- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- N1-68-519/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00337-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) centre 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 181 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 21.30 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, panaudodamas fizinį smurtą, suduodamas nukentėjusiajam E. L. vieną smūgį kumščiu į pilvą ir vieną smūgį koja į kojos kelio – blauzdos sritį, vertė nukentėjusįjį E. L., gim. (duomenys neskelbtini), perduoti turtą, tai yra reikalavo perduoti 300 eurų, po to iki 2015 m. rugsėjo 21 d., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jos teritorijoje, kitose (duomenys neskelbtini) mikrorajono tiksliai nenustatytose vietose, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, grasindamas panaudoti prieš nukentėjusįjį E. L. fizinį smurtą – jį sumušti, panaudodamas kitokią psichinę prievartą – grasindamas nuskriausti jo šeimą, atimti daiktus, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, vertė nukentėjusįjį E. L. perduoti jam turtą – reikalavo perduoti 300 eurų.
Be to, jis 2015 m. lapkričio 22 d. 17 val. 37 min. telefoninio pokalbio metu, sakydamas, kad reikia susiderinti parodymus prieš 2015 m. lapkričio 23 d. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, po to 2015 m. lapkričio 22 d. apie 18.00 val., susitikęs su nukentėjusiuoju E. L. autobuso stotelėje (duomenys neskelbtini), siūlydamas nukentėjusiajam E. L. piniginį atlygį, įkalbinėdamas jį pakeisti savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – sakyti, kad jis viską anksčiau išsigalvojo, siekė paveikti nukentėjusįjį E. L., kad šis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-00337-15 ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. lapkričio 23 d. atliekamoje apklausoje duotų melagingus parodymus.
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. rugpjūčio pabaigoje vyko konfliktas tarp jo, M. K. ir E. L. dėl kanapių, nes E. jam pasakojo, kad M. sakęs, jog (duomenys neskelbtini) augina kanapes. Jis pats kanapių nevartoja, tik norėjo pamatyti kaip jos atrodo. Tačiau šių kanapių nebuvo nuvykęs pažiūrėti. Susitiko kitą dieną su M. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, ten vėl įvyko konfliktas, E. sakė, kad M. meluoja. Tada jis E. L. pasakė, kad šis lieka skolingas 300 eurų. Nežino, kodėl taip pasakė, gal dėl to, kad buvo supykęs. E. L. su pasakymu sutiko ir neprieštaravo. Tada prieš jį smurto nenaudojo. Pirmą dieną prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sudavė du smūgius nukentėjusiajam E. L. – vieną smūgį į pilvą ir vieną kartą spyrė į blauzdą. Sudavė, nes gal buvo supykęs. Po to, kai pasakė apie skolą, E. dingo, jo niekur neberado. Po kiek laiko vėl sutiko E. L., šis sakė, kad dabar neturi pinigų, paduos vėliau. Po to sužinojo, kad prieš jį policijai parašytas pareiškimas, vėliau jį sulaikė pareigūnai. Negrasino sumušti L. ir jo šeimos, negirdėjo, kad ir kartu buvę draugai apie tai sakytų. V. G. ir M. K. negrasino ir nemušė E. L.. V. G., kiek jis žino E. L. ne dėl tų įvykių mušė ir grasino. Nukentėjusysis jam pinigų nedavė. E. pats yra rašęs žinutes jo pažįstamam, kad pinigų jam nedavė. V. G. girdėjo apie pinigų reikalavimą iš E., bet jo draugai šiuose reikaluose nedalyvavo. Taip pat pripažįsta, kad darė poveikį E. L., kad jis pakeistų parodymus. Tikslaus laiko nepamena, kai su E. L. buvo susitikę prie (duomenys neskelbtini) ir kalbėjosi. Šio pokalbio metu atsiprašė E. L., šis irgi sakė, kad ir pats norėtų bylą nutraukti prieš jį. Taip pat jis žadėjo E. L. duoti pinigų, jei pakeistų parodymus. Kiek konkrečiai duos pinigų, nesitarė, tik žadėjo atsilyginti. Apklausiamas pas teisėją E. L. parodymus nelabai pakeitė. Pripažįsta, kad dieną iki apklausos pas teisėją skambino E. L. ir prašė jo pakeisti parodymus. Po apklausos pas teisėją, jis skambino savo bendramoksliui „T.“ ir pasakė, kad vienas yra kaltas. Savo elgesį vertina labai blogai. Nukentėjusiųjų jis atsiprašė. Dėl pinigų reikalavimo jam vienam kilo tokia mintis, ne draugams. A. D. ir V. G. jam nedavė nurodymų nei reikalauti pinigų, nei smurtauti. A. D. ir V. G. nereikalavo pinigų, smurto nenaudojo. Pinigų reikalavimas tęsėsi dvi ar tris savaites. Per tą laiką du, gal tris kartus reikalavo pinigų. Prieš tai panaudojo fizinį smurtą E. L. atžvilgiu – ranka trenkė į pilvo sritį ir spyrė į blauzdą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjęs E. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, šiuo metu nebendrauja, seniau buvo draugai. Prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes seniai viską pamiršo ir nebenori prisiminti. Buvo grasinimai, buvo reikalaujami pinigai. Tuo metu buvo ir kitų asmenų: V. G., A. D., M. K., jie viską girdėjo ir matė. Kai viskas prasidėjo, buvo tik V. G. ir M. K.. Jam buvo suduotas smūgis į pilvą ir į blauzdos sritį, tai matė A. G. draugai M. K. ir V. G.. Pradžioje buvo smurto panaudojimas ir dar vėliau. „(duomenys neskelbtini)“ akmuo yra (duomenys neskelbtini)gale netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Prie to akmens jam sudavė smūgius antrą kartą. Beieškodami kanapių jie susipurvino, todėl ši istorija ir prasidėjo. Jį taip pat mušė V. G. ir M. K.. Teisingi parodymai yra pirmieji, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui. Po to, kai susitiko su jais, jie atsiprašė, todėl jis bandė juos „traukti“, keisdamas parodymus. Jie pradžioje padėjo A. G., po to jie nieko jam nebedarė, tik padėjo ieškoti jo arba susisiekti su Arnoldu. A. G. iš viso perdavė 280 eurų. Jis matė, kaip A. G. pinigus perdavė A. D.. Sakė tyrėjai, kad matė, jog A. G. pasisuko prie A. D., bet nematė kaip perdavė pinigus, nes skydinė užstojo. Neturi pretenzijų kitiems asmenims, seniai viską su jais išsiaiškino, viskas yra gerai. (duomenys neskelbtini) su A. G. kalbėjo apie parodymų keitimą. A. G. prašė pakeisti parodymus, „ištraukti jį“. Tą pokalbį girdėjo V. G. ir K. M.. Tuo metu jam buvo siūlomi pinigai, bet pinigų nedavė. Konkrečios pinigų sumos neįvardijo, bet siūlė. Prašė pakeisti parodymus, sakė, kad bus sumokėti pinigai, negrasino. Kada jie buvo susitikę, neprisimena. Pokalbis su kaltinamuoju buvo priežastis, kodėl teisėjui davė jau kitokius parodymus. Jis taip sakė ne dėl pinigų, bet matė, kad jie gailisi dėl savo ankstesnio elgesio. Kiekvieną kartą, kai susitikdavo su A. G., jis prašydavo keisti parodymus. Psichinė prievarta taip pat buvo, jam grasino A. G., kai reikalavo pinigų. Mano, kad A. G. čia yra pagrindinis, nes jis sudavė smūgius ir grasino, kad gautų pinigus.
Liudytoja, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. G. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo A. G. iki šio įvykio nepažinojo. Pastebėjo, kad sūnus keičiasi, klausdavo kas atsitiko, tačiau jis neigdavo, sakė, kad viskas gerai. Matė ant sūnaus kūno mėlynes, tačiau paklaustas, jis atsakė, kad susižeidė, buvo striukė suplėšyta – sakė bežaidžiant. Pradėjo nebeiti į pamokas, dingo močiutės ir kitas kompiuteris. Kai pasisodino pasikalbėti, sūnus pradėjo verkti ir viską papasakojo. Sūnus sakė, kad žadėjo ją nušauti, nuskriausti sesę, kad jį užmuš, sakė, kad nežino jų, kokie yra jų draugai, minėjo, jog vieno tėvas yra policininkas ir kad dėl to nieko nelaimės. Ji pasakė, kad parašys pareiškimą. Kai parašė pareiškimą, visi atstojo, pradėjo atsiprašinėti, sakė, kad nori ir jos atsiprašyti. Vieną kompiuterį atsiėmė, o močiutės kompiuteris jau buvo parduotas, taip pat ir kietąjį diską atsiėmė. Pas teisėją apklausoje sūnus pakeitė parodymus, sūnus sakė, kad jie susitaikė. Ji dalyvavo abiejuose apklausose, girdėjo, ką sūnus kalba. Vienas kompiuteris negrąžintas ir pinigai negrąžinti. Dabar daiktai ir pinigai nebėra esmė, svarbiausia, kad jie atstotų nuo sūnaus. Nežino, kada sūnus paėmė pinigus. Pastebėjo tik tada, kai traukė mokesčių knygutes, nes ten anksčiau buvo 110 eurų. Sūnus pasakė, kad tuos pinigus paėmė, nes prašė. Po to įvykio daugiau nebedingo pinigai. Sūnus sakė, kad A. G. jį mušė. A. D. buvo kaip vadas, o A. G. jo dešinioji ranka, visus įsakymus vykdė.
Liudytojas V. G. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad žino, už ką A. G. teisiamas, nes su juo yra draugai. A. G. yra reikalavęs iš E. L. pinigų, tačiau tiksliai aplinkybių neprisimena, nes daug laiko praėjo. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Pamena, kad A. G. prašė pinigų ir sudavė du smūgius E. L.. Jam apie tai pasakojo, nes pats tuo metu nebuvo, nežino, kokios sumos prašė, ir nežino, dėl ko prašė. Pats matė, kaip sudavė smūgius, nepamena į kurią kūno vietą, taip pat kurioje vietoje – arba prie stadiono, arba prie akmens. Nematė, kad nukentėjusysis perduotų pinigus A. G., taip pat ir A. G. jam nesakė, kad būtų gavęs pinigus. Matė, kad vasarą E. L. nešiodavosi kompiuterį, nežino ar jį pardavė. E. L. taip pat pažįsta, gerai sutardavo su juo, kaip draugas buvo, dabar nelabai sutaria. Jis pats taip pat yra sudavęs E. L., nes jis apie jį negražiai kalbėjo, tačiau tai nesusiję su pinigų reikalavimu. Kiek pamena, tai smūgį sudavė prie akmens dėl asmeninių reikalų. Dėl šio smūgio E. L. jam jokių pretenzijų nereiškia.
Liudytojas J. Š. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad A. G. jam ne giminė, yra draugai, sutaria gerai. E. L. taip pat pažįsta, gerai sutaria su juo. E. ilgai prašė jo pristatyti kompiuterius į lombardą. E. į jį kreipėsi, nes jis buvo pilnametis. Tai buvo 2015 m. vasaros pabaigoje. E. L. reikėjo pinigų. Jis pristatė E. L. jam duotus daiktus į lombardą (duomenys neskelbtini) – buvo du kompiuteriai, kietas diskas, dar kažkas, tačiau tiksliai nepamena kas daugiau buvo. Šiuos daiktus pridavė savaitės laikotarpyje per du kartus. Apie 100 eurų gavo už tuos daiktus ir pinigus atidavė E.. E. L. jam nesakė, kam reikia pinigų. Negirdėjo, kad iš E. L. kas nors reikalautų pinigų. A. D., M. K., V. G. pažįsta, su jais yra draugai.
Liudytojas M. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju santykiai draugiški, nukentėjusįjį pažįsta, tačiau su juo nei draugauja, nei pykstasi. Kažkiek žino apie tą pinigų reikalavimo istoriją, tik neprisimena, kas buvo prieš metus laiko. Nematė, kad iš E. L. reikalavo pinigų, jam apie tai sakė tyrėja. 2015 metų rugpjūčio mėnesį susitiko su A., V., dar kažkas buvo, prie akmens, vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo ir E. L., kuris kažką primelavo dėl rūkomos žolės, sakydamas, kad kažkur auga. Tuo metu nebuvo kalbos dėl skolos. Girdėjo, kad E. buvo skolingas 10 eurų, lyg kažką nupirko. Nematė, kad kas kam suduotų smūgius, buvo tamsu, be to, jis ėjo namo, nes netoli yra jo namai. Tiksliai dabar jau aplinkybių neprisimena, teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo jais vadovautis.
Liudytojas A. D. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, nukentėjusįjį pažįsta, bet nedraugauja. Neprisimena tų įvykių, dėl ko A. G. teisiamas, seniai viskas buvo. Nematė, kad iš E. L. kas nors reikalavo pinigų. Nebuvo prie „(duomenys neskelbtini)“ akmens. Neteko dalyvauti pokalbyje, kurio metu buvo reikalaujama pinigų, tik girdėjo apie tai kalbas. Negirdėjo ir nematė, kad E. L. perduotų kam nors pinigus. Nematė, kad kas nors E. L. suduotų smūgius. Apie parduodamus daiktus tik kalbas girdėjo, kad E. L. nešė kažkokius daiktus parduoti į lombardą.
Iš 2015-10-01 kratos protokolo matyti, kad lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai: nešiojamas kompiuteris „Dell INSPIRON 1564“ TAG 2GPBXL1“ violetinės spalvos su pakrovėju, išorinis kietasis diskas „WD Mypassport“ Nr. WXD1EJOT5805, taip pat rastos tyrimui reikšmingų daiktų supirkimo bei pardavimo sutartys (1 t. 72–74 b. l.).
Iš 2015-10-21 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad nukentėjusioji R. G. atpažino, kaip jai priklausančius daiktus nešiojamą kompiuterį „Dell INSPIRON 1564“ TAG 2GPBXL1“ violetinės spalvos su pakrovėju, išorinį kietąjį diską „WD Mypassport“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 14–19 b. l.).
Iš 2015-12-15 protokole dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės vykdymo užfiksuotų duomenų matyti, kad 2015 metų lapkričio 22 dieną 17 val. 37 min. A. G. paskambino nukentėjusiajam E. L. į mobilųjį telefoną ir pakvietė susitikti, tikslu susiderinti parodymus prieš 2015-11-23 apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( 1 t. 185 b. l.).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 181 straipsnio 2 dalį teisinė kvalifikacija
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kada darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus, ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012).
Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino bei parodė, kad būtent jis nukentėjusiojo E. L. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: sudavė du smūgius – vieną smūgį į pilvą ir vieną kartą spyrė į blauzdą, tačiau nurodė, kad jokios psichinės prievartos ar grasinimų tam, kad jam be jokio teisėto pagrindo būtų perduoti pinigai, nenaudojo. Jis taip pat nepripažino fakto, kad iš nukentėjusiojo E. L. gavo reikalaujamus pinigus. Tokius kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai – nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės parodymai, liudytojo J. Š. parodymai, kad jis prašomas E. L. pristatė į lombardą jo pateiktus daiktus, taip pat ir apklausto liudytojo V. G. parodymai, kad A. G. prašė pinigų ir sudavė du smūgius E. L..
Nors apklausiamas nukentėjęs E. L. ir nurodė, kad jis realiai perdavė kaltinamajam jo reikalautą pinigų sumą – 280 eurų, teismo nuomone, inkriminuoti kaltinamajam šios pinigų sumos gavimą, byloje nepakanka objektyvių įrodymų, nes pinigų perdavimo faktą nurodo tik vienas nukentėjusysis su kuriuo kaltinamojo santykiai yra itin prasti dėl naudoto fizinio ir psichinio smurto, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo parodymais teismas nesiremia. Teismas atmesdamas šiuos nukentėjusiojo parodymus, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepareikštas civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimui, todėl tai taip pat patvirtina, kad materialinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis taip pat nepripažino fakto, kad nukentėjusiajam E. L. grasino panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – jį sumušti, taip pat naudojo kitokią psichinę prievartą – grasino nuskriausti jo šeimą, atimti daiktus, tačiau tokio smurto buvimo faktas yra patvirtinamas ne tik nukentėjusiojo E. L. parodymais, tačiau ir liudytojos R. G. parodymais apie tai, kad ji pastebėjo ant sūnaus kūno kraujosruvas, buvo suplėšyta jo striukė, sūnus buvo prislėgtas, nustojo bendrauti, nenorėjo lankyti mokyklos, prašėsi išgabenamas gyventi į užsienį. Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina faktą, jog nukentėjusiajam sistemingai buvo grasinama, reikalaujama iš jo pinigų, jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, nukreiptas į siekį išreikalauti prašomą pinigų sumą.
Teismo nuomone, byloje surinktų ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu neabejotinai įrodyta, kad dėl aptarto nusikalstamos veikos epizodo kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis akivaizdžiai suprato, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai verčia nukentėjusįjį E. L. perduoti jam pinigus, o nukentėjusiojo valios palaužimui panaudoja psichinę prievartą – grasinimus fiziškai susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeimos nariais ir fizinį smurtą – nukentėjusiajam suduodamas du smūgius, todėl jo padaryta veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota, kaip BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 233 straipsnio 1 dalį teisinė kvalifikacija
BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.
Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013).
A. G. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. lapkričio 22 d. 17 val. 37 min. telefoninio pokalbio metu, sakydamas, kad reikia susiderinti parodymus prieš 2015 m. lapkričio 23 d. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, po to 2015 m. lapkričio 22 d. apie 18.00 val., susitikęs su nukentėjusiuoju E. L. autobuso stotelėje (duomenys neskelbtini), siūlydamas nukentėjusiajam E. L. piniginį atlygį, įkalbinėdamas jį pakeisti savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – sakyti, kad jis viską anksčiau išsigalvojo, siekė paveikti nukentėjusįjį E. L., kad šis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-00337-15 ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. lapkričio 23 d. atliekamoje apklausoje duotų melagingus parodymus.
Įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų nukentėjusiajam ir liudytojams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 171 straipsnis). Asmuo tampa nukentėjusiuoju baudžiamajame procese tada, kai jis tokiu pripažįstamas prokuroro sprendimu (BPK 28 straipsnis). BPK 78 straipsnio prasme liudytojas – kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis šaukiamas apklausai. Ikiteisminis tyrimas pagal R. G. pateiktą pareiškimą pradėtas 2015 m. rugsėjo 23 d. (1 t. 5 b. l.). E. L. apklaustas liudytoju, pripažintas nukentėjusiuoju, 2015 m. rugsėjo 29 d. (1 t. 23–25 b. l.) A. G. nukentėjusiajam skambino ir su juo buvo sutikęs autobuso stotelėje (duomenys neskelbtini), siekdamas paveikti jį, kad jis apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją pakeistų parodymus, 2015 m. lapkričio 22 d., t. y. jis nukentėjusiajam skambino ir su juo buvo susitikęs jau po to, kai E. L. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir apklaustas, t. y. jis jau buvo pripažintas baudžiamojo proceso dalyviu.
Tokio susitikimo ir poveikio darymas, piniginio atlygio siūlymas patvirtinamas tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais, todėl vertindamas byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus šių proceso dalyvių parodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. G. padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Teismas skirdamas bausmes taip pat atsižvelgia ir įvertina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmes teismas vadovaujasi BK 91 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais.
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus, jog nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (2 t. 52, 53 b. l.), (duomenys neskelbtini) centro charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 54 b. l.), šiuo metu yra besimokantis, Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre nesigydė ir įskaitoje neįrašytas ( 2 t. 49–51 b. l.).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam teisinga bausmė už padarytas nusikalstamas veikas, atitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis ir BK 90, 91 ir 92 straipsniuose išskirtus bausmės nepilnamečiams skyrimo ypatumus, laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas.
2015-10-21 kratos metu paimti daiktai: nešiojamas kompiuteris „Dell INSPIRON 1564“ TAG 2GPBXL1“ violetinės spalvos su pakrovėju, išorinis kietasis diskas „WD Mypassport“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurie apžiūrėti, atpažinti nukentėjusiosios R. G. (1 t. 14–16, 17–19 b. l.) ir jai grąžinti (1 t. 20–21 b. l.) paliktini jos nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 20 valandų nemokamų auklėjimo pobūdžio darbų, elgesio apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, įpareigoti tęsti mokslą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką A. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 8 d. 08.20 val., iki 2015 m. spalio 9 d. 13.25 val. (dvi paras), prilyginant jas keturioms elgesio apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nešiojamą kompiuterį „Dell INSPIRON 1564“ TAG 2GPBXL1“ violetinės spalvos su pakrovėju, išorinį kietąjį diską „WD Mypassport“ Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti nukentėjusiajai R. G., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti R. G. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.