- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-498-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22007-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. M. 1 451,19 Eur skolą už ieškovo parduotą šilumos energiją susidariusią nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 8,68 Eur delspinigius paskaičiuotus nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., 5 % dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 33,00 Eur žyminį mokestį; 36,30 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms; 1,71 Eur už duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidas.
2. Ieškovė 2018 m. gegužės 8 d. patikslino reikalavimą ir prašė iš atsakovo priteisti 1 111,89 Eur skolą už ieškovo parduotą šilumos energiją susidariusią nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 5 % dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 33,00 Eur žyminį mokestį; 36,30 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms; 1,71 Eur už duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidas.
3. Ieškovė 2019 m. balandžio 17 d. patikslino reikalavimą ir prašė iš atsakovo priteisti 939,21 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją susidariusią nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., bylinėjimosi išlaidas – 33,00 Eur žyminį mokestį; 36,30 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms; 1,71 Eur duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidas; 5 % dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Ieškovė 2019 m. gruodžio 16 d. pareiškimu reikalavimų dėl 511,98 Eur skolos ir 8,68 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo atsisakė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2020 m. spalio 22 d. pareiškimu reikalavimų dėl 128,56 Eur skolos priteisimo iš atsakovo atsisakė ir nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovo 810,65 Eur skolos už ieškovės parduotą šilumos energiją susidariusią nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., bylinėjimosi išlaidas – 33,00 Eur žyminį mokestį; 36,30 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms; 1,71 Eur duomenų iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimo išlaidas; 5 % dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Ieškovės atstovas nurodė, kad dalis iš atsakovo gautos sumos yra skirta skolai, o dalis delspinigiams padengti. Buto už kurį paskaičiuota skola apyvartos žiniaraštyje nėra duomenų apie delspinigių dydžio padengimą. Atsakovui taikytas delspinigių po 0,02 proc. už dieną dydis, pagal įstatymą. Ieškovei A. J. 2020 m. kovo mėnesį sumokėjo 128,50 Eur. Iki 2013-11-01 atsakovo skolos likutis – 3 174,82 Lt. Atsakovo atlikti mokėjimai, kuriais padengė minėtą skolą, atlikti po 2013-11-01. Pagal CK 6.55 str. ieškovė skirsto įmokas seniausiai skolai padengti, nes kitų prašymų nėra pateikta. Atsakovas apsigyveno bute nuo 1996 m. sausio 23 d. Po patikslinto ieškinio ieškovė teikė pažymą dėl skolos paskaičiavimo, joje nurodytos įmokos nuo 1995-10-01. Ieškinio laikotarpis nekeičiamas, skola atsakovui pradėjo formuotis nuo 2013-11-01. Jei atsakovo skola yra padengta vėlesniais mokėjimais, tai ieškovės buhalterija negali pateikti duomenų už ankstesnį laikotarpį, tai nėra logiška. Eilutėje „apmokėta“ yra nurodyta suma, kuri buvo skirta skolai padengti, o likusi dalis delspinigiams padengti. Nesutinka, kad dalis atsakovo skolos yra A. J. paskaičiuoti delspinigiai. A. J. skola buvo padengta senesniais atsakovo mokėjimais. Argumentai dėl senaties taikymo turi būti atmesti, nėra nurodyta nuo kada ją reikia taikyti.
7. Atsakovas G. M. pateikė atsiliepimus (2017-12-06, 2018-02-27, 2018-05-07, 2018-07-17, 2019-09-27), kuriuose su ieškiniu nesutiko. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė nenori analizuoti viso skolos susidarymo laikotarpio, nes tuomet galėtų būti taikoma senatis. Ieškovei A. J. sumokėjo 128 Eur. Analizuojant ieškinio laikotarpį matyti, kad atsakovo sumokėta suma yra didesnė, nei nurodoma sąskaitose. Nuo 2013-11-01 yra paskaičiuota 1 887,63 Eur, apmokėta 2 395 Eur, skirtumas – 507,37 Eur. Ieškovė ieškinį reiškia ne už tą laikotarpį, kurį nurodo. Tą ieškovė pripažino priimdama įmoką iš A. J., tuomet kyla klausimas, kokie delspinigiai nuo tos sumos A. J. turėjo būti paskaičiuoti. Pagal atsakovo paskaičiavimą už 25 metus nuo 128 Eur delspinigiai sudaro 237,25 Eur (9,49 Eur x 25 metai). Atsakovo mokėjimai nėra reguliarūs, ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius, tačiau ieškinyje delspinigių nėra. Atsakovo atstovė prašė taikyti senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu bylos dalį dėl 641,19 Eur skolos, 8,68 Eur delspinigių paskaičiuotų nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., priteisimo iš atsakovo G. M. ieškovei AB „Kauno energija“, nutraukė. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui G. M. iš ieškovės AB „Kauno energija“ 925 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. M. nuosavybės teise priklauso butas esantis, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teisė VĮ „Registrų centras“ įregistruota nuo 1995 m. gruodžio 28 d. pagal dovanojimo sutartį. Atsakovas šiame bute yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Byloje nėra ginčo, jog rašytinė šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, taip pat nėra ginčo dėl to, kad į atsakovo butą ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį, o atsakovas šias paslaugas priėmė. Teismas taip pat nustatė, jog 1995-12-19 dovanotoja A. J. padovanojo atsakovui butą ir dovanojimo sutarties 5 p. įsipareigojo visus mokesčius, susidariusius iki 1996-01-19 sumokėti. Teismas A. J. įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Ieškovei nurodžius, jog 2020-03-27 ji gavo A. J. 128,56 Eur įmoką už parduotą šilumos energiją butui, ji yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, todėl teismas trečiąjį asmenį A. J. 2020-04-09 pašalino iš bylos.
10. Teismas nurodė, kad įvertinęs Kauno apygardos teismo 2019-02-20 nutartyje nurodytus aspektus, 2019-03-15 nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinį, pagrindžiant skolos, susidariusios nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. skaičiavimą, nurodant, jog tokiu atveju skolos atsakovui pažymoje iki 2013 m. lapkričio 1 d. neturi būti jokio skolos likučio arba pateikti patikslintą ieškinį nurodant, kad ji skolos reikalauja už ilgesnį laikotarpį, ir nurodyti kokį, tačiau ieškovė skolos laikotarpio netikslino, teigdama, jog tokių paskaičiavimų negalinti pateikti ieškovės buhalterija ir nurodė, jog skolos laikotarpis nesikeičia.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 810,65 Eur skolą susidariusią nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Iš byloje esančio Buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė už atsakovui į butą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį priskaičiavo 1 530,22 Eur, o atsakovas sumokėjo 1 904,3 Eur + 128,56 Eur (kuriuos sumokėjo A. J.). Ieškovė teikė buto apyvartos žiniaraščius bei kitas pažymas, kuriuose 919,49 Eur (3 174,85 litų) atsakovo skola yra susidariusi nuo 1995 metų spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d., tai yra iki ieškinio laikotarpio pradžios.
12. Teismas sprendė, kad atsakovas pilnai neatsiskaitydavo už suteiktas paslaugas, už paslaugas sumokėdavo pavėluotai, dėl to ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius. Pagal 2020-03-05 rašytinius paaiškinimus teismas nustatė, jog ieškovė atsakovo sumokėtus 453,03 Eur paskirstė delspinigiams dengti. Tačiau pažymėjo, jog byloje susiklosčius situacijai, kai atsakovo mokėjimais yra dengiamos senesnės nei ieškinyje nurodomos skolos ar delspinigiai, skolos susidarymo laikotarpis turi apimti minėtus veiksmus ir paminėti veiksmai turi būti pagrįsti atitinkamais ieškovės paskaičiavimais, pažymomis. Teismas sprendė, kad ieškovė nepasinaudojo teise tikslinti ieškinio laikotarpį, todėl teismas vertindamas ieškinio pagrįstumą atsižvelgė į ieškovės nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. paskaičiuotas sumas ir atliktas atsakovo įmokas. Pažymėjo, jog būtent šis laikotarpis ir yra ieškinio dalykas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas, todėl įvertinus ieškovės paskaičiuotą sumą, atsakovo sumokėtas įmokas bei tai, kad dalį atsakovo įmokėtos sumos ieškovė paskyrė delspinigiams padengti, nustatė, kad atsakovas ieškovei nėra skolingas. Atsižvelgiant į tai, šią ieškinio dalį teismas atmetė (CPK 178 str.).
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pradiniu procesiniu dokumentu prašė priteisti iš atsakovo 1 451,19 Eur skolą už ieškovo parduotą šilumos energiją susidariusią nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., 8,68 Eur delspinigius paskaičiuotus nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., vėliau 640,54 Eur skolos dalies bei 8,68 Eur delspinigių priteisimo atsisakė, todėl ieškovės reikalavimų atsisakymą teismas priėmė ir minėtą bylos dalį nutraukė (CPK 293 str. 4 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovė AB „Kauno energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nukrypo nuo CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris užtikrina ir numato įmokų paskirstymo klausimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog mokėdamas ieškovei einamąsias įmokas, pareiškė, kurią skolą grąžina. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas kaip skolininkas buvo pareiškęs valią ieškovei ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms, t. y. vėliausiai susidariusioms, skoloms padengti. Iki 2013-11-01 atsakovo skolos likutis – 3 174,82 Lt. Ši skola pagrįstai buvo padengta atsakovo atliktais mokėjimais po 2013-11-01. Atitinkamai, atsakovo skola, susidariusi nuo 2013-11-01 - 2017-09-01 liko nepadengta.
14.2. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė, dengdama CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu seniausią atsakovo skolą (iki 2013-11-01 susidariusį 3174,82 Lt likutį), atitinkamai turėjo ieškinyje skolos pradžios laikotarpiu nurodyti ne 2013-11-01 datą, tačiau 3174,82 litų likučio susiformavimo pradžią. Ieškovė pažymi, kad tokia praktika iškreiptų visą skolos apskaičiavimo mechanizmą. Skolos laikotarpio pradžia pagrįstai buvo pasirinkta data, kuomet pradėjo formuotis atsakovo nepadengta skola. Jeigu skolos pradžios laikotarpiu būtų pasirinkta ankstesnė data, tuomet ieškovės pareikštas ieškinys būtų nepagristas, kadangi tai datai atsakovas faktiškai neturėtų skolos.
14.3. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes ieškovė teisėtai ir pagrįstai CK 6.55 str. 2 dalies pagrindu atsakovo padarytomis įmokomis laikotarpiu 2013-11-01 - 2017-09-01 padengė atsakovo iki 2013-11-01 susiformavusią 3174,82 Lt seniausią skolą, tai patvirtina ieškovės į bylą pateikti apskaitos duomenys. Be to, vykdydama apskaitą ieškovė negali skolos laikotarpio pradžiai (2013-11-01 dienai) fiksuoti „0“, kadangi, tokiu būdu, būtų iškreiptas atsakovo turimas įsiskolinimas, o atsakovo padarytus mėnesinius mokėjimus (kai sumokama daugiau negu priskaičiuota einamoji mėnesio suma), ieškovės apskaitos skaičiuoklė nepagrįstai rodytų kaip atsakovo padarytą „permoką“, nepaisant to, kad atsakovas turi įsiskolinimą už ankstesnį laikotarpį. Dėl ginčo buto apyvartos žiniaraštyje skolos laikotarpio pradžiai matoma seniausia skola, kuri buvo uždengta atsakovo padarytomis einamosiomis įmokomis per laikotarpį 2013-11-01 - 2017-09-01 (nagrinėjamos bylos atveju likutis pradžiai - 3174,82 litų).
Atsiliepimas
15. Atsakovas G. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis mokant privalomus mokėjimus už tiektą šilumos energiją. Atsakovas nurodo, kad 1995-12-28 dovanojimo sutarties sudarytos tarp A. J. ir G. M. pagrindu įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 5 punkte įtvirtinta nuostata, jog A. J. įsipareigoja iš dovanojamo būsto kartu su šeima išsikelti 1996-01-19 ir sumokėti visus mokesčius už gyventą laiką. Notarui dovanotoja pateikė pažymą, jog visi mokesčiai už komunalinius patarnavimus dovanojimo sutarties pasirašymo dienai yra sumokėti. Bute atsakovas apsigyveno 1996 m. sausio mėn., nuo minėto laikotarpio sąžiningai apmokamos visos ieškovės pateiktos sąskaitos.
15.2. Apeliantės minima skola susidarė A. J. nesumokėtų ieškovės paskaičiuotų sumų iki 1996-01-01 (tame tarpe ir priskaičiuotų delspinigių, kurie ir buvo skaičiuojami nuo 1996-01-01 iki ieškinio pareiškimo ir jo tikslinimo teisme dienos). Senaties terminas ieškinio reikalavimams pareikšti suėjo 2006-01-01. Neaišku dėl kokių priežasčių ieškovė į teismą kreipėsi praėjus 25 metams.
15.3. Priešingai nei teigia apeliantė, skolos už tiekiamą šilumos energiją ginčo butui laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2017-0-01 nėra.
Šalies argumentai
15.4. Apeliantė be jokio pagrindo ydingai skirsto mokėtinas sumas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde – atsakovas ne kartą informavo ieškovę, jog jam be pagrindo priskaičiuojamos buvusios skolininkės skolos. Jei ieškovė būtų pateikusi visas sąskaitas nuo 1996-01-01 bei visus apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, būtų akivaizdu, jog net ir nuo minėto laikotarpio atsakovas, kaip vartotojas, pareigą apmokėti sąskaitas už teikimas paslaugas vykdė.
15.5. Neįtikėtina, kad ieškovė techniškai negali suformuoti pažymos nefiksuojančios 2013-11-01 dienai jokio likučio pradžiai. Tokiu būdu nebūtų iškreiptas skolos sudarymas, o dar kartą pasitvirtintų, atsakovo teiginiai, kad įsiskolinimo ieškovei nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už parduotą šilumos energiją, susidariusią nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
19. Byloje nustatyta, kad atsakovui G. M. nuo 1995 m. gruodžio 28 d. nuosavybės teise priklauso butas esantis, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Nors rašytinė šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, tačiau į atsakovo butą ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį, o atsakovas šias paslaugas priėmė bei jomis naudojosi.
20. Atsakovas tik iš dalies atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas, už paslaugas mokėdavo nereguliariai, todėl 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Akcentuotina, kad ieškovė pareiškė atsakovui ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo, susidariusį už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., todėl būtent šis laikotarpis ir yra ieškinio dalykas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas.
21. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl ieškiniu reikalaujamos 810,65 Eur skolos susidarymo laikotarpio, t.y. ar ši skola susidarė per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., ką įrodinėja ieškovė; ar nuo 1995 m. spalio mėn. iki 2013 m. spalio 31 d., ką teigė atsakovas.
22. Iš byloje pateiktų buto apyvartos žiniaraščių matyti, kad 919,49 Eur (3 174,85 Lt) skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 1995 metų spalio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio, tuo tarpu už ieškovės prašomą priteisti laikotarpį yra priskaičiuota 1 530,22 Eur mokesčių, per kurį atsakovas sumokėjo 1 904,3 Eur + 128,56 Eur (kuriuos sumokėjo buvusi buto savininkė A. J.).
23. Apeliantė byloje iš esmės įrodinėjo, kad nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. atsakovo sumokėtomis įmokomis buvo dengiama 919,49 Eur (3 174,85 Lt) skola, susidariusi iki 2013 m. lapkričio 1 d., bei priskaičiuoti delspinigiai (padengta 453,03 Eur), todėl kreipimosi į teismą dieną (2017 m. lapkričio 7 d.) skolos už laikotarpį iki 2013 m. lapkričio 1 d. nebuvo. Apeliacinės instancijos vertinimu, šie ieškovės aiškinimai nėra pagrįsti nei pačios ieškovės kartu su pradiniu ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, nei po Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties, kuria Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimas panaikintas ir perduota bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pateiktais įrodymais.
24. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoje įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal 6.55 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovui atliekant mokėjimus ir nenurodžius atliekamų mokėjimų paskirties, ieškovė turėjo teisę dengti bendrą atsakovo įsiskolinimą.
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepaneigė ieškovės teisės, vadovaujantis CK 6.55 straipsnio nuostatomis, paskirstyti iš vartotojo gautas įmokas pirmiausiai dengiant seniausią skolą ar netesybas (CK 6.54 straipsnio 3 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju sprendė, kad ji byloje neįrodė, jog įvertinus šalių veiksmus faktiškai tai būtų dariusi, taip pat nepašalino kilusių abejonių dėl prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu nagrinėjamų aplinkybių ir joje esančių byloje esančių įrodymų vertinimu sutinka.
26. Iš byloje pateiktų buto apyvartos žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu atsakovui jokie delspinigiai nebuvo skaičiuojami (jame net nėra tokios grafos), tad ieškovės aiškinimas, kad atsakovo sumokėti 453,03 Eur buvo paskirstyti delspinigių dengimui laikytini nepagrįstais. Vien tai, kad ieškovė pagal įstatymą turėjo teisę skaičiuoti delspinigius, nėra pagrindas spręsti, kad jie buvo skaičiuojami bei iš atsakovo reikalaujami. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ir atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškiniu prašoma priteisti skola išeina už bylos nagrinėjimo ribų, nes yra susidariusi iki 2013 m. lapkričio mėn. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad 1995 m. gruodžio 19 d. dovanotoja A. J. padovanojo atsakovui butą ir dovanojimo sutarties 5 p. įsipareigojo visus mokesčius, susidariusius iki 1996 m. sausio 19 d. sumokėti, kuriuos (128,56 Eur) A. J., dalyvavusi byloje kaip trečiasis asmuo, sumokėjo šios bylos nagrinėjimo metu, o ieškovė šią įmoką priėmė. Tokiais savo veiksmais atsakovė iš esmės pripažino, kad ieškiniu iš atsakovo buvo reikalaujama skola ne tik už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn., bet ir buvusi iki 1996 m. sausio 19 d., kurią sumokėti turėjo pareigą buvusi buto savininkė. Kartu su pradiniu ieškiniu pateiktas buto apyvartos žiniaraštis, taip pat patvirtina, jog iki 2013 m. lapkričio mėn. yra susidariusi 919,49 Eur (3 174,85 Lt) skola, kuri pagal ieškovės nurodytą ieškinio faktinį pagrindą į bylos nagrinėjimo ribas nepatenka, tačiau ja vis viena yra grindžiamas ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas. Nors teismas ieškovei siūlė pateikti, tačiau ieškovė detalesnių paskaičiavimų kaip buvo skaičiuojama skola iki 2013 m. lapkričio mėn. ir kaip ji buvo dengiama tuo metu atsakovo sumokėtomis įmokomis nepateikė.
27. Taigi ieškovei tinkamai nepagrindus skolos skaičiavimo mechanizmo bei neįrodžius, jog jos ieškiniu prašomos priteisti 810,65 Eur skolos nepadengia atsakovo ginčo laikotarpiu sumokėta 1 904,3 Eur + 128,56 Eur (kuriuos sumokėjo A. J.) suma, ar iki 2013 m. lapkričio mėn. sumokėtos įmokos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo ieškinį tenkinti bei pagrįstai jį atmetė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių veiksmus, vykdant sutartį, bei tai, jog atsakovas yra vartotojas bei silpnesnioji sutarties šalis, sprendžia, kad priešingas šios situacijos bei byloje esančių įrodymų įvertinimas teisiškai būtų ydingas, nes realiai nebūtų apginamos vartotojo teisės.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Atsakovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmė pabaigos (2021 m. kovo 25 d.) nepateikus bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, 2021 m. kovo 29 d. teismui pateiktas prašymas priteisti 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios beje sumokėtos taip pat po bylos išnagrinėjimo iš esmė pabaigos, negali būti tenkinamas bei yra atmetamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.