- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- 1-895-311/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14055-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- V. P.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2016-04-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. - 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį bei uždraudžiant bendrauti su A. A.., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2017-03-24 apie 01 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę R. G., tyčia delnu sudavęs jai vieną smūgį į dešinę akį, kumščiu sudavęs vieną smūgį į kairį šoną bei delnu sudavęs vieną smūgį į kairį skruostą, taip sukėlęs nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine R. G.. Namas, kuriame gyvena yra 1-o kambario, jis yra nuomojamas jo vardu. Su sugyventine kartu gyvena apie 1 metus laiko, veda bendrą šeimos ūkį, bendrų vaikų neturi.
2017-03-23 vakare jis su R. G. nuėjo į parduotuvę. Jis nusipirko du buteliukus „D'light'o“, o jai nupirko du butelius šampano. Jis išgėrė 1 buteliuką „D'light'o“, o Rasmintą išgėrė šampaną, ir 2017-03-24 apie 01 val. namuose tarp jų kilo konfliktas dėl jo sūnaus, kurį jis turi su kita moterimi. Tada jis priėjo prie jos, sėdinčios ant lovos ir sudavė vieną kartą ranka į akį bei vieną smūgį į šoną ir pasakė, kad ji apsiramintų. Rasmintą plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Po to ji išbėgo į lauką. Jis nubėgo paskui ją. Būnant prie vartelių ,jis sudavė jai vieną smūgį ar į petį, ar į skruostą, tiksliai neprisimena, nes viskas vyko labai greitai. Konflikto metu pas juos į namus buvo atėjusi ir Rasmintos sesuo su draugu, tačiau jis mano, kad jie konflikto nematė. Supranta, kad mušdamas sugyventinę jis jai galėjo sukelti fizinį skausmą. Po to sugyventinė telefonu pradėjo skambinti į policiją. Po kurio laiko pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir atvežė į areštinę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.
Kadangi kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-03-24 d. apie 01.00 vai., namuose, miegamojo patalpoje ji ir jos sugyventinis V. P. vartojo alkoholį. Tada jis pradėjo konfliktuoti ir delnu jai smogė jai j dešinę akį, tada kumščiu smogė į kairįjį Šoną. Paskui atėjo jos sesuo M. G., su savo sugyventiniu M. L., ir Vaidas gatvėje prie vartelių M. L. akivaizdoje jai smogė delnu į kairį žandą. Taip jai sukėlė fizinį skausmą. Tada ją nuo tolimesnio smurto apgynė sesuo su savo sugyventiniu, ir ji iškvietė policiją ( b.l. 4).
Iš 2017-03-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksnių atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. G. parodė, jog 2017-03-24 d. apie 01 val. (duomenys neskelbtini), miegamojo patalpoje jos sugyventinis V. P. smogė jai į dešinę akį ir į kairį šoną, bei gatvėje smogė į kairįjį žandą ir sukėlė jai fizinį skausmą (b.l. 4-7).
Iš 2017-03-24 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. V. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad V. P. gim. 1997 m. sumušė savo sugyventinę R. G. gim. 1996 m. Sugyventinis V. P. rankomis trenkė į veidą ir į kairį Šoną. Smurtą galinčių rodyti požymių nėra, išorinių smurto žymių nesimato ( b.l. 14-15).
Iš 2017-03-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G794/2017(04) matyti, kad R. G. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Šiuo atveju galėjo būti sukeltas fizinis skausmas ( b.l. 13).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5051 matyti, kad 2017-03-24 02:56 val. V. P. buvo blaivus, nustatyta 0,00 promilių (b.l. 20)
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo V. P. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog V. P. 2017-03-24 apie 01 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sugyventine R. G. metu tyčia delnu sudavė jai vieną smūgį į dešinę akį, kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį šoną bei delnu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą, taip fiziškai smurtaudamas prieš R. G.. Kad padarė šį nusikaltimą, pripažino ir pats kaltinamasis V. P.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis V. P. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį turtinį nusikaltimą (b.l. 33-51), administracine tvarka nebaustas (b.l. 32), nedirba (b.l. 52, 53) ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 28-29 ), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre užregistruotas (b.l. 30 ).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis V. P. jau anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo (BK 182 str. 1 d.) padarymą, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskiriant BK 140 str. 2 d. sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį–terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamojo charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.
Kadangi V. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailėjosi, blogai vertino savo poelgį, padarytas nusikaltimas nesukėlė itin pavojingų padarinių, todėl, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, t.y. taikytinas BK 75 str.
Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad V. P. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, niekur nedirba, todėl mano, kad jam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones-nemokamus darbus.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir V. P. pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl advokato darbo apmokėjimo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-03-24 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3600, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė R.Atkočaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. P. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 EUR.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. P., vadovaujantis jau minėtomis BPK str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., BK 67 str. 1 d. 2 d. 5 p., 75 str. 2 d., 70 str., 72² str.,
nusprendžia:
V.P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti su 2016-04-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme (1 m. laisvės apribojimu), taikant bausmių dalinio sudėjimo principą bei vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 b. p., dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už faktinės gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir jas visiškai baigti, uždrausti bendrauti su A. A..
Skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę-50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, išdirbant šiuos darbus per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.