Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. A. apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-11-22 19.10 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 70 kilometre, kaip įtariama būdamas neblaivus (vengė ir nesutiko pasitikrinti ar nėra neblaivus), vairavo automobilį „Audi A6 Avant“ v/n (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš aikštelės į kelią važiavo į kairę, nors kelio ženklas Nr. 402 (važiuoti į dešinę) leidžia važiuoti tik į dešinę. Tuo R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 2 str.

Motyvuojamoji dalis

R. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl R. A. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. 124¹ str. 2 d. numatytus pažeidimus nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ATPK 30¹ str. švelninti paskirtą nuobaudą.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d.) ir skyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam R. A. už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² str. reikalavimų.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog R. A. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kaip jau minėta, apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skyrė minimalią nuobaudą numatytą ATPK 126 str. 1 d. straipsnio sankcijoje, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pačiu pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, aukštesniajam teismui nėra jokio teisinio pagrindo.

Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes netekęs teisės vairuoti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalės pilnai atlikti savo darbinių funkcijų, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, R. A. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas, būdamas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog R. A. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.