- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- Ik-2006-281/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01167-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius
- Atsakovas
- Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui
- Trečiasis asmuo
- UAB „Litekso“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, M. J., R. J.
- Pareiškėjas
- J. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui R. S., atsakovės Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR energetikos ministerijos atstovei Renatai Šeškevičienei, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Litekso“ atstovei Ž. K. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie LR energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Litekso“, M. J., R. J. dėl sprendimų panaikinimo.
pareiškėja J. K. skunde bei patikslintame skunde (t1, b.l. 1-6, 160-168) prašo teismo panaikinti: 1) Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Inspekcijos skyrius) 2009-12-21 sprendimą Nr.14-284; 2) Valstybinės energetikos inspekcijos prie LR energetikos ministerijos (toliau - Inspekcija) 2010-02-02 sprendimą Nr.2R-(07)-54; 3) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010-03-26 sprendimą Nr.3R-51.
Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258, 2008-12-04 (įsakymo Nr.4-617 redakcija), 165-167, 262-263 p. nuostatų atitikimą Lietuvos Konstitucijai, LR civiliniam kodeksui, LR vartotojų teisių apsaugos įstatymui, LR viešojo administravimo įstatymui ir kitiems įstatymams bei direktyvoms.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, jog Inspekcijos 2009-12-21 sprendimas Nr.14-284 neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsakovas priimdamas minėtą aktą netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai poįstatyminėms teisės normoms taikė pirmumą prieš įstatymus ( LR energetikos įstatymo 3 str., LR konkurencijos įstatymo 4 str., LR vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 ir 19 str.), neatsižvelgė į nurodytų įstatymų straipsnių normas, skatinančias konkurenciją šilumos ūkyje ir užtikrinančias vartotojų teisių apsaugą.
Pažymi, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje turi iš viso 10 (dešimt) butų (ar patalpų naudojamų kitai paskirčiai). Keturi iš jų prieš keletą metų atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos ir individualiai apšildo patalpas elektra arba dujomis. Karštas vanduo į namą nepristatomas. Pareiškėja ir kiti namo gyventojai, norėdami įteisinti šilumos tiekimo ir vartojimo įrengimų atjungimą nuo centralizuotų tinklų pirmą kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prieš šešerius metus (nuo 2004 metų) su prašymu išduoti šilumos tiekimo atjungimo nuo centralizuotų tinklų technines sąlygas, vėliau pateikė viso namo bendraturčių notariškai patvirtintus sutikimus, tačiau šilumos tiekėjas ir savivaldybė per visą tą laiką neišdavė sąlygų keisti šildymo būdui, nors tai padaryti nebuvo jokių techninių kliūčių. Likusiems namo gyventojams minėtų sąlygų neišduoda iki šiol.
Dokumentuose, kurie pateikti šilumos tiekėjui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretiesiems asmenims) keletą metų iš eilės, buvo išpildyti reikalavimai, įtvirtinti LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258, 2008-12-04 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių normose, dėl prašymo pateikimo savivaldybės institucijai derinti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti šildymo būdą visam pastatui bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti, gauti šilumos ar karšto vandens tiekėjo pažymą, kad dėl pakeisto pastato šildymo būdo nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos ar karšto vandens įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šilumos ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai.
Nurodo, kad atsijungdama nuo centralizuoto šilumos tiekimo rėmėsi LR vartotojų teisių apsaugos įstatymu, LR civiliniu kodeksu ir iki šiol galiojančiu LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimu Nr.1507, pagal kuri šilumos tiekėjai turėjo dar 1998 metais įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus. Jie šio nutarimo neįvykdė, sukėlė šilumos tiekimo kainas ir tuo elgėsi nesąžiningai, pažeidė pareiškėjos teisėtus vartotojos lūkesčius, todėl, šilumos tiekėjo teises neturi būti ginamos.
Gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangos mieste, 6-ame bute yra atlikti tik paprastojo remonto darbai, kuriems nenumatytas ir neišduodamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Šiems darbams nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas. Tai nustato LR statybos, kuriame teigiama, kad „statinio paprastasis remontas - statinio remontas, kai, keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų (2 str. 21 p.). Būtent tokie darbai buvo atlikti bute: buvo pašalinti bute buvę centrinio šildymo šildytuvai, nes atliktas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik buto reikmėms, remontas, pakeičiant visiškai šias sistemų dalis (buto šildytuvus).
Atsakovas ginčo santykiams taikė LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) normas.
Teismų praktikoje nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-11-23 nutartis c.b. Nr.3K-7-454/2004), kad sutartis tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų trečiajam asmeniui (Palangos miesto savivaldybės administracijai) jokių teisių ir pareigų nesukuria. Šis ginčas dėl pareiškėjos buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų - tai dviejų privačių subjektų - tiekėjo ir vartotojo ginčas dėl galimybės nutraukti (pakeisti) sutartinius santykius. Tokio pobūdžio ginčas spręstinas atsižvelgiant į LR vartotojų teisių gynimo įstatyme ir LR civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą.
Pareiškėja siekia, kad jai nebūtų tiekiama prekė (šilumos energija), kurią buvusių sutartinių santykių pagrindu tiekė UAB „Litekso“. Tai reiškia, kad tarp privačių subjektų - vartotojos ir prekės pardavėjo (šilumos energijos tiekėjo) vyksta ginčas dėl sutartinių santykių nutraukimo (pakeitimo). Energijos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos nustatytos CK 6.390 straipsnyje.
Pagal Civilinio kodekso 6.390 str. 1 dalį vartotojas - fizinis asmuo, naudojantis energiją buitinėms reikmėms daugiabučiame name, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją ir jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.
Pareiškėja nėra skolinga atsakovui už sunaudotą energiją; kitų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai davė sutikimą atjungti pareiškėjos butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir nutraukti sutartį ir nekėlė klausimo, kad pareiškėjos sutarties dėl butų šildymo nutraukimas padarys jiems žalos.
Pasibaigus 2008/2009 metų šildymo sezonui energijos tiekėjas nepaduoda šilumos energijos į ieškovės butą, butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir šildomas autonomiškai. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir remiantis LR civilinio kodekso 6.390 str. 1 d. nustatytu reguliavimu, esant alternatyviam šildymo būdui ir namo kitų butų bei patalpų sutikimui, šilumos energijos tiekėjas negali daryti vartotojui kliūčių atjungti jo butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir nutraukti sutartį.
Šioje teisinėje situacijoje yra akivaizdus minėtų teisės aktų pažeidimas, ta prasme, kad „sutartis tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų trečiajam asmeniui (miesto , rajono savivaldybei) jokių teisių ir pareigų nesukuria“, kad vartotojai turi teisę savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją), abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.
Tačiau savivaldybė yra aktyvus šio santykio dalyvis ir ji tiek teoriškai, tiek praktiškai įtakoja šilumos tiekėjo ir šilumos tiekėjo teises ir pareigas, tuo pačiu ir teisę nutraukti šilumos tiekimo sutartį, neišduodama reikalingų dokumentų, pavyzdžiui - techninių sąlygų sąvado.
Pareiškėja nurodo, kad jos atveju nei savivaldybes administracija, nei šilumos tiekėjas nevykdė ar vengė vykdyti įstatymais jiems nustatytas funkcijas todėl Taisyklių nuostatos netaikytinos.
Be to, atsakovas remdamasis Taisyklių 262-263 p. padarė išvadą, kad pastato savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų vartotoju tol, kol atlieka Taisyklių nurodytus veiksmus. Tokiu būdu ginčijamos Taisyklių normos galimai prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 ir 3 p. įtvirtintiems viešojo administravimo principams.
Butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai - buitiniai šilumos vartotojai daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 59, 60, 61, 63, 64 p.) nustatyta tvarka. Taisyklių 263 p. nurodoma, kad buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teises akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 p. nurodytų veiksmų.
Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 str. administracinis teismas yra įgaliotas spręsti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. ABTĮ 112 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir su nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.
Šios administracinės bylos nagrinėjimo parengiamojoje stadijoje , 2010-11-01, įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės , todėl spręstinas klausimas dėl Inspekcijos skyrius 2009-12-21 priimto sprendimo Nr.14-284 panaikinimo ir grąžinimo šiai institucijai klausimą spręsti pagal galiojančių taisyklių normas iš naujo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t1, b.l. 108-109) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad šilumos vartotojas turi teisę nutraukti šilumos energijos pirkimo-pardavimo laikydamasis norminių teisės aktų reikalavimų. Tam, kad nebūtų pažeisti kitų daugiabučio i gyventojų teisėti interesai, nebūtų padaroma jiems žala, teisės aktais yra patvirtinta speciali atjungimo daugiabučiame name (šilumos ir karšto vandens) nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka. Tokią tvarką nuo 2003-07-16 nustatė Taisyklių 250-264 punktai. Pareiškėja, norėdama atjungti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos privalėjo vadovautis aukščiau minėtais teisės aktais ir turėjo gauti iš savivaldybės projektavai sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti ir parengti atitinkantį šilumos tiekėjo pateiktas technini sąlygas techninį projektą, šį projektą nustatyta tvarka suderinti (ne tik su šilumos tiekėju, bet ir kitais daugiabučio namo bendraturčiais, gauti atitinkamą leidimą rekonstruoti namo šildymo sistemą ir buto šildymo įrenginius, o baigus atjungimo darbus, privalėjo gauti šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, bei teisės aktų nustatyta tvarka gauti buto šildymo karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir šių dokumentų kopijas ture pateikti šilumos tiekėjui. Ir tik gavus anksčiau minėtus aktus, buto šilumos įrenginiai gali būti laikomi atjungtais nuo bendros namo šildymo sistemos. Dėl šilumos sklaidos specifikos (šiluma patenka ir per buto sienų atitvaras, taip pat einančius per butą vamzdynus, jei jie nėra tinkamai izoliuoti), jei bute yra nuimti radiatoriai, tai dar negali būti laikoma, kad į butą nepatenka šilumos energija, t.y. kad į butą nėra tiekiama energija. Tam, kad būtų galima konstatuoti realų (faktinį) buto šildymo įrengia atjungimą ir centralizuotos šilumos tiekimo ir vartojimo santykių nutraukimo faktą ir tuo apsaugoti kitų daugiabučio namo bendraturčių teises, teisės aktai detaliai reglamentuoja, kas būti atlikta (kokie veiksmai turi būti padaryti) atjungiant buto šildymo įrenginius ir kad tik įgalioti valstybės institucijos gali spręsti, ar tinkamai ir ar visa apimtimi yra atlikti visi imperatyvi reikalavimai.
Pažymi, kad Inspekcija, remdamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis 2010-02-02 sprendime Nr. 2R-(07)-54, detaliai ir motyvuotai išdėstė ir paaiškino pareiškėjai visą šilumos vartotojo atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos procedūrą. Tiek šiuo metu galiojančiose, tiek anksčiau galiojusiose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse yra įtvirtintos imperatyvios nuostatos, jog butų ir kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šilumos vartotoju tol, kol jo buto naujai įrengti šildymo ir (ar) karšto vandens įrenginiai yra pripažįstami tinkamais naudoti, t.y. tik esant atliktiems teisės aktuose nustatytiems veiksmams ir esant numatytiems dokumentams, sąlygojantiems teisėtą, nepažeidžiant; kitų subjektų teisių šildymo įrangos atjungimą, galimas šildymo įrangos atjungimo (prievolių pasibaigimo) fakto nustatymas. Jei nėra realizuojami teisės aktų normose įtvirtinti imperatyvūs nurodymai ir reikalavimai, negalima konstatuoti ir šildymo bei karšto vandens sistemų atjungimo fakto. Todėl darytina išvada, kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai, norėdami atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir nutraukti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros, nepažeisti tiek kitų daugiabučio namo bendraturčių, tiek šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos.
Inspekcija sutinka su Komisijos 2010-03-26 sprendime padaryta išvada, kad taisyklėse nėra numatyta galimybė pripažinti asmenų atsijungimą nuo centrinės šildymo sistemos teisėtu tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija nevykdo ar vengia vykdyti įstatymais nustatytas funkcijas.
Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Inspekcijos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą (t1, b.l. 111-113) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, o savo poziciją iš esmės pagrindė tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovė. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjai pasirinkusi elektrą alternatyvia šildymo energijos rūšimi, atsižvelgus į elektros energijos kainą, pareiškėja, galėtų sutaupyti tik vienu būdu - tinkamai nešildydama savo patalpų ir tuo darydama žalą kitiems bendraturčiams. Be to, akivaizdu, kad juo mažiau šilumos pagamins tiekėjas tuo didesnė bus šilumos kaina jos vartotojams. Šilumos vartotojų skaičiaus sumažėjimas (atjungus Namo 6 ir 9 butus) didina šilumos kainą visiems likusiems šilumos vartotojams, nes bus mažiau gaminama šilumos.
Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Litekso“ atsiliepime (t1, b.l. 115-118) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad vartotojas turi teisę nutraukti šilumos energijos tiekimo vartojimo sutartį, laikydamasis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Šilumos energijos tiekimo sutarties, o taip pat šilumos ir karšto vandens tiekimo santykių nutraukimo atskiram butui, esančiam daugiabučiame name, tvarką nustato LR civilinio kodekso 6.390 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją buitiniams reikalams, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitu to namo butų gyventojams.
Tam, kad nebūtų pažeisti kitų daugiabučio namo gyventojų teisėti interesai, nebūtų padaroma jiems žala, teisės aktais yra patvirtinta speciali vieno buto šilumos įrenginių atjungimo daugiabučiame name nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos, tvarka. Tokią tvarką detaliai reglamentuoja Taisyklių 250-264 punktai. Be to, remiantis LR statybos įstatymo 2 str. 18 p., pastato/buto centralizuoto šildymo būdo pakeitimas, pertvarkant bendrąsias inžinerines pastato/buto sistemas, o ypač, kai yra atjungiama nuo bendros centralizuotos šildymo sistemos, yra laikomas šildymo sistemų rekonstrukcija. Todėl keičiant buto šildymo būdą yra būtina vadovautis statybos darbus reglamentuojančiais teisės aktais, įskaitant, bet neapsiribojant, LR statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais.
Vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais, pareiškėja bei tretieji suinteresuotieji asmenys M. J. ir R. J., siekdami atjungti savo butų šildymo įrenginius nuo bendros namo šildymo sistemos, privalėjo laikytis minėtais teisės aktais nustatytos specialios atsijungimo/rekonstrukcijos procedūros. Tai, kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai, norėdami nutraukti šilumos pirkimo - pardavimo sutartį ir atjungti savo patalpas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedūros, nepažeisti tiek kitų daugiabučių namo bendrasavininkų, tiek šilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos, jau yra ne kartą pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse (2003-01-08 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-3/2003; 2004-02-09 nutartis civ. b. Nr.3K-3-94/2004; 2003-09-08 nutartis civ b. Nr.3K-3-789/2003; 2007-10-24 nutartis, civ. b. Nr.3K-7-359/2007).
Inspekcija bei Komisija savo sprendimuose pagrįstai ir teisingai konstatavo faktą, kad pareiškėja J.K. ir tretieji asmenys M.J. ir R.J. savo butų Nr.6 ir Nr.9 šildymo įrenginius nuo namo šildymo sistemos atjungė savavališkai, nesilaikydami teisės aktų nustatytos imperatyvios tvarkos, t.y. nesikreipė Taisyklių nustatyta tvarka į Palangos miesto savivaldybę dėl projektavimo sąlygų sąvado butų šilumos įrenginių atjungimui gavimo (atkreiptinas dėmesys, kad prie skundo pareiškėjos pateiktuose dokumentuose (2009-08-20 Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus reikalavimas dėl techninių sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-08-27 AB „Lietuvos dujos“ projektavimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-03 įgalioto asmens I.A. prašymas Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl centrinio šildymo atsijungimo, 2009-09-22 UAB „Litekso“ filialo „Palangos šiluma“ raštas Nr.527, 2010-03-08 UAB „Litekso“ filialo „Palangos šiluma“ raštas Nr.l14) yra kalbama apie viso daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, atjungimą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, o ne apie atskirų butų (Nr. 6 ir Nr. 9) šilumos įrenginių atjungimą, o tai yra dvi visiškai skirtingos rekonstrukcijos ir procedūros, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad buvo kreiptasi nustatyta tvarka dėl buto Nr.9 šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros namo sistemos projektavimo sąlygų bei leidimo išdavimo), butų šilumos įrenginius atjungė neturėdami nustatyta tvarka paruoštų atjungimo techninių projektų, baigę atjungimo darbus, negavo Inspekcijos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktų-pažymų bei butų šildymo ir karšto vandens įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktų. Pareiškėjos pateikiami 2004-2010 m. raštai bei minimi to laikotarpio UAB „Litekso“ (filialo „Palangos šiluma“) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmai nepagrindžia skundžiamų sprendimų neteisėtumo, kadangi, 2004-2010 m. vykęs susirašinėjimas tarp namo gyventojų ir Palangos miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Litekso“ (filialo „Palangos šiluma“) vyko dėl namo gyventojų siekio atjungti viso namo šildymo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų. Tu tarpu daugiabučio namo (viso) pastato šildymo įrenginių atjungimo tvarka nėra tapati daugiabučio namo pavienio buto šildymo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos tvarkai. Šios tvarkos yra reglamentuotos atskirose Taisyklių punktuose: daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų Taisyklių 79-94 punktuose; daugiabučio namo buto ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo daugiabučio namo šildymo sistemos įrenginių Taisyklių 250-264 punktuose.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė palaikė skundo motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas atmestinas.
Antstolės 2009-09-23 faktinių aplinkybių fiksavimo protokole užfiksuota, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje buto Nr.9 iš sienos išvesti vamzdžiai, tiekę šiltą vandenį į buto radiatorius, nupjauti ir užaklinti, radiatoriai atjungti (t1, b.l. 52-53).
Atsijungimo nuo centrinio miesto šildymo darbų aktu UAB „Litesko“ filialo skyrius „Palangos šiluma“ informuojamas, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje butai Nr.6 ir Nr.9 2010-09-22 buvo atjungti nuo centrinio miesto šildymo ir šie butai bus šildomi naudojant elektros energiją (t1, b.l. 47).
UAB „Litekso“ filialas „Palangos šiluma“ 2009-10-07 raštu kreipėsi į Inspekcijos skyrių su prašymu ištirti savavališką atsijungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo perdavimo tinklų atlikusių asmenų, t.y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje butų Nr.6 ir Nr.9 savininkų, veiksmus (t1, b.l. 119-120).
Inspekcijos skyriaus 2009-12-21 sprendimu Nr.14-284 UAB „Litesko“ filialo skyriaus „Palangos šiluma“ prašymas buvo tenkintas iš dalies ir nuspręsta: 1) informuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje butų Nr.6 ir Nr.9 savininkus, kad minėtuose butuose šildymo sistema atjungta pažeidžiant šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatytą tvarką; 2) įpareigoti UAB „Litekso“ filialą „Palangos šiluma“, kaip šilumos tiekėją, atlikti norminiame teisės akte numatytą pareigą ir surašyti pažeidimo aktus butų Nr.6 ir Nr.9 savininkams (t1, b.l. 11-12).
Inspekcijos 2010-02-02 sprendimu Nr.2R-(07)-54 minėtas Inspekcijos skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 13-16).
Komisijos 2010-03-26 sprendimu Nr.3R-51(2010/05-4R)-54 J.K. skundas dėl Inspekcijos 210-02-02 sprendimo panaikinimo atmestas (t1, b.l. 17-2).
Iš skundžiamo Inspekcijos skyriaus sprendimo matyti, kad jame konstatuoti dviejų butų (Nr.6 ir Nr.9) atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, nustatyti šilumos tiekėjui įpareigojimai šių butų savininkų atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad J. K.yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje bendraturtė, todėl pareiškėjos galimai pažeistos teisės bei teisinis interesas sietini tik su šiame bute nustatytais pažeidimas bei šio buto atžvilgiu šilumos tiekėjui duotiems įpareigojimams dėl pažeidimo akto surašymo.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad skundžiami sprendimai nagrinėtini tik toje dalyje, kuri susijusi su J.K. priklausančiu butu.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos skyriaus 2009-12-21, Inspekcijos 2010-02-02 ir Komisijos 2010-03-26 sprendimus (dalyje susijusioje su pareiškėjai priklausančiu butu) pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl Inspekcijos skyriaus 2009-12-21 sprendimo, Inspekcijos 2010-02-02 sprendimo bei Komisijos 2010-03-06 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamų Inspekcijos ir Inspekcijos skyriaus sprendimų, kurie yra individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, atitikimą LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.
Iš skundo motyvų bei byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp pareiškėjos ir atsakovų ginčas kilęs dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, atjungimo nuo centrinių šildymo sistemų teisėtumo.
Skundžiamų sprendimų priėmimo metu daugiabučio namo butų atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų buvo reglamentuojamas LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės, galiojo iki 2010-11-12) XI skyriaus „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių šilumos vartotojų iniciatyva“ nuostatomis.
Taisyklių 250 p. nustatyta, kad daugiabučio namo valdytojas (administratorius), jeigu butų bei kitų patalpų savininkai teisės akte nustatyta tvarka priima sprendimą ir paveda valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, arba buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantys atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Prie šio prašymo pridedami Taisyklių 250.1.-250.6. p. nurodyti dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui (administratoriui) leisti keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei valdytojo (administratoriaus) raštiškas sutikimas; buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio juridinio asmens išduotos projektavimo sąlygos; savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų išklotinė; buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas pakeisti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose; šilumos tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.
Taisyklių 252-254 p. nurodyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti savivaldybės institucija ir šilumos tiekėjas prieš išduodant pareiškėjo prašomą atsijungimo nuo centrinių šildymo sistemų projektavimo sąlygų sąvadą.
Taisyklių 255 p. nurodoma, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis.
Tokiu būdu iš Taisyklių 250 p. nuostatų matyti, kad daugiabutyje name esančio buto atsijungimo nuo centrinių šildymo sistemų procedūra pradedama buto savininkui pateikus savivaldybės administracijai prašymą kartu su kuriuo privalomai pateikiami ir visi Taisyklių 250.1.-250.6. p. nurodyti dokumentai.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog J. K. Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą dėl jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje nėra pateikusi.
Byloje esantys įrodymai liudija, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje bendrasavininkiai 2009-08-11 sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią I.A. įpareigojama veikti visų namo bendraturčių vardu įgyvendinant namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymu (priedo b.l. 62-66). Gavusi visų namo gyventojų pritarimą bei veikdama pagal suteiktus įgaliojimus I. A. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos, bet nepateikus visų būtinų dokumentų, projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo išduotas (priedo b.l. 100-101). Kita vertus, pažymėtina tai, jog daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių atjungimas (ar) prijungimas prie šilumos perdavimo tinklų atliekamas vadovaujantis Taisyklių 9–27, 79–94, 110–126 punktuose nustatyta tvarka, kuri netaikoma atskirai paimtų daugiabučio namo butų atsijungimo nuo centrinių šildymo sistemų atveju.
Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjai priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos buvo atliktas neteikus Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymo nuo centrinių šildymo sistemų atsijungimo darbams atlikti bei negavus nustatyta tvarka išduotų projektavimo sąlygų sąvado, t.y. pažeidžiant Taisyklių 250 p. nuostatas.
Nors J. K. skunde teismui nurodo, kad Taisyklėse nustatytos atsijungimo nuo šildymo sistemų procedūros buvo pažeistos dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos kaltės (neteisėto neveikimo, klausimų sprendimo vilkinimo), byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, gindama savo teises bei siekdama įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją tinkamai vykdyti jai priskirtinas funkcijas, būtų inicijavusi ginčą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumas teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuotas. Be to, net ir nustačius, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepriėmė sprendimo pareiškėjai rūpimu klausimu ar vilkino jo priėmimą, tai nesuteiktų teisės veikti nesilaikant Taisyklėse nustatytų reikalavimų, o gali būti pagrindu kreiptis teisminės gynybos siekiant įpareigoti atlikti veiksmus ar atlyginti dėl neteisėto neveikimo patirtą žalą.
Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundo motyvai, susiję su Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimu, nagrinėjamo ginčo atveju yra teisiškai nereikšmingi.
Vadovaujantis Taisyklių 242 p., nustatę daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo padarytą Taisyklių pažeidimą, valdytojo, šilumos tiekėjo bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atstovai nurodo pašalinti nustatytus pažeidimus. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkui – buitiniam šilumos vartotojui nesutikus su valdytojo (administratoriaus), šilumos tiekėjo ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atstovų nustatytais Taisyklių pažeidimo faktais ir (ar) atsisakius įvykdyti jų nurodymus, Taisyklių pažeidimo faktą turi nustatyti komisija, sudaryta iš valdytojo (administratoriaus) ar jo įgalioto atstovo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (jeigu toks yra) atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinktais dokumentais ir kitais objektyviais įrodymais, nustato Taisyklių pažeidimo faktą ir surašo aktą.
Teismui konstatavus, kad skundžiamuose sprendimuose Taisyklių pažeidimai yra konstatuoti pagrįstai, šilumos tiekėjas UAB „Litekso“ filialas „Palangos šiluma“ pagrįstai ir teisėtai įpareigotas surašyti buto savininkams pažeidimo aktus.
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą ištirti Taisyklių 165-167, 262-263 p. įtvirtintų nuostatų atitikimo įstatymų reikalavimams
LR administracinių bylų teisenos įst. 111 str. 1 d. sakoma, kad rašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 str.1 d. nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Minėto straipsnio 2 d. 1 p. nustatyta, jog teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.
Taisyklių 165-167 p. yra įtvirtintos normos reguliuoja prašymų prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių padavimo bei nagrinėjimo procedūras. Taisyklių 262-263 p. reglamentuojamos pasekmės teisėto bei neteisėto šilumos įrenginių nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo atveju.
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjai priklausančio buto atjungimo nuo centrinių šildymo sistemų teisėtumo, šio ginčo išsprendimui Taisyklių 165-167, 262-263 p. nuostatos netaikytinos, todėl prašymas dėl minėtų Taisyklių punktų ištyrimo netenkinamas.
Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, Inspekcijos skyrius 2009-12-21 sprendime, Inspekcija 2010-02-02 sprendime ir Komisija 2010-03-26 sprendime faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl juos naikinti vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos J. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą