- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- II-975-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00101-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. N.
- Nukentėjusysis
- individualios įmonės „V. N. klinika – vaistinė“, IĮ V.Neverauskienės klininka-vaistinė
- Institucija
- Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato, atstovui Dariui Burbai,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. N. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. spalio 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. N. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, ir paskyrė jam 38,00 Eur dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokolas L. N. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2021 m. birželio 5 d. apie 7.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, įvykdė tikrą savo teisę, kurią ginčija V. N., t. y. paėmęs ir išmetęs kilimėlį kojoms valyti, kuris, kol teismo sprendimu nėra nutraukta santuoka ir nepadalintas santuokos metu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti valdomas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tuo L. N. savo veiksmais suvaržė ir pažeidė V. N. teises, nes išmesdamas kilimėlį nors ir nedidelės vertės, sumažino santuokos metu įgytą turtą, bei tokiais savo veiksmais L. N. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3.92 straipsnių reikalavimų, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
2021 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto L. N. skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis nurodo, kad nesutinka su Institucijos 2021 m. spalio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), baudos skyrimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Klinikos direktorės V. N. pareiškimas dėl jai galimai padarytos žalos dėl dingusio kilimėlio daugiabučio namo laiptinėje (pirmame aukšte kur yra įsikūrusi vaistinė) yra neadekvatus ir net nesvarstytinas, nes jis taip pat yra Klinikos bendrasavininkas ir jeigu įmonei dingo kilimėlis, tai nukentėjęs ir pats L. N. ir pareiškėja V. N.. Liudytojo J. K. parodymai negali būti laikomi patikimais, liudytojas negalėjo matyti ką detaliai rankose jis laikė, nes dėl per didelio atstumo nėra įmanoma matyti. V. N. kaltinimai yra tik jos prasimanymai, o tokie veiksmai yra siekis suformuoti neigiamą nuomonę apie jį patį. V. N. neįrodė kilimėlio vertės dokumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto L. N. skundą Institucija nurodė, jog L. N. administracinis nusižengimas įrodytas liudytojo parodymais, administracinės teisės pažeidimo protokolu bei kita prie bylos pridėta medžiaga. L. N. skunde nenurodo jokių papildomų aplinkybių, kurios turėtų ir galėtų paneigti jo padarytą administracinį nusižengimą. Prašo teismo L. N. skundo netenkinti ir palikti galioti paskirtą nuobaudą.
Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto L. N. skundą V. N. nurodė, kad L. N. skunde nėra pateikęs teisinių argumentų, kuriais remiantis būtų nesutinkama su nutarimu. Prašo teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra įrodytas kilimėlio buvimo faktas, tai nepatvirtino jokie liudytojai ir/ar gyventojai. Nesutinka, kad savo veiksmais savavaldžiavo. Nesutinka su J. K. pateiktais parodymais, nes galimai liudyti ji buvo įtakotas sutuoktinės B. K.. Nurodo, kad nėra įmanoma įžvelgti kilimėlio rašto, kai jis nešamas susuktas. Paaiškino, kad kol Klinikoje dirbo jis pirko prekes Klinikai ir nepamena, kad būtų pirkęs kilimėlį, pamena, kad tokio kilimėlio niekada ir nebuvo. Patikslino, kad kilimėlis visada buvo vidinėje vaistinės pusėje, o koridoriuje, laiptinės pusėje nebuvo. Patvirtino, kad per 7 metus nėra pirkęs kilimėlio ir kitų žmonių, kurie galėtų tai daryti nebuvo. Ar kilimėlis pavaizduotas nuotraukose yra matytas negali atsakyti, nes į tokius menkaverčius dalykus nekreipia dėmesio. Paaiškino, kad neseniai pirko kilimėlį, dėl ko dingusio kilimėlio vertė gali būti iki 5 eurų, tačiau tai, kad V. N. nepateikė dingusio kilimėlio įsigijimo dokumentų, patvirtina jo versiją. Neigia paėmęs kilimėlį. Prašė teismo panaikinti paskirtą nuobaudą.
Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas prašė L. N. skundo netenkinti ir palikti Institucijos skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad visos aplinkybės patvirtina nusižengimo padarymą. Paaiškino, kad pradžioje šalims buvo siūlyta išspręsti šį ginčą civilinio proceso tvarka. Jie tokiu būdu ginčo nesprendė, policijos priimtas nutarimas buvo apskųstas teismui ir teismas įžvelgė savavaldžiavimą ir persiuntė medžiagą tolimesniam tyrimui, kadangi santuoka nenutraukta ir vienas iš sutuoktiniu tokiu veiksmu sumažino šeimos finansinę padėtį. Liudytojo parodymai, nukentėjusiosios atstovės pateikta nuotrauka, kur užfiksuotas kilimėlis konteineryje, surinkti visi duomenys, dėl ko buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo. Kilimėlio vertė dokumentais nenustatyta, nors ir nedidelės vertės, tačiau yra daiktas, kuris sumažino sutuoktinių turtą. Policija nuotraukomis įvykio nefiksavo.
Atsiliepimas
Nukentėjusiosios atstovė V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su skundu, atsiliepime į skundą išdėstė visus argumentus. Nurodė, kad ryte pastebėjusi, kad dingo kilimėlis, paskambino kolegei ir pasiteiravo dėl kilimėlio ir iš karto paklausė kaimyno M. ar nematė kilimėlio. K. K. lipdama į apačią, išgirdo pokalbį su kaimynu ir pasakė, kad jos vyras apie 7 val. ryto matė, kaip L. N. išmetė. Nuėjusi, patikrino konteinerį ir pastebėjo, kad kilimėlis gulėjo apačioje, kadangi nepasiekė kilimėlio, jo negalėjo išimti iš konteinerio. Pateiktose nuotraukose matosi dingęs kilimėlis. Paaiškino, kad kalba yra ne apie kilimėlio vertę, o apie tai, kad L. N. meluoja, piktybiškai kenkia įmonės prestižui. Nurodė, kad kilimėlis buvo su plastmasiniais spygliukais, dviejų spalvų pilkas su raudonu, tiksliai negali pasakyti kaip spalvos išdėstytos. Policijai paskambino ir informavo apie įvykį, policija nurodė nusifotografuoti ir parašyti pareiškimą, taip ji ir padarė. Su kaimynu J. K. nebendravo. Paaiškino, kad kilimėlis penktadienį vakare buvo, o šeštadienį ryte jau nebuvo. Patikslino, kad kilimėlis menkavertis, jo nepirkusi ir kainos nežino. Patvirtino, kad jaučia moralinę nuoskaudą, kad žmogus savivaliauja.
Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeštadienio rytą išeidamas iš virtuvės pro langą pastebėjo, kaip per kiemą ėjo N. ir nešėsi kažką po pažastimi. Pajuokavo žmonai, kad atsirado kilimėlis, nes žmona buvo pasakojusi, kad kaimynei R. nuo buto durų dingo kilimėlis. Pastebėjo išeidamas iš virtuvės 1-2 sekundes, atstumas nemažas apie 30 metrų, todėl nematė ką L. N. nešė ir nežino kur ėjo. Nežino ką nešė, nes ir jo regėjimas yra prastas. Namuose pastoviai akinių nenešioja, tik kai skaito. Kadangi buvo minėta, kad yra dingęs kaimynės kilimėlis, jis ir pagalvojo, kad atsirado tas kilimėlis. Kokį daiktą nešėsi apibūdinti negali. Daikto spalva nešviesi – tamsi, spalvos nurodyti negali. Teigė, jog nesakė pareigūnams, kad N. išmetė daiktą į konteinerį. Nurodė, kad tuo metu kai matė, L. N. buvo viduryje aikštelės, buvo likę 5 metrai iki konteinerio, iš tos vietos galima nueiti ir į kitą aikštelę, ir jis nematė kur link nuėjo N. Kokį daiktą nešasi neatpažino. Kilimėlis buvo dingęs apie savaitę. Nurodė, kad prie vaistinės durų lyg būdavo kilimėlis.
Iš 2021 m. birželio 5 d. Klinikos direktorės V. N. pareiškimo matyti, kad pareiškėja 2021 m. birželio 5 d. atėjusi į darbą 9.00 val. pastebėjo, kad nėra kilimėlio laiptinėje prie įėjimo į vaistinę, kaimynas matęs kaip L. N. išmetė kilimėlį, todėl prašo imtis priemonių dėl L. N. veiksmų prieš Kliniką (administracinio nusižengimo b. l. 17);
Iš 2021 m. birželio 8 d. V. N. apklausos protokolo matyti, kad pareiškėja nurodė, jog 2021 m. birželio 5 d. apie 9.00 val. atvykusi į darbovietę, pamatė, kad nebėra kilimėlio prie įėjimo į Kliniką, kaimynė nurodė, kad jos vyras matė, kad kilimėlį išmetė L. N.. Patikrinus konteinerį, kilimėlis rastas (administracinio nusižengimo b. l. 23-24);
Iš 2021 m. birželio 9 d. L. N. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas nurodė, jog kilimėlio neėmė ir nieko neišmetė, neprisimena, kad būtų buvęs kilimėlis prie Klinikos durų (administracinio nusižengimo b. l. 31-32);
Iš 2021 m. birželio 9 d. J. K. apklausos protokolo matyti, kad liudytojas nurodė, jog 2021 m. birželio 5 d. apie 7.00 val. virtuvėje per langą matė einantį kaimyną L. N., kuris nešėsi su savimi susuktą daiktą panašų į kilimėlį. L. N. minėtą daiktą išmetė į šiukšlių konteinerį (administracinio nusižengimo b. l. 27-28);
Iš 2021 m. birželio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, pasiūlyta dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka (administracinio nusižengimo b. l. 3-6);
Iš 2021 m. liepos 5 d. skundo dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną matyti, kad Klinika prašo panaikinti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir įpareigoti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną bei nubausti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (administracinio nusižengimo b. l. 38-41);
Žemesnės instancijos teismas
Iš Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties matyti, kad teismas Klinikos skundą tenkino ir panaikino Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžino bylą Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui (administracinio nusižengimo b. l. 44-49);
Iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. L. N. skundo matyti, kad L. N. skundžia 2021 m. rugpjūčio 16 d. administracinio nusižengimo protokolą ir nesutinka su juo (administracinio nusižengimo b. l. 68-69);
Iš 2021 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio pranešimo dėl medžiagos grąžinimo trūkumams šalinti matyti, kad administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinama Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriui tirti iš naujo (administracinio nusižengimo b. l. 50-51);
Iš 2021 m. spalio 4 d. Klinikos rašto dėl reikalavimo pateikti dokumentus matyti, kad Klinika kilimėlio pirkimo dokumentų nepateikė ((administracinio nusižengimo b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas. Priimtas nutarimas naikintinas ir teisena nutrauktina.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog L. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog L. N. savavališkai vykdė savo tikrą teisę nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, procesinis sprendimas patraukti L. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį ir skirti jam administracinę nuobaudą iš esmės grindžiamas tik nukentėjusiosios atstovės pareiškimu ir jos paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis, dėl nuo Klinikos vaistinės durų dingusio kilimėlio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atstovė 2021 m. birželio 5 d. atvykusi į darbovietę pastebėjo, kad nėra kilimėlio. Nukentėjusiosios atstovė po pokalbio su kaimyne, kad jos vyras – liudytojas J. K. matė L. N., kaip jis išmeta kilimėlį į konteinerį, kreipėsi į policiją. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. N. nepripažįsta, kad paėmė ir išmetė kilimėlį buvusi prie Klinikos įėjimo, nurodo, kad nėra įrodytas kilimėlio buvimo faktas, nepamena, kad būtų buvęs kilimėlis ir kai dirbo Klinikoje per septynerius metus nėra pirkęs kilimėlio Klinikai. Liudytojas J. K. teismo posėdyje nurodė, kad matė šeštadienio rytą aikštelėje L. N., tačiau negali atpažinti kokį daiktą jis nešėsi tuo metu ir nežino bei nematė kur galėjo nueiti L. N.. Liudytojas teisme nepatvirtino, kad matė kaip L. N. neša ir išmeta kilimėlį į konteinerį, liudytojo teigimu, jis matė per aikštelę einantį L. N. bei nešantį kažkokį daiktą ir žinodamas, kad kaimynei R. yra dingęs kilimėlis padarė išvadą, jog L. N. galimai rado kilimėlį. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. N. padarytą administracinį nusižengimą byloje nėra, o kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog L. N. turėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nėra pakankamai tam, kad skundžiamo nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats skundžiamas nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikintinas nenustačius L. N. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, o administracinio nusižengimo teisena L. N. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Kaip matyti iš pareiškėjui surašyto 2021 m. rugpjūčio 16 d. administracinio nusižengimo protokolo, protokole nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės aktų normos buvo pažeistos. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad L. N. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3.92 straipsnių reikalavimų, t. y. paėmęs ir išmetęs kilimėlį kojoms valyti, kuris, kol teismo sprendimu nėra nutraukta santuoka ir nepadalintas santuokos metu įgytas turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti valdomas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, sumažino santuokoje įgyto turto vertę. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios atstovės ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra konfliktiniai santykiai, nuo 2019 m. gruodžio 11 d. teisme yra nagrinėjama sutuoktinių civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, santuokoje L. N. ir V. N. įgytas turtas, tame tarpe ir Klinika bei joje esantis turtas nėra padalinti. Teismo vertinimu, tarp sutuoktinių kilęs ginčas akivaizdžiai patenka į civilinių teisinių santykių reguliavimo sritį, todėl šiuo atveju vieno iš sutuoktinių veiksmai valdant santuokoje įgytą turtą neturėtų būti kriminalizuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 636 straipsniu, 641, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
L. N. skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį L. N. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo požymių.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.