Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. (toliau – A. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 50 MGL, t. y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų, bauda.

A. Z. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš A. Z. nuspręsta priteisti valstybei 12,09 (dvylikos eurų 9 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Be to, BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje aptartus ir šiame nuosprendyje aukščiau išvardintus įrodymus, taip pat įvertinusi nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo motyvus bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų specialisto V. M. bei eksperto M. M. parodymus, konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai ištyrė aukščiau išdėstytus įrodymus, tačiau, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai juos įvertino, kas turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl A. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo procesinio sprendimo priėmimui, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas - išteisinamsis nuosprendis, jame konstatuojant, kad vertinamu atveju A. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

8. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-7-1-693/2018). Turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti KET ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, kad minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, matyti, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra ginčo dėl to, jog vertinamo eismo įvykio metu A. Z. nesuvaldė savo vairuotos transporto priemonės ir nuslydo nuo kelio, dėl ko buvo sužalota motociklo keleivė B. L., patyrusi sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta A. Z. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, jam važiuojant keliu apie 80 km/h greičiu, maždaug 8-10 metrų iki jo vairuojamos transporto priemonės – motociklo, į kelią iš dešinės pusės išbėgo gyvūnas - vidutinio šuns dydžio, apie 50 cm aukščio, rusvu kailiu. Gyvūną jis pastebėjo jau važiuojamoje kelio dalyje. Kadangi stabdyti motociklo jis negalėjo, gyvūną apvažiavo. Apvažiavęs gyvūną, guldė motociklą, kad įveiktų kelio vingį. Motociklas buvo paverstas iki pakojo, ir jo daugiau paguldyti nebuvo galimybės. Pamatė, kad kelias baigiasi, o stataus posūkio atlikti negali, todėl pastatė motociklą, kad šis neslystų. Nuo kelio nuvažiavo, nes negalėjo atlikti tokio staigaus posūkio, greitį jis sumažo pakankamai, kad įveiktų kelio vingį, tačiau į kelią išbėgus gyvūnui, kurį pamatė jau būdamas posūkyje, kelio vingio jam nepavyko įveikti. Pagrindo abejoti aptartais A. Z. parodymais, nėra, kadangi juos iš esmės patvirtino ir dėl įvykio nukentėjusi B. L., o įrodymų, paneigiančių jų parodymus, teismui nebuvo pateikta. Komentuojamo eismo įvykio aplinkybes A. Z. ir B. L. vienodai aiškino viso baudžiamojo proceso metu. Apelianto nurodytos vertinamo eismo įvykio faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-980 (22) išdėstytais duomenimis. Tokiu būdu, nesant jokių objektyvių duomenų, paneigiančių A. Z. parodymus, teisėjų kolegija jų parodymais tiki ir jais vadovaujasi spręsdama nuteistojo kaltės klausimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

10. Iš aptartų A. Z. parodymų seka, kad jis neneigia komentuojamo eismo įvykio bei aplinkybių, kad jo metu buvo sužalota B. L., tačiau teigia, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės, o dėl į kelią staiga išbėgusio gyvūno, kurį bandant apvažiuoti, motociklas nuslydo nuo kelio. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią A. Z. versiją, sprendė, kad būtent jo pasirinktas važiavimo greitis kelyje, nulėmė motociklo nesuvaldymą kelyje bei A. Z. negebėjimą laiku sustabdyti ar kitaip suvaldyti transporto priemonės, kas iš esmės atitinka KET 127 punkto pažeidimą.

11. Kaip nustatyta KET 127 punkte, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis kilo vis dar šviesiu paros metu – 2021 m. liepos 1 d., apie 19.00 val., kelio danga buvo sausa, matomumas nebuvo apsunkintas. Po įvykio apžiūrėjus A. Z. vairuotą transporto priemonę – motociklą, jokie neatitikimai techniniams reikalavimams nebuvo nustatyti, transporto priemonės techninė apžiūra buvo galiojanti, jos techninė būklė buvo tvarkinga. Leistinas važiavimo greitis kelio atkarpoje, kurioje įvyko komentuojamas eismo įvykis, buvo 90 km/h, tuo tarpu A. Z., remiantis byloje nustatytais duomenimis, važiavo mažesniu nei leistinas greičiu, atitinkančiu 70-80 km/h, kas betarpiškai patvirtinama tiek UAB „I.“ 2022 m. vasario 28 d. eksperto išvadoje, tiek ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte. Pažymėtina, kad jokių kelio ženklų, įspėjančių apie galimą pavojų kelyje – laukinius gyvūnus, staigų posūkį, dėl kurių vairuotojas turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, eismo įvykio vietoje nebuvo. Atsižvelgus į šių duomenų visumą, neabejotina, kad esant puikioms meteorologinėms eismo sąlygoms, neapsunkintam matomumui, A. Z. važiuojant mažesniu nei leistinas greičiu su techniškai tvarkinga transporto priemone, nesant jokio kelio ženklinimo, kuriuo vairuotojas būtų įspėjamas apie galimus pavojus, važiuoti dar mažesniu greičiu A. Z. neturėjo jokio pagrindo bei pareigos.

12. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik važiavimas leistinu greiči, nesudaro pagrindo spręsti, kad vertinamu atveju buvo pasirinktas būtent saugus greitis, kaip to reikalauja KET 127 punktas. Tačiau, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą – matomumą, eismo sąlygas, motociklo techninę būklę, nebuvimą jokio ženklinimo, sudarančio pagrindą numanyti galimą pavojų kelyje, tvirtinti, kad šiuo atveju A. Z. važiavimas 70-80 km/h greičiu nebuvo saugus, nėra objektyvaus pagrindo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-980 (22), pateiktos išvados, kad A. Z. būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki kliūties, kuri atsirado 6-10 m atstumu (į kelią išbėgęs gyvūnas), jeigu motociklo greitis būtų 15-22 km/h. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamo įvykio metu nebuvo jokių sąlygų, galinčių apsunkinti A. Z. vairuotos transporto priemonės valdymą, pagrindo važiuoti tokiu greičiu, kuris yra net 4 kartus mažesnis nei toje kelio atkarpoje leidžiamas, nesant jokių matomumo ar meteorologinių eismo sąlygų sunkumų, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo. Juo labiau, jog tame pačiame ekspertizės akte konstatuota ir tai, kad techniniu požiūriu didžiausias priimtinas transporto priemonės greitis kelio posūkyje, kur įvyko eismo įvykis, yra 84 km/h, o tai yra daugiau, nei greitis, kuriuo, vertinamu atveju, važiavo A. Z..

13. Nors KET 127 punktas reikalauja vairuotojus, pasirenkančius važiavimo greitį, be kita ko, įvertinti ir galimą kliūtį kelyje, važiuoti tokiu greičiu, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, tačiau ir šios sąlygos vertinamu atveju pažeistos nebuvo. Iš KET 127 punkto lingvistinio aiškinimo seka, kad jame iš esmės kalbama apie iš anksto numatomą kliūtį, kurios atsiradimą vairuotojas privalo įvertinti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo netikėti A. Z. ir B. L. teiginiais, jog į kelią priešais jų transporto priemonę išbėgo gyvūnas, ir įvertinus tai, kad jokių įspėjamųjų ženklų, įspėjančių apie galimą gyvūnų pasirodymą kelyje kelio atkarpoje, kurioje įvyko vertinamas eismo įvykis, nebuvo, tvirtinti, jog tai buvo iš anksto numatoma kliūtis, nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu neabejotina, kad nagrinėjamoje situacijoje yra aktualus ne KET 127 punktas, kalbantis apie iš anksto numatomos kliūties atsiradimą, bet KET 128 punktas, pagal kurį, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš aptarto reguliavimo seka, kad vairuotojams, susidūrus su kliūtimi kelyje, yra leidžiama pasirinkti vieną iš alternatyvių reagavimo į situaciją būdų – sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį. Būtent kliūties apvažiavimą, aptariamu atveju, ir pasirinko A. Z.. Įvertinus tai, kad toks jo elgesys yra priimtinas pagal KET 128 punktą, atsižvelgiant į komentuojamo eismo įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės valdymo specifiką, kuri itin išsamiai aptarta UAB „I.“ 2022 m. vasario 28 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2022-11, sutikti su Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte Nr. 11-980 (22) pateiktomis išvadomis, kad skersai kelio judančios kliūties apvažiavimas techniniu požiūriu yra nepriimtinas, kuo iš esmės rėmėsi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas A. Z. kaltę, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina abejonių nekelianti išvada, kad A. Z. KET 127 punkto reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu įvertinus tai, kad komentuojamas eismo įvykis pagal A. Z. pareikštą kaltinimą iš esmės kilo dėl neva netinkamai pasirinkto važiavimo greičio, dėl ko, jis akivaizdžiai nebegalėjo tinkamai vykdyti ir KET 9 punkte numatyto reikalavimo, neabejotina, kad A. Z. veiksmuose nenustačius KET 127 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimo, jo atsakomybės klausimas pagal KET 9 punktą nebegali būti sprendžiamas. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nėra pagrindo tvirtinti, kad A. Z. nesilaikė bendrosios KET 9 punkte įtvirtintos pareigos – laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. privalomai imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jo paties, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. A. Z. elgesys susidariusioje eismo situacijoje buvo tinkamas, jis buvo pakankamai atsargus. Susidarius avarinei situacijai, jis ėmėsi visų įmanomų ir KET reikalavimus atitinkančių veiksmų, siekdamas išvengti galimų neigiamų pasekmių. Tokiu būdu, nenustačius, jog savo veiksmais A. Z. pažeidė KET reikalavimus, darytina abejonių nekelianti išvada, kad jo veiksmuose, priešingai nei tai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų sudėties požymių.

15. Aptartos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir vertinant priešingai, t. y. sprendžiant, kad A. Z. vis tik pažeidė KET reikalavimus, o jo padarytas pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis, vien tik šių duomenų nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatomas jo subjektyvusis požymis – kaltė. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 8 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus, būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.). Iš aptarto seka, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

16. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina ir tai, kad Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės doktrinoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015 ir kt.).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad A. Z. nenumatė, jog dėl jo veikimo – pasirinkto greičio gali atsirasti BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių – bus sukeltas eismo įvykis, kurio metu bus sutrikdyta keleivės sveikata, tačiau pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes ir savo asmenines savybes privalėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai. Tačiau, atsižvelgiant į šio nuosprendžio 16 ir 17 punkte išdėstytą teismų praktiką, A. Z. veiksmuose, net ir vertinant juos taip, kaip vertino pirmosios instancijos teismas, nėra neatsargios kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo). Nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo išvadai, kad A. Z. turėjo ir galėjo numatyti, jog jam įvažiuojant į kelio vingį, į jį tuo pačiu metu išbėgs gyvūnas ir savo veiksmais sukliudys A. Z. baigti savo jau pradėtą manevrą, dėl ko, jo vairuojamas motociklas taps nevaldomas ir nuslys nuo kelio, ir bus sužalota motociklo keleivė B. L., t. y. jog gali kilti eismo įvykis ir BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyti padariniai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamas eismo įvykis, net ir vertinant jį pirmosios instancijos teismo motyvais, pripažintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas).

18. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis panaikinamas ir A. Z. atžvilgiu priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Priimant tokį procesinį sprendimą, panaikintina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl iš A. Z. valstybei priteistų 12,09 (dvylikos eurų 9 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kadangi proceso išlaidos pagal BPK 105 straipsnį, gali būti priteisiamos tik iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendį, kuriuo A. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir priimti naują nuosprendį.

A. Z. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Iš A. Z. 12,09 (dvylikos eurų 9 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) motociklą „Triumph Bonneville Speedmaster“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), du apsauginius šalmus, grąžintus A. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jam disponuoti savo nuožiūra;

2) USB laikmeną su nuotraukomis, saugomą byloje, palikti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.