Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo C. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir C. S. nustatyta galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu C. S. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, ir C. S. nustatyta galutinė subendrinta – 4 (ketverių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Į C. S. nustatytą bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, įskaityt laikotarpiai – C. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 19 d., 18.40 val. iki 2022 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.

C. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Procesas dėl UAB „K.“ pareikšto civilinio ieškinio dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktas, kadangi žala yra atlyginta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. C. S. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. liepos 21 d., apie 13.29 val., būdamas UAB „K.“ priklausančioje parduotuvėje „H“, esančioje prekybos centre „U“, (duomenys neskelbtini), užėjo už parduotuvės prekybos salėje esančio prekystalio, ant kurio stovėjo kasos aparatas, ir kasos aparato stalčiuje buvusiu raktu jį atrakino, iš kasos aparato stalčiaus paėmė 100 Eur grynais bei pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „K.“ priklausantį turtą – 100 Eur. Šiais savo veiksmais C. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir C. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir C. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu C. S. paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti C. S. galutinę subendrintą – 4 (keturių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio išdėstytais bendraisiais skyrimo pagrindais, todėl parinko aiškiai per švelnią bausmės rūšį. Nors teismas nurodė, kad atsižvelgė į visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes, tačiau tai padarė formaliai ir tinkamai neįvertino bausmės rūšiai parinkti reikšmingų aplinkybių ir dėl to paskyrė C. S. aiškiai per švelnią bausmę. Pirmosios instancijos teismas įtikinamų ir išsamių motyvų dėl kurių šioje baudžiamojoje byloje C. S. parenka bausmės rūšį – areštą, priimdamas skundžiamą nuosprendį nepateikė ir tokiu būdu C. S. paskyrė neteisingą ir per švelnią bausmę, o tai yra pagrindas nuosprendžiui pakeisti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 2 punktas).

2.2. Nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55-56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, kad ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertintina kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis anksčiau teistas už analogiškas veikas ir išvadų nepadarė bei toliau pažeidinėja įstatymus, tačiau, teismas paskirdamas bausmės rūšį – areštą, šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir paskyrė per švelnią bausmės rūšį. Pažymėta, kad C. S. teistas 5 kartus, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 181 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau neteistasis praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, t. y. 2025 m. liepos 21 d., padarė naują nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad C. S. nelinkęs pasitaisyti, daro tyčines, pavojingas nusikalstamas veikas, tyčia nesilaiko įstatymų ir yra pavojingas visuomenei asmuo, kurį siekiant teisingai nubausti, siekiant sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, siekiant atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, galima tik skyrus griežčiausią bausmę. Ankstesnės, taip pat ir švelnesnės, bausmės jam teigiamos įtakos neturėjo – jis toliau nusikalsta, teistumo laikotarpiu vėl padarė nusikalstamą veiką, buvo baustas administracine tvarka už vagystes, baudų nemoka. Neaišku, kodėl už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, kai kitais nuosprendžiais jam jau buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju parinkta švelnesnė bausmės rūšis – areštas. Nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas – jis turi aiškų polinkį nusikalsti ir iš ankstesnio elgesio išvadų nedaro.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinis skundas atmestinas

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokurorė pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl C. S. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas C. S. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Byloje nenustačius kitų padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtas nuostatas, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, C. S. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra netinkama, todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-325-449/2024). Teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

8. Nagrinėjamu atveju, C. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu C. S. paskyrė 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

9. Spręsdamas dėl C. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, stadiją t. y., kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Įvertinta ir tai, kad nors nuteistojo veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis pagrobė turtą įsibraudamas į saugyklą, tačiau paties pagrobto turto vertė (100 Eur) yra neviršijanti 3 MGL (150 Eur) dydžio, todėl, įprastos vagystės atveju, nesant vagystę kvalifikuojančio sudėties požymio, už tokios vertės turto vagystę kiltų ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Taip pat buvo įvertintos ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės – C. S. yra jauno amžiaus, nedirbantis ir šiuo metu neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 77–78), teistas 5 kartus, daugiausia už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 66–71), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 72–76). Be to nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino UAB „K.“ padarytą 100 Eur turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti C. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustatant didesnį už BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet mažesnį už jos maksimumą). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas skirdamas bausmę akcentavo ir tai, jog nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė C. S. skirti griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinus šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent smulkią pagrobto turto vertę bei tai, kad minėtas turtas savininkui buvo grąžintas nuteistajam savanoriškai atlyginus žalą, taip pat tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo C. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sprendė, jog bausmės tikslams įgyvendinti bus pakankama arešto bausmė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas C. S. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir paskyrė ne pernelyg švelnią bausmę, todėl griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas akcentavo C. S. sveikatos būklę ir nurodė, jog nuo vaikystės ginamajam buvo auglys smegenyse, 2021 metais tas navikas buvo pašalintas, bet po pašalinimo jis pradėjo augti, nemato dešine akimi, o kaire mato labai blogai, yra tam tikros smegenų infekcijos, kurios spaudžia smegenis. Nors baudžiamojoje byloje tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų pateikta nėra, tačiau, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, nustatyta, jog 2022 m. gegužės 4 d. C. S. nustatytas 75 proc. nedarbingumas bei pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2022 m. balandžio 15 d. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi papildomai apelianto gynėjo pateiktus argumentus teismo posėdžio metu bei LITEKO sistemoje esančius duomenis, kartu su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais duomenimis apie C. S. asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumą, sprendžia, jog nuteistajam paskirta sankcijoje numatyta arešto bausmė, atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus.

11. Prokurorė apeliaciniame skunde, prašydama bausmę sugriežtinti, teigia, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, daro tyčines, pavojingas nusikalstamas veikas, tyčia nesilaiko įstatymų ir yra pavojingas visuomenei asmuo, kurį siekiant teisingai nubausti, siekiant sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, siekiant atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, galima tik skyrus griežčiausią bausmę. Aukštesnės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, jog ankstesni teistumai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, tačiau, juos vertinant aukščiau aptartų C. S. charakterizuojančių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo griežtinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra nei pernelyg griežta, nei pernelyg švelni. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, pakartotinai įvertinusi bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, yra teisinga bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, neproporcinga nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ar jo asmenybės pavojingumui, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir nuteistajam skirti griežtesnę bausmės rūšį.

12. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.