Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-1338-1052/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
2-1338-1052/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Ieškovas
A N
Atsakovas
P D
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1338-1052/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08874-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.1.7.9; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,sekretoriaujant Justei Toliušytei,dalyvaujant ieškovei A N, jos atstovei advokatei B M Ž,išvadą teikiančios institucijos atstovei S Č,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A N ieškinį atsakovui P D dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškove A N (toliau – ir ieškovė, motina) ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė neterminuotai apriboti atsakovui P D (toliau – ir atsakovas, tėvas), tėvo valdžią dukros A D atžvilgiu.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenis neskelbtini) įregistravo santuoką, (duomenis neskelbtini) gimė dukra A D (toliau – ir vaikas, nepilnametė, dukra, mergaitė). Šalių santuoka nutraukta (duomenis neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr.2-200-188/2015. Teismo sprendimu atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti dukros išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350,00 litų kas mėnesį iki jai sukaks pilnametystė, tačiau iki šios dienos atsakovas šio įsipareigojimo nevykdo. Tai pagrindžia prie ieškinio pridedama pažyma iš vykdomosios bylos, iš kurios matyti, jog atsakovo įsiskolinimas siekia 6 466,56 Eur. Kadangi atsakovas neprisidėjo ir iki šiol neprisideda prie dukros išlaikymo, ieškovė kreipėsi į SODRA Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų. Taip pat svarbi aplinkybė, jog atsakovas su dukra nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių nuo 2014 m. lapkričio mėn. Ieškovė dėjo visas pastangas ir bandė užmegzti kontaktą su atsakovu, kad šis bendrautų su dukra, matytųsi, tačiau susitikimai taip ir neįvykdavo, kadangi juos atšaukdavo pats atsakovas, nes būdavo neblaivus. Atsakovas niekados nerodė iniciatyvos susitikti su dukra, todėl ieškovė siekdama netraumuoti dukros dėl neįvykusių susitikimų, nusprendė palaukti kol pats atsakovas parodys norą pasimatyti su dukra. Iki šiol atsakovas nebuvo susitikęs su dukra, nesidomi kaip jai sekasi bei neišlaiko finansiškai. Atsakovo abejingumą dukros atžvilgiu be kita ko pagrindžia prie bylos pridedama pažyma iš A D mokyklos. Joje patvirtinta aplinkybė, jog atsakovas niekados nesilankė mokyklos renginiuose, susirinkimuose, nesidomėjo dukros pasiekimais mokykloje. (duomenis neskelbtini) ieškovė sudarė kitą santuoką su G N, ko pasėkoje ieškovės pavardė tapo „N“, o nepilnametės dukros pavardė liko D. Būtent dėl pavardžių skirtumo, ieškovė susiduria su kliūtimis tiek gydymo, ugdymo įstaigose, tiek keliaujant į kitas šalis, kadangi nuolatos reikia aiškinti ir rodyti papildomus dokumentus siekiant įrodyti giminystės ryšį. Būtent dėl šios priežasties yra poreikis keisti dukros pavardę, t. y. prie esamos pavardės pridėti ieškovės santuokinę pavardę.

Papildomai teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog tėvas su vaiku nebendrauja nuo (duomenis neskelbtini), prieš 3-4 metus yra parašęs žinutę, tačiau nuo to laiko jokios žinutės ir / ar telefono skambučio daugiau nebuvo. Dukra žino apie procesą, nori, kad galėtų pasikeisti pavardę, nes skirtingos pavardės apsunkina gyvenimą, tiek mokykloje, ties skrendant į užsienį. Dukros labai geri santykiai su ieškovės sutuoktiniu G N, ji ieškovės sutuoktinį vadina tėčiu, o pats G N norėtų įsivaikinti A D. G N rūpinasi A, eina į tėvų susirinkimus. Patėvis A atstoja tėvą. Po skyrybų ieškovė bandė suorganizuoti susitikimus su atsakovu, bet po 5 nesėkmingų bandymų, ji daugiau pastangų nedėjo. Pats atsakovas nė vieno karto neparodė iniciatyvos bendrauti su vaiku, nors nei ieškovės telefono numeris, jos tėvų telefono numeriai nėra pakeisti. Ji apie atsakovą nežino nei kur jis gyvena nei kokia jo sveikatos būklė. Mano, kad atsakovas turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes dėl to įvyko jų skyrybos. Atsakovo sesuo J D gyvena užsienyje – Anglijoje, tikslios gyvenamosios vietos nežino, su mergaite bendravo maždaug prieš metus laiko telefonu. Su mergaite taip pat buvo susitikęs dukros dėdė – atsakovo brolis, kuris gyveno Lietuvoje. Vaiko apklausos prašė neatlikti, nes vaikas žino apie procesą, jis naujų aplinkybių nenurodys, o apklausa bereikalingai traumuotų vaiką. Ieškinio tenkinimas užtikrintų dukrai A pilnavertį gyvenimą, tiek teisine tiek socialine prasme, nes A jausis pilnaverte N šeimos nare.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, neapklausti vaiko teisme, nes aplinkybės aiškios iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų. Iš liudytojų parodymų, ieškovės paaiškinimų darytina išvada, jog P D nesirūpina ir nededa pastangų rūpintis vaiku, neatlieka pareigos išlaikyti vaiką, ką patvirtina antstolės pažyma apie įsiskolinimą. Ieškinio tenkinimas užtikins vaiko interesus, nes G N yra pasirengęs ne tik toliau rūpintis vaiku, bet ir jį įsivaikinti.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, pratęsti termino atsiliepimui pateikti neprašė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismui nepranešė, atidėti teismo posėdžio neprašė, apie bylos nagrinėjimą ir teismo posėdį jis informuotas tinkamai.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo inspekcijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir išvadą teikianti institucija) atstovas išvadoje (b. l. 21) nurodė, jog ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Skyrius neturi jokių duomenų apie atsakovą P D. Taip pat skyrius nėra gavęs informacijos, kad A N šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės. Atsakovo atsiliepimas nėra gautas, todėl jo pozicija nėra žinoma.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas paaiškino, jog iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, jog tėvas neišlaiko, nesirūpina vaiku, dabartinis ieškovės sutuoktinis rūpinasi vaiku ir yra pasirengęs įsivaikinti vaiką, todėl mano, kad tenkinus ieškinį vaiko interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, liudytojų R N, G N, J N, O Š, D Š parodymų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas P D ir ieškovė A N yra nepilnametės A D, gimusios (duomenis neskelbtini), tėvai (b. l. 7). A D (N) ir P D santuoka nutraukta A D gyvenamoji vieta nustatyta su motina. A N sudarė santuoką su G N (duomenis neskelbtini) (b. l. 7).

Iš Kauno Žaliakalnio pagrindinės mokyklos 2020 m. balandžio 20 d. Pažymos matyti, jog A D rūpinasi tik jos mama A N, tėvas P D neturi prisijungimų prie dienyno, nė karto nėra pasidomėjęs mergaitės pasiekimais (b. l. 11). Iš antstolės R G pažymos matyti, jog ji vykdo išlaikymo iš PDAD naudai ir (duomenis neskelbtini) dienai įsiskolinimas buvo 6 466,85 Eur, bylos vykdymo laikotarpiu iš skolininko lėšų negauta (b. l. 12).

A N sutuoktinis G N sutinka, jog A D būtų suteikta jo pavardė (b. l. 13).

Teismas teismo posėdžio metu patikrino Liteko sistemą ir nenustatė duomenų, kad P D būtų teistas ar baustas administracine tvarka, teismo posėdžio metu pagarsintas Kėdainių rajono apylinkės teismo Baudžiamasis įsakymas Nr. 1-149-736/2015 nėra susijęs su atsakovu, nes bausto asmens vardas ir pavardė sutampa, tačiau nesutampa asmens kodas, dėl to šiuos duomenis teismas pašalino iš bylos ir jais priimdamas teismo sprendimą nesiremia.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas P D dukterimi nesirūpina, išlaikymo jai neteikia, su dukra nebendrauja. Šias nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai. Liudytoja O Š (ieškovės mama) ir D Š parodė, jog kol gyveno su dukra santuokoje P D vartojo alkoholį, buvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam, buvo užsikodavęs nuo alkoholio, tačiau greitai vėl pradėjo gerti. Po skyrybų nė vieno karto nepaskambino vaikui, nei atvažiavo, nei dovanėlės neatvežė, mergaitė jį dėl to pamiršo. Apie atsakovą jiems nėra nieko žinoma. Anūkė su tėvu nebendrauja, apie jį visai nekalba. Mergaitė papasakojo, kad bendravo su atsakovo broliu, nes jai bendrauti nedraudžiama. Auksės labai šilti santykiai su mamos sutuoktiniu, jis ja rūpinasi, ją išlaiko. Liudytojas G N (ieškovės sutuoktinis) parodė, kad su ieškove A bendravo nuo 2016 metų ir apie atsakovą nėra girdėjęs, atsakovas – neegzistuojanti jų gyvenime persona. Vaikas per tuos metus, kol jie su A yra santuokoje, nė karto nėra matęs atsakovo, apie tai nesišneka. Mergaitė kartais su juo pasiguodžia, jei jai nesiseka mokykloje, kai džiaugiasi dalijasi tuo ir su juo ir su mama. A nuo 2016 metų, kai jai buvo 7 metai, vadina jį tėčiu, o jis ją vadina dukra. Vaikas žino apie teismo procesą, prieš kreipiantis į teismą, šeimoje pasitarė ir ji supranta, kad jos gyvenimas nepasikeis. Jis sutinka suteikti savo pavardę A, nori ją įvaikinti. Atsakovo giminaičiai turėjo galimybę bendrauti su vaiku, tačiau ja nesinaudojo. Liudytoja J N (ieškovės anyta) parodė, kad per tą laiką kai ieškovė ir jos sūnus susituokę, nė karto nebuvo šnekos apie Auksės biologinį tėvą. Sūnus sakė, kad biologinis tėvas nelanko A. A pati paklausė G N ar gali jį vadinti tėčiu. Sūnus nori įsidukrinti A. Mergaitė yra pasakojusiu, jog buvo nuvykus susitikti su tėčiu ir jis neatėjo, P D vadina biologiniu tėčiu. Liudytojas R N (ieškovės sutuoktinio tėvas) parodė, kad mergaitė labai savikritiška, mėgsta skaityti, jam yra anūkė. Kiek žino atsakovas tėvas nesirūpina vaiku, nesikiša į jos auklėjimą, vaiko apie biologinį tėvą neklausinėjo. Apie vaiko tėvą ir jo giminaičius ieškovės šeimoje blogai nekalbama.

Iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų, iš atsakovo procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog atsakovas, būdamas biologiniu vaiko tėvu, nebendrauja su vaiku, jos neauklėjo ir neišlaikė, mokykloje vaiko ugdymu ir pasiekimais nesidomėjo jau ilgą laiką, dėl ko buvo prarastas ryšys su vaiku, o žinodamas apie tai, kad iškelta civilinė byla dėl neterminuoto tėvo teisių apribojimo, atsiliepimo byloje neteikė ir į teismo posėdį neatvyko, nors jam buvo praneša apie teismo posėdį tiek siunčiant procesinius dokumentus, tiek ir telefonu asmeniškai. Liudytojai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad tarp vaiko ir biologinio tėvo socialinis tėvystės ryšys yra nutrūkęs, faktinis tėvo-dukros ryšys yra susiformavęs tarp vaiko ir ieškovės sutuoktinio G N, kurį mergaitė vadina tėvu, kuris ją išlaiko, auklėja ir rūpinasi bei yra pasirengęs mergaitę įsivaikinti. Nors ieškovė nurodė, kad P D vartoja alkoholį, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra, Liteko sistemoje nėra duomenų, kad atsakovas būtų baustas administracine ar baudžiamąja tvarka, todėl šios aplinkybės laikomos neįrodytomis. Nors neįrodyta, jog P D vartoja alkoholį, tačiau byloje pakanka įrodymų visumos spręsti, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti savo vaiką ir juo rūpintis. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes nėra duomenų, jog atsakovui būtų teikiamos specialistų paslaugos ir pagalba, siekiant atkurti ryšį su dukra, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnametę dukrą ir yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnametės dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) .

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį, gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovui pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovui P D, asmens kodas (duomenis neskelbtini), tėvo valdžią dukros A D, asmens kodas (duomenis neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė