šiuos veiksmus L. A. atliko tyčia, kas matyti iš pačios L. A. paaiškinimo, kad raktai R. D. nebuvo duoti, nes jai nebuvo dėl ko patekti į namą. R. D. teisėms ir interesams buvo padaryta žala (negalėjo patekti į patalpas, kuriose gyveno). Grėsmės L. A. saugumui dėl V. A. aviganio nebuvo.

Teismas daro išvadą, kad ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis buvo realizuota ne dėl to, kad L. A. pakeitė patalpų durų spynas, o dėl to, kad tokiu būdu neįleido R. D. į minėtas patalpas. Teismas daro išvadą, kad L. A. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyviąją pusę bei patvirtina jos kaltę, nes L. A. realizavo savo teisę, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos ir pažeisdama R. D. teisę naudotis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog L. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, tačiau atkreiptina, kad šis straipsnis dalių neturi, todėl kaltinime nurodyta straipsnio dalis šalintina kaip rašymo apsirikimas.

Esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams L. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. A. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-12-19 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-12-19 nutarime – vietoj 518 str. 1 d. pakeisti į 518 str.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Liesis