Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės A. R. Ž. pareiškimą tenkinti ir padidinti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą Taikos sutarties 2 punkto nevykdymo dieną valstybės naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas, neatsižvelgė į baudos vykdymo procese skyrimo esmę ir tikslus, nesivadovavo suformuota teismų praktika, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimas dėl baudos skyrimo, t. y. baudos padidinimo skolininkui R. K. už kiekvieną uždelstą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų patvirtintos 2018 m. lapkričio 14 d. Taikos sutarties 2 punkto įsipareigojimo neįvykdymo dieną valstybės naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, atsisakydamas padidinti skolininkui paskirtą baudą, šioje byloje susiklosčiusioms faktinėms ir teisinėms situacijos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2018 m. lapkričio 14 d. Taikos sutarties 2 punktu prisiimti įsipareigojimai nėra įvykdyti, nėra.

14. Byloje nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi patvirtintos 2018 m. lapkričio 14 d. taikos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto, kuriuo skolininkas R. K. įsipareigojo per 6 (šešis) mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjimo dienos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsniu, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nuostatomis, organizuoti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras ir gauti statybos užbaigimo aktą. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 1 d., taigi terminas nurodytam įsipareigojimui įvykdyti suėjo 2019 m. birželio 1 d. 2019 m. birželio 13 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad skolininkas R. K. neįvykdė 2018 m. lapkričio 14 d. Taikos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymo skirti skolininkui R. K. iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki visiško 2018 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 2 punkto įvykdymo valstybės naudai, pareiškimą tenkino iš dalies. Minėta nutartimi nusprendė paskirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. K. 1,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos 2018 m. lapkričio 14 d. Taikos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto įsipareigojimo neįvykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. Taikos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto įsipareigojimo įvykdymo, baudą išieškant valstybės naudai.

16. 2021 m. balandžio 2 d. antstolė A. R. Ž. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama teismo spręsti klausimą dėl baudos padidinimo skolininkui R. K. už kiekvieną uždelstą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų patvirtintos 2018 m. lapkričio 14 d. Taikos sutarties 2 punkto įsipareigojimo neįvykdymo dieną valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjos pareiškimo netenkino, konstatuodamas, jog nėra pagrindo padidinti paskirtą skolininkui 1,00 Eur baudą už kiekvieną 2018 m. lapkričio 14 d. Taikos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto įpareigojimo neįvykdymo dieną.

17. Apeliantė nesutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodama, kad teismas, nustatęs, kad Taikos sutartis laiku nebuvo įvykdyta, turėjo atsižvelgti į tai, kad jos neįvykdymas nėra susijęs su objektyviomis kliūtimis, ir privalėjo padidinti baudą už jos nevykdymą. Apeliantės teigimu, nors skolininkas ir atliko veiksmus, susijusius su Taikos sutarties 2 punkto įvykdymu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad statybos užbaigimo aktas vis dar nėra išduotas, negalima teigti, kad tokie veiksmai buvo pakankami, taip pat negalima teigti, kad egzistuoja kokios nors objektyvios, ne nuo skolininko valios priklausančios aplinkybės, trukdančios skolininkui įvykdyti Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Skolininkas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas įvykdyti Taikos sutarties 2 punktą, turėjo pakankamai laiko imtis pakankamų veiksmų siekiant gauti statybos užbaigimo aktą, tačiau to numatytais terminais neatliko tik dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

18. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

19. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir sprendžiant klausimą dėl jau paskirtos baudos už 2018 m. lapkričio 14 d. Taikos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto įsipareigojimo neįvykdymą padidinimą.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad vien tik aplinkybė, jog skolininkas nėra laiku įvykdęs Taikos sutarties 2 punkto, savaime lemia būtinybę padidinti jam teismo skirtą baudą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti skolininko piktybiškumo ar sąmoningo teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo.

22. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl 2020 m. liepos 7 d. teismo paskirtos baudos padidinimo, atsižvelgtina į tai, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) po baudos skyrimo ėmėsi aktyvių veiksmų, organizuodamas pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, siekdamas gauti statybos užbaigimo aktą. Jis, ištaisęs pastabas, kurios 2021 m. vasario mėn. atmetus prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą buvo nurodytos atitinkamų institucijų, sprendžiančių, ar yra pagrindas išduoti statybos užbaigimo aktą, 2021 m. kovo 31 d. į portalą „Infostatyba“ vėl (7-ą kartą) pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, prašymas buvo priimtas. Tolesni Taikos sutarties 2 punkto įgyvendinimo veiksmai yra tokie, jog Inspekcijos sudaryta komisija turi atvykti patikrinti pastato, kurio statybos užbaigimo procedūros yra vykdomos, ir tik tuomet bus išduotas statybos užbaigimo aktas.

23. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog iš byloje pateiktų portalo „Infostatyba“ išrašų matyti, kad R. K. daugelį reikalavimų, siekdamas gauti statybai užbaigti reikalingą dokumentą, yra įvykdęs. Sutvarkė ir pateikė statinio darbo projektą, teikė įvairias pažymas, įgaliojimus ir kitus reikalaujamus dokumentus. Dokumentai, leidžiantys užbaigti statybas, iki galo nėra sutvarkyti ir dėl to, kad R. K. įsigijus dalį pastate (duomenys neskelbtini), jam buvo perduoti ir statybos dokumentai, kurių projektinė, statybos dokumentacija nebuvo iki galo sutvarkyta, keitėsi reikalavimai dėl statybos darbų užbaigimo. Šių dokumentų trūkumų ištaisymas priklausė ne vien nuo skolininko. R. K. sudarė sutartis su naujais projektuotojais, aktyviai veikia siekdamas pašalinti kliūtis dėl statybą užbaigiančio dokumento gavimo.

24. Taigi šios aplinkybės, vertinant skolininko kaltę baudos padidinimo kontekste, laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog vykdymo procesas nėra vilkinamas dėl skolininko piktybiško neveikimo.

25. Apeliacinio teismo vertinimu, atmestini apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad teismas nevertino ir neanalizavo, kaip ir (ar) apskritai karantinas ir nurodytos teisės aktų nuostatos turi įtakos Taikos sutarties vykdymui.

26. Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Taigi, nustačius karantino režimą, gali būti nustatoma speciali gyvenimo tvarka ir taikomos saugaus gyvenimo priemonės.

27. Vyriausybė, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. 0 val. paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Įvedus karantino režimą, buvo imtasi tam tikrų judėjimo per sieną ir šalies viduje, viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimo, švietimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo priemonių. Šių priemonių tikslas buvo užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos paplitimui.

28. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pažymėjo, jog Taikos sutarties 2 punkto neįvykdymą lėmė ir šalyje paskelbtas karantinas. Nurodė, kad anksčiau komisijos nariai pastato atvykdavo apžiūrėti vienu metu, o šiuo metu pagal nustatytus reikalavimus komisijos nariai funkcijas vykdo po vieną. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, siekdama prisitaikyti prie padėties karantino sąlygomis, pakeitė statybos užbaigimo procedūras reglamentuojantį statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Pagal Statybos užbaigimo procedūrų vykdymo karantino metu tvarkos aprašo (STR STR 1.05.01:2017 12 priedas) 8 puntą komisijos nariai, raštu ar el. paštu informavę komisijos pirmininką, statybos užbaigimo procedūras, dėl kurių būtina atvykti į statybvietę, atlieka atskirai. Komisijos nariai funkcijas vykdo statybvietėje po vieną ir laikydamiesi Aprašo 8 ir 9 punkto reikalavimų. Įvertinęs šias aplinkybes, t. y. tai, kad tapo daug sudėtingiau suderinti komisijos narių atvykimo dėl pastato apžiūros laikus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog skolininko atliekamų veiksmų rezultatas priklauso ne tik nuo jo, bet ir nuo trečiųjų asmenų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų vertinti priešingai.

29. Apibendrinant tai, kas nurodyta, manytina, jog mažai tikėtina, kad šiuo atveju teismui tenkinus pareiškimą ir padidinus paskirtos baudos dydį tai iš esmės pakeis susiklosčiusią situaciją.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.