- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-13
- Bylos Nr.
- ATP-391-316/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01801-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Pažeidėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo adv. Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą dėl 2016-07-29 Šiaulių apylinkės teismo nutarties, kuria buvo panaikintas 2016-05-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Andriaus Gagio nutarimas Nr. SAVAD-29N-59599291-16 ir administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje V. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 214¹ str. 3 d., nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-05-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Gagys priėmė nutarimą Nr. SAVAD-29N-59599291-16, kuriuo V. P. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 216,00 EUR bauda už tai, kad jis 2016-04-12, 8.00 val., ant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo sienos tyčia įrengė (skleidė) išorinę reklamą, neturėdamas tam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo, privalomo turėti pagal Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos, patvirtintos Šiaulių miesto tarybos 2015-10-29 sprendimu Nr. T-304 (2016-02-25 sprendimo pakeitimo redakcija Nr. T-83) 24, 25.1, 25.2, 26 punktus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir to paties straipsnio 4 dalį (vadovaujantis teisine sąmone ir šio įstatymo struktūra bei jos sudedamosiomis dalimis).
Šį sprendimą V. P. apskundė Šiaulių apylinkės teismui, 2016-07-29 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi panaikino 2016-05-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Andriaus Gagio nutarimą Nr. SAVAD-29N-59599291-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹ straipsnio 3 dalį, nutraukė. V. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paliktas nenagrinėtu.
Skundu apygardos teismui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas adv. Andrius Kazakevičius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apelianto nuomone, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė neteisėtus V. P. veiksmus, už kuriuos jam buvo surašytas 2016-04-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir 2016-05-05 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Dėl to, jo nuomone, susiklostė teisiniu požiūriu ydinga situacija, kai teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisingas, bet neteisėtas, t. y., teismo priimta nutartis panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio teisė pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu turėjo būti priimta dėl visiškai kitų faktinių bei teisinių argumentų nei buvo nurodyti nutarties motyvuojamojoje dalyje.
Pareiškėjas pabrėžia, kad iš protokolo turinio matyti, jog šis dokumentas buvo surašytas dėl to, kad V. P. ant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo sienos įrengė (skleidė) išorinę reklamą neturėdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą, privalomą turėti pagal Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr.T-304, (Šiaulių miesto tarybos 2016 m. vasario 25 d. Nr.T-83 pakeitimai) 24, 25.1, 25.2, 26 punktus". Iš ko seka, jog protokolas V. P. buvo surašytas ne už skelbimo „Šiauliai universitetinis miestas" pakabinimą bei eksponavimą neturint tam galimai reikalingo leidimo, bet už tai, kad ant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo sienos įrengė (skleidė) išorinę reklamą, y. įrengė (laikė) reklaminį įrenginį, neturėdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą. Anot apelianto, analogiškas išvadas leidžia daryti ir skundžiamo nutarimo turinys, pagal kurį administracinio teisės pažeidimo požymius turinčia veika pripažinta tai, jog „V. P. ant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo sienos tyčia įrengė (skleidė) išorinę reklamą neturėdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą". Apie tai, jog administracinis teisės pažeidimas šiuo atveju pasireiškia būtent reklaminės įrangos įrengimu (laikymu) ant daugiabučio namo sienos be nustatyta tvarka išduoto leidimo, buvo kalbama tiek Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovės Ž. R. pasirašytame 2016-06-13 atsiliepime į skundą, tiek ir jos pasisakymuose teismo posėdžio metu. Todėl, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos nutarimo teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas analizuojant ne reklaminio ar nereklaminio skelbimo „Šiauliai universitetinis miestas", bet paties reklaminio įrenginio buvimo ant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sienos teisėtumo klausimą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad, sprendžiant V. P. teisinės atsakomybės klausimą teismui buvo būtina nustatyti šias reikšmingas aplinkybes: ar V. P. įrengė (skleidė) išorinę reklamą ant namo sienos, t. y. ar jis įrengė (laikė) reklaminį įrenginį ant namo sienos neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, ar įrengdamas (laikydamas) reklaminį įrenginį ant namo sienos be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, V. P. pažeidė protokole bei nutarime nurodytus teisės aktus. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs protokole bei nutarime nurodytą pažeidimo esmę, tyrė visiškai kitas aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo pat protokolo surašymo momento V. P. nė karto neužsiminė apie tai, jog reklaminis įrenginys yra ne jo. Savo gynybinę poziciją V. P. nuosekliai grindė išimtinai argumentais apie tai, jog skelbimas „Šiauliai universitetinis miestas" yra socialinė reklama, dėl ko jai netaikomi Įstatymo reikalavimai, o tai eliminuoja galimybę taikyti ir ATPK 214-1 str. 3 d. nuostatas. Todėl visiškai logiška, jog ir protokolą bei nutarimą surašiusios institucijos atstovams nekilo abejonių dėl V. P. asmens tinkamumo į ATPK 214-1 str. 3 d. aptartos veikos subjekto poziciją. Tačiau pradėjus bylą nagrinėti teisme, paaiškėjo reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios pakeitė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos poziciją dėl V. P. surašyto nutarimo teisėtumo.
Apelianto teigimu, 2016-07-19 į bylą pateikto „Stacionarinio reklaminio skydo montavimo vietos paso" turinys leidžia teigti, jog minimo reklaminio įrenginio įrengimo vietą, jo formą bei patį procesą organizavo ir vykdė ne V. P., bet UAB „N", vadovaujama direktoriaus V. P.. Apie tai, jog dėl šio įrenginio įrengimo į Šiaulių miesto savivaldybės Vyriausiojo architekto instituciją kreipėsi ne asmeniškai V. P., bet juridinio asmens UAB „N" vadovas V. P., 2016-07-19 vykusio teismo posėdžio metu tai patvirtino ir įrenginio montavimo pasą 2002-08-19 suderinęs P. S.. Be to, šiai dienai jau bankrutavusios ir išregistruotos UAB „N" bankroto bylos administratoriaus UAB „A" atstovė D. J. paaiškino, jog raštu prašomas V. P. nepateikė administratoriui jokių dokumentų, susijusių su BU AB „N" veikla. Tame tarpe ir dokumentų, kurie galėtų patvirtinti UAB „N" nuosavybės teise priklausančio Įrengimo perdavimą V. P.. O teismui pasiūlius teikti paaiškinimus, V. P. nuo atsakymo išsisuko. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, jog V. P. nėra minėto įrenginio savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip įrenginį įrengęs ar laikantis asmuo, neturint tam reikalingo leidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovo apeliacinį skundą V. P. prašo skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį palikti nepakeista.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-29 nutartis, kuria buvo panaikintas 2016-05-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Andriaus Gagio nutarimas Nr. SAVAD-29N-59599291-16 ir administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje V. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 214¹ str. 3 d., nutraukta, yra teisinga ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad esminis apelianto argumentas yra tai, jog V. P. nebuvo reklaminio įrenginio savininkas ar teisėtas valdytojas, todėl jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip minėtą įrenginį įrengęs ar laikantis asmuo, neturint tam reikalingo leidimo. Apelianto teigimu, skundžiamo nutarimo teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas analizuojant ne reklaminio ar nereklaminio skelbimo „Šiauliai universitetinis miestas“, bet paties reklaminio įrenginio buvimo ant daugiaaukščio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sienos teisėtumo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apelianto argumentai nėra pagrįsti. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai ištyrė svarbias bylos aplinkybes, tame tarpe ir tas, kurios yra akcentuojamos apeliaciniame skunde. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, jog nagrinėjamu atveju iškeltas klausimas, kas yra turto – stacionarinio reklaminio skydo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkas, ar šis turtas bešeimininkis, yra betikslis, kadangi nagrinėjamu atveju šis tentas su užrašu: „Šiauliai universitetinis miestas“ nebuvo išorinė reklama ir jai nebuvo privaloma gauti išorinės reklamos leidimo, dėl jo nebuvo privaloma derinti su savivaldybės administracija. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė remdamasis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo galiojančiomis nuostatomis. Kitų aplinkybių, keičiančių šią teismo išvadą, byloje nebuvo nustatyta, tokių aplinkybių nepateikė ir apeliantas savo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad reklaminis tentas su užrašu „Šiauliai universitetinis miestas“ nėra laikytinas išorine reklama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo prasme, kurią skleidžiant išorinės reklamos įrengimui nustatyti reikalavimai negalioja.
Nors apeliantas skunde kelia klausimą, kad buvo būtina spręsti paties reklaminio įrenginio buvimo ant daugiaaukščio namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sienos teisėtumo klausimą, tačiau šio reikalavimo neargumentuoja. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad pats stacionarinio reklaminio skydo montavimas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo suderintas su Šiaulių miesto savivaldybe 2002-08-19. Teismo posėdžio metu liudytojas P. S. parodė, kad derinimo metu reikėjo gauti leidimą tik kaip įrenginys integruosis į pastatą vizualiai, o 2013 metais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius buvo parengęs leidimą įrengti išorinę reklamą „SKS Šiaulių knygrišyklai-spaustuvei 60“ reklamai, adresu (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2014 m. sausio 1 d., savivaldybei primenant V. P., kad leidimai įrengti išorinę reklamą yra privalomi kai informacija yra susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats reklaminis įrenginys adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įrengtas suderinus su Šiaulių miesto savivaldybe, turint jos leidimą, kurios galiojimas buvo nustatytas iki 2014 m. sausio 1 d.. Byloje nėra duomenų, kad po šios datos šiame įrenginyje būtų eksploatuojama išorinė reklama, o kitokio pobūdžio informacijai tokių reikalavimų Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas nereglamentuoja. Apygardos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vertinti Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos, patvirtintos Šiaulių miesto tarybos 2015-10-29 sprendimu Nr. T-304 (2016-02-25 sprendimo pakeitimo redakcija Nr. T-83) 24, 25.1, 25.2, 26 punktų teisėtumą, o tuo pačiu ir minėto reklaminio įrenginio įrengimo teisėtumą nėra Šiaulių apylinkės teismo kompetencija.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2016-07-29 nutartį, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-29 nutartį nepakeistą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovo adv. Andriaus Kazakevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.