Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui V. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Joniškio rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui V. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo, nutraukta teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 3 d., patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

1. Pastebėjęs, kad 2013-05-28 teismo posėdžio protokole nėra užfiksuotų esminių ieškovės pasisakymų, kurie buvo galimai šmeižikiški atsakovo atžvilgiu, atsakovas ketino įstatymo leistinais būdais ginti savo pažeistas teises, tačiau teismas neleido jam pateikti pastabų dėl nurodyto teismo posėdžio protokolo.

2. Teismas nutartyje nenurodė, kad galimas garso įrašo neišsaugojimas yra užfiksuotas „Techninių gedimų“ žurnale, nenurodė priežasčių, kodėl atsakovas nebuvo informuotas, kaip numato įstatymas, kad nurodyto teismo posėdžio eigos fiksavimas garso įrašu neįvyko. Kodėl teismas, esant galimam techniniam gedimui, nepradėjo kartoti iš naujo procesinio veiksmo, kuriuo buvo baigtas fiksavimas garso įrašu, atsakovui nėra aišku. Ši teismo nutartis yra labai abejotina, pagrįsta tik teismo pamąstymais, kurie užkerta kelią ateityje atsakovui pasinaudoti procesinėmis teisėmis ginti jo pažeistus interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas apelianto V. B. prašymas dėl termino atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-18-874/2014 pateikti pastabas dėl 2013 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio protokolo, pagrįstumo ir teisėtumo.

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-18-874/2014 teismo posėdis, dėl kurio pateiktas apelianto prašymas papildyti teismo posėdžio protokolą, vyko 2013 m. gegužės 28 d., byla išnagrinėta ir patvirtinta šalių taikos sutartis 2014 m. lapkričio 25 nutartimi. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėto teismo posėdžio metu galiojanti CPK 168 straipsnio redakcija numatė, jog teismo posėdžio eiga turi būti fiksuojama teismo posėdžio protokolu. Minėto teismo posėdžio metu galiojanti CPK 170 straipsnio 3 dalies redakcija nustatė, kad kiekviename teismo posėdyje daromas garso įrašas; teismo posėdžio garso įrašas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo; apie daromą teismo posėdžio garso įrašą pažymima teismo posėdžio protokole; kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, vadovaujamasi tik teismo posėdžio protokole esančia informacija; dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu. Minėto straipsnio 4 dalis numatė, kad dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tik 2014-01-01 CPK 168 straipsnio redakcija numatė, jog kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus; teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (1 dalis); dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu (4 dalis); kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti; dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka (5 dalis).

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovas nepagrįstai savo pareiškime remiasi CPK nuostatomis, kurios 2013-05-28 vykusio teismo posėdžio metu procesiniams teisiniams santykiams nebuvo taikomos.

Apeliantas V. B., kaip matyti iš 2013 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio protokolo (114-120 b. l., It.), dalyvavo 2013 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje, todėl jis turėjo teisę susipažinti su 2013-05-28 teismo posėdžio protokolu ir per tris darbo dienas nuo protokolo pasirašymo dienos pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Teismas kiekvieno žodinio posėdžio metu supažindina proceso dalyvius su jų teisėmis ir pareigomis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nenurodo jokių objektyvių ir svarbių priežasčių, dėl kurių, praėjus daugiau nei pusantrų metų po teismo posėdžio ir pabaigus šalių ginčui byloje taikos sutartimi (kurios apeliantas neskundė), kreipėsi dėl termino atnaujinimo teikti pastabas dėl 2013 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio protokolo civilinėje byloje Nr. 2-18-874/2014. Atskirajame skunde apelianto nurodytas argumentas, kad bylos nagrinėjimo metu garso įrašo darymas turėjo būti vykdomas, todėl jam nekilo jokių abejonių, kad jis galės su juo susipažinti, o susipažinęs su juo palyginti jau surašytą teismo posėdžio protokolą, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Įstatymo leidėjas siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą numato konkrečius terminus procesiniams veiksmams atlikti. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (straipsnio 3 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (straipsnio 4 dalis). Apskundimo terminų nustatymas yra skirtas užtikrinti teismo procesinių sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Teismų praktikoke laikomasi pozicijos, jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, palikdamas šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Kadangi apeliantas nepateikė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ženkliai praleido įstatymo nustatytą terminą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų atnaujinti praleistą procesinį terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o apelianto V. B. atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.