- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-683-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00416-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- N. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkinti ieškovo prašymai atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui N. M. dėl pripažinimo, kad tarp šalių nesusiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jo ir atsakovo nesieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. ikisutartinį dokumentą; priteisti iš atsakovo 176 398 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 120 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašė atleisti; teismui nusprendus prašymo netenkinti, ieškovas prašė žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo byloje priėmimo. Prašymą grindė aplinkybe, kad jo turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir leidžiama disponuoti tik nedidele 621,39 Eur suma, kuri skiriama būsto kreditui padengti, kitiems būtiniesiems poreikiams patenkinti. Ieškovo teigimu, kitokiu būdu jis apginti savo pažeistų teisių negali, taigi, šio prašymo nepatenkinus, nepagrįstai būtų suvaržyta jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi prašymų netenkino ir nustatė ieškovui 14 dienų terminą sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio arba pateikti teismui papildomus įrodymus apie turtinę padėtį, sumokėti žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2020 m. vasario 27 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus arba šiam teismui pateikti papildomus įrodymus apie jo turtinę padėtį.
5. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. vasario 27 d. buvo gautas pakartotinis ieškovo prašymas atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o prašymo netenkinus – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi prašymų netenkino ir nustatė ieškovui A. B. 14 dienų terminą sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas selektyviai teikia tik tokius duomenis, kurie nurodo jo ne itin gerą turtinę padėtį, tačiau neteikia visų objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo tikrąją turtinę padėtį. Konstatavęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, kurie pagrįstų jo sunkią turtinę padėtį ir iš kurių būtų galima spręsti, kad jo turtinė padėtis ateityje pasikeis, teismas ieškovui nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir prašymus tenkinti – atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o šio prašymo netenkinus – žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovas pateikė teismui visus duomenis, patvirtinančius jo turtinę padėtį ir prašymo pagrįstumą. Apeliantas ne kartą teismui nurodė, kad jo visam turtui taikomas areštas, todėl jokie papildomi duomenys apie ieškovo turtą nepaneigs aplinkybės, jog ieškovas šiuo metu neturi galimybių sumokėti viso dydžio žyminio mokesčio.
9.2. Netenkinus ieškovo prašymo būtų apribota jo galimybė ginti pažeistas teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti ieškovo prašymai atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o prašymo netenkinus – atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016, kt.).
13. Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
14. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiomis įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio, kuriuo reiškiamas 176 398 Eur turtinis reikalavimas, priėmimo klausimą konstatavo, kad už teikiamą procesinį dokumentą sumokėta tik dalis žyminio mokesčio, o prašymai atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą grindžiami tik duomenimis apie asmens turtui taikomą areštą bei informacija apie gaunamas darbines pajamas, kurie nėra pakankami ieškovo prašymų pagrįstumui įvertinti, todėl nustatė apeliantui A. B. terminą pašalinti trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio arba pateikti teismui papildomus įrodymus apie turtinę padėtį. Apeliantas su pirmosios instancijos išvadomis nesutinka, teigia, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad jo turtui taikomas areštas, dėl ko jis neturi galimybės sumokėti viso dydžio žyminio mokesčio.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinami ne tik apelianto, bet ir visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikti duomenys nėra pakankami jo prašymui tenkinti.
17. Apeliantas akcentuoja tik tai, kad jo turtui taikomas areštas, tačiau kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2-44-464/2020, faktas, kad apeliantui kitoje civilinėje byloje buvo taikyti laikini disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimai, neeliminuoja jo pareigos teikti ir kitus įrodymus apie savo turtinę padėtį. Laikinų disponavimo turtu ar piniginėmis lėšomis suvaržymų nustatymas (turto, piniginių lėšų, turtinių teisių areštas) neteikia pakankamo pagrindo nuspręsti, kad tai objektyviai kliudo sumokėti žyminį mokestį už atliekamą procesinį veiksmą (paduodamą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones), t. y. konstatuoti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar jo atidėjimo būtinumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta nutartimi ieškovui buvo išaiškinta ir tai, kad apeliantas, norėdamas įvykdyti civilinio proceso įstatyme ir teismo nutartimi dėl trūkumų pašalinimo įtvirtintą pareigą sumokėti žyminį mokestį už paduodamą ieškinį, turi galimybę kreiptis į jo turtą areštavusią antstolę su teismo nutartimi, kuria jam nustatytas terminas tokį ieškinio trūkumą pašalinti, ir šitaip mėginti išspręsti reikalingo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, tačiau įrodymų apie tai, kad apeliantas siekė pasinaudoti šia galimybe, nepateikta.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad visas ieškovo nuosavybės teise valdomas nekilnojamas turtas yra areštuotas, tačiau nekilnojamojo turto areštas susijęs tik su vienu iš savininko turtinių teisių (disponavimo) ribojimu ir neatima galimybės turto valdyti, jo nuomoti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad suma, kuria ieškovui leista naudotis (621,39 Eur), yra didesnė nei valstybės nustatyta minimali mėnesinė alga, todėl nesant duomenų apie ieškovo prievoles kredito įstaigoms, kitas išlaidas būtinų poreikių patenkinimui, bei visas jo šeimos narių pajamas, vien tik ieškovo akcentuojama aplinkybė (apie gaunamas pajamas) nesudaro pagrindo tenkinti tokio ieškovo prašymo.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad šiuo atveju nustatyta, jog ieškovo už ieškinio padavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 298 Eur, ieškovas sumokėjo dalį nurodyto žyminio mokesčio, t. y. 120 Eur, nuo likusios dalies mokesčio mokėjimo – 2 178 Eur prašo atleisti. Vadinasi, ieškovas sumokėjęs tik 5 procentus žyminio mokesčio, prašo atleisti nuo likusios 95 procentų žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Nors įstatymai neįtvirtina dalies, kurią sumokėjus būtų galima prašyti atleisti nuo mokesčio mokėjimo, minimumo, teismo vertinimu, sumokėta suma turi atitikti protingumo principą, užtikrinti, kad teise reikšti ieškinį ir teise prašyti atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą nebūtų piktnaudžiaujama.
20. Teismas atsižvelgęs į tai, kad apeliantui ne kartą buvo nurodyta, kokių duomenų visuma būtų laikoma pakankama jo turtinei padėčiai ir teikiamam prašymui atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įvertinti, tačiau visapusiškų ir objektyvių duomenų apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, o esami duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie sudėtingą ieškovo turtinę padėtį, kuri sudarytų pagrindą atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo ir neatleido jo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo
21. CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), dalies žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-405-236/2020).
22. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymais iš esmės buvo siekiama, kad teismas jį atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą svarstyti ieškovo finansinės padėties teigiamas perspektyvas, sudarančias pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nepateikta, prašymas iš esmės siejamas tik su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių pagrindu areštuotas visas ieškovo turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo turtui laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos siekiant užtikrinti civilinėje byloje (Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-537-730/2018) ieškovui pareikštų reikalavimų įvykdymą, todėl šioje byloje vertinant ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, galimos turtinės padėties pagerėjimo perspektyvos sieti su kitos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatu, kuris gali būti ir neigiamas ieškovui, yra netikslinga ir tokia aplinkybė nepagrindžia prašymo pagrįstumo.
23. Teismo vertinimu apeliantas neįrodė, kad žiūrint į ateities perspektyvas jo finansinė padėtis keisis ir prašymą teikiantis asmuo turės galimybes sumokėti viso dydžio žyminį mokestį ateityje, todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
24. Apibendrinant nurodytas išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo / atleidimo nuo jo klausimą išsprendė tinkamai, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.
25. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septynių kalendorinių dienų terminą įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos