Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J. (dalyvauja vaizdo konferencijos būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje skundą dėl valstybinės įmonės „Registrų centras“ (toliau – Institucija) 2025 m. birželio 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1694-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, nuostatų 38.2 ir 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotos finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

2025 m. liepos 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas administracinėn atsakomybės patrauktos A. J. skundas, kuriuo prašo ją atleisti nuo paskirtos baudos, nes nuo 2022 m. balandžio 26 d. nedirba minėtoje įmonėje ir nebuvo atsakinga už šio nusižengimo padarymą. Prašo atsižvelgti į tai, jog tuo metu, kai įvyko pažeidimas, ji jau neturėjo įgaliojimų veikti įmonės vardu bei nebuvo atsakinga už dokumentų pateikimą ar kitų įsipareigojimų vykdymą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. J. skundu nesutinka. Nurodo, jog bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Institucija pažymi, jog pareiškėja teisė aktuose numatytos atsistatydinimo iš Bendrovės vadovės pareigų tvarkos nesilaikė. Nagrinėjamu atveju yra svarbus tinkamas Bendrovės vadovo pasikeitimo įforminimas, apie kurį turi būti pranešta Juridinių asmenų registrui. Kaip minėta, būtent pareiškėja JAR nurodoma kaip bendrovės vadovė, jos įgaliojimų pradžios data yra 2022-02-01, todėl būtent pareiškėjai teko pareiga laiku pateikti bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pareiškėja yra subjektas, turintis pareigą laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus už kiekvienus metus, ir už šios pareigos neįvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Institucijos skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinėn atsakomybėn patrauka A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pareigų atleista 2022 m. balandžio 26 d. Nežino kas pranešė Sodrai, Registrų centrui apie jos pasitraukimą. Buvo įsitikinusi, jog įmonės vadovas yra jos vyras, kuris yra ir įmonės akcininkas. Įmonė veiklos nevykdo, veikla sustabdyta. Prašo sumažinti paskirtą baudą iki 300 Eur.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucijos 2025 m. birželio 27 d. nutarimu A. J. nubausta pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „S. LT“ vadove, per nustatytą laikotarpį – ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. – nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. UAB „S. LT“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Už šio administracinio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktai A. J. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.

Pareiškėja tiek skunde tiek ir teismo posėdžio metu parodė, jog jis nėra atsakinga už ataskaitų pateikimą, nes ji nėra faktinė UAB „S. LT“ vadovė nuo 2022 m. balandžio 26 d.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų (...) vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už juridinio asmens(...) finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos (...) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal įstatymus, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Kai į vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą) pagal įstatymus privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais) arba pateikti tvarumo ataskaitą (konsoliduotąją tvarumo ataskaitą), kartu su vadovybės ataskaita (konsoliduotąja vadovybės ataskaita) arba tvarumo ataskaita (konsoliduotąja tvarumo ataskaita) turi būti pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Juridinio asmens mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita (konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita), pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, juridinių asmenų registrui teikiami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. sausio 31 d. įmonės vadovu buvo paskirtas D. J., A. J. nuo 2022 m. vasario 1 d. registruota įmonės UAB „S. LT“ vadovė. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį (ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.) nebuvo pateiktas 2023 m. UAB „S. LT“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, kaip tai imperatyviai nurodyta aptartose CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Teismui nekyla abejonių dėl A. J. kaltės padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir yra įrodyta visiškai (tiek veikos objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai).

Pareiškėjos A. J. teiginiai, kad ji atleista nuo užimamų pareigų nuo 2022 m. balandžio 26 d., todėl nurodytu laikotarpiu nebuvo UAB „S. LT“ vadove, šiuo atveju negali būti aplinkybės, kurios šalintų administracinę atsakomybę šioje byloje. Byloje nėra objektyvių duomenų ir (ar) rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog nusižengimo padarymo laikotarpiu A. J., laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų informavusi Registro tvarkytoją apie savo atsistatydinimą, taip pat nėra jokių duomenų, jog vyko visuotinis UAB „S. LT“ akcininkų susirinkimas, kurio metu būtų priimtas sprendimas dėl UAB „S. LT“ vadovės A. J. atšaukimo iš užimamų pareigų. Kaip jau minėta anksčiau, iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad A. J. nuo 2022 m. vasario 1 d. yra UAB „S. LT“ vadovė, todėl būtent jai tenka atsakomybė už juridinio asmens vadovui numatytų pareigų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovas turi veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog vadovaujama įmonė (bendrovė) veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, t. y. vidinė veikla turi būti organizuojama taip, kad bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti bei pateikti juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkiniai. A. J. neįvykdė juridinio asmens vadovui įstatymuose numatytos imperatyvios pareigos, todėl tokie veiksmai vertintini kaip ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Be to, pareiškėja, pradėdama eiti UAB „S. LT“ vadovės pareigas ir toliau jas eidama, prisiėmė su tuo galinčią kilti riziką, atsakomybę ir įsipareigojimus laikytis įstatymuose numatytų imperatyvių vadovo pareigų. Šiuo atveju būtent A. J. privalėjo užtikrinti UAB „S. LT“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., tačiau to nepadarė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Tuo labiau, kad minėto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismo vertinimu, A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – bauda, tačiau Institucija, skundžiamu nutarimu nustatydama baudos dydį, tinkamai jo neindividualizavo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti pareiškėjai paskirtos baudos dydį. Teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo A. J. visai neskirti administracinės nuobaudos, nes tokiu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad A. J. anksčiau už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bausta nebuvo. Nors byloje aptariamas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek neatsargia kaltės forma, teismas vis tik atsižvelgia į tai, kad siekio tyčia nepateikti duomenų juridinių asmenų registrui A. J. neturėjo, finansinės atskaitomybės dokumentų galėjo nepateikti dėl to, kad ji buvo įsitikinusi, jog UAB „S. LT“ vadovo pareigas eina jos vyras D. J.. Kaip nurodė A. J. įmonė, šiuo metu, yra neveikianti, byloje taip pat nesurinkta jokių kitų neigiamai ją charakterizuojančių duomenų. Nors pareiškėja prašo administracinė teiseną jos atžvilgiu nutraukti, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių egzistuojant išskirtines aplinkybes, t. y. rodančias, kad šiuo atveju net ir skyrimas pareiškėjai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant numatytos administracinės atsakomybės.

Tačiau įvertinus tai, kad padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas A. J. yra atsitiktinis, o ne dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, pareiškėja suvokia padaryto administracinio nusižengimo esmę, savo kaltės neneigia, atsižvelgus į byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju A. J. paskyrus mažesnę baudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Teismo įsitikinimu, administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas VĮ Registrų centro 2025 m. birželio 27 d. nutarimas keistinas, A. J., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant mažesnį administracinės nuobaudos dydį, nei ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2–3 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1694-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, A. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje padarymą, padarymą paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Kitą VĮ Registrų centro 2025 m. birželio 27 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.