Šiaulių apylinkės teismo nutartis, II-69-882/2016

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-29
Bylos Nr.: II-69-882/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-01801-2016-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Audrius Sadauskas
Pažeidėjas: V. P.

Kategorijos

2.12.17pavadinimo nepavyko patikrinti
3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-69-882/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01801-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.17; 3.10; 3.20 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei, Ievai Mišeikienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P.,jo atstovui advokatui M. R.,Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovams Ž. R., advokatui A. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. G. 2016-05-05 nutarimo Nr. SAVAD-29N-59599291-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojas A. G. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-29N-59599291-16 (toliau – skundžiamas nutarimas), kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalį ir skirta jam administracinė nuobauda – 216,00 EUR (dviejų šimtų šešiolikos eurų) bauda. Dėl to, kad jis 2016-04-12, 8.00 val., ant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo sienos tyčia įrengė (skleidė) išorinę reklamą, neturėdamas tam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo, privalomo turėti pagal Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos, patvirtintos Šiaulių miesto tarybos 2015-10-29 sprendimu Nr. T-304 (2016-02-25 sprendimo pakeitimo redakcija Nr. T-83) 24, 25.1, 25.2, 26 punktus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir to paties straipsnio 4 dalį (vadovaujantis teisine sąmone ir šio įstatymo struktūra bei jos sudedamosiomis dalimis).

Šalies argumentai

Šiaulių apylinkės teismui pateiktu skundu V. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde V. P. nurodo, kad priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, bei naikintinas, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje, įvykio ir sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. pritarė ir laikėsi savo skundo bei jo argumentų. Kartu su atstovu išsakė poziciją, kad nagrinėjamu atveju joks administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas. V. P. veiksmai visiškai atitinka Reklamos įstatymo ir išorinės reklamos taisyklių nuostatas, nepažeidžia nei vieno teisės aktų punkto. Pirmiausia, V. P. ne eksponavo ūkinės komercinės reklamos, o tik socialinę reklamą, kuri minėtais teisės aktais nereglamentuojama ir už ją administracinė atsakomybė nenumatyta. Antra, pats įrenginys buvo suderintas su savivaldybės dizaineriu P. S. dar 2002 metais, savivaldybė leido šiam įrenginiui eksponuoti reklamą, įskaitant ir komercinę, tuo metu atskirų leidimų šiems įrenginiams nereikėjo. Šis reklamos įrenginys, kaip metalo konstrukcija ir stendas, skirtas reklamai, yra tinkamas, tai raštu patvirtino įgalioti atstovai, pasirašė vyriausioji architektė R. B., nėra pagrindo teigti, kad reklamos įrenginys yra neteisėtas. ATPK 214¹ straipsnis gali būti taikomas tik už Reklamos įstatymo nesilaikymą. Nurodomas Šiaulių miesto tarybos 2015-10-29 sprendimas Nr. T-304 (2016-02-25 sprendimo pakeitimo redakcija Nr. T-83), kurio 24, 25.1, 25.2, 26 punktuose reglamentuojama išsiimti leidimus tais atvejais, kai ant reklaminio įrenginio yra eksponuojama socialinė ir politinė reklama. Tai akivaizdžiai prieštarauja Reklamos įstatymui ir išorinės reklamos įrengimo tvarkai. Šiuo klausimu pasisakė LR Vyriausybės atstovė, kad minėti Šiaulių savivaldybės punktai neteisėti ir prieštarauja Reklamos įstatymui ir išorinių reklamos įrenginių įrengimo nuostatoms. Faktiškai Šiaulių miesto savivaldybė viršijo savo kompetenciją, šiuo atveju ji neteisėtai baudžia už tai, ko nedraudžia Reklamos įstatymas. Dėl šių akivaizdžių priežasčių Šiaulių miesto savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo priimti nutarimo ir V. P. skirti administracinę nuobaudą. Be to, pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Savivaldybė dar 2011 metais reiškė V. P. pretenzijas, tuo metu ir po to kabėjo kitos reklamos, tačiau V. P. jokia nuobauda nebuvo skiriama. Terminai praėję, o nuobaudos skyrimas daugiau nei po metų yra aiškiai neteisėtas. Be to, pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį nuobauda gali būti skiriama tik reklamos subjektui, o V. P. juo nėra, jis nemokamai leido įstaigai naudotis stendu. Teigti, kad V. P. nėra šios reklaminės įrangos savininkas, negalima, nes šioje byloje ši aplinkybė nebuvo tiriama. Prašė skundą tenkinti visiškai, panaikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodomais argumentais dėl teisės aktų kolizijos, laikantis aukštesnės galios turinčių aktų reikalavimais, kadangi savivaldybės sprendimas žemesnės galios teisės aktų hierarchijoje ir prieštarauja aukštesniesiems Reklamos įstatymo nuostatoms, taip pat iš savivaldybės V. P. priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, viso 400 Eur.

Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nustatinėjo pažeidimus, protokolavo. Buvo nuvykta į vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Pagrindas buvo bendrijos pirmininkės gautas raštas dėl reklaminio įrenginio. Nustatė, kad yra skleidžiama išorinė reklama, yra įrengtas įrenginys, išsiaiškinta, jog išorinę reklamą skleidė V. P. Nustatytas pažeistas Reklamos įstatymas, būtent skleidžiama reklama neturint tam leidimo. Buvo reklamuojama: „Šiauliai universitetinis miestas“, tai ūkinė komercinė veikla. Reklama dėl to, nes buvo universiteto logotipas ir jis pagal savo nuostatus gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Reklama skatino stoti į Šiaulių universitetą, naudotis universiteto paslaugomis. Jei reklama būtų be logotipo, tada būtų galima sakyti, kad tai socialinė reklama. Buvo pažeistas Šiaulių miesto tarybos 2015-10-29 sprendimo Nr. T-304 (2016-02-25 sprendimo pakeitimo redakcija Nr. T-83) 26 punktas, nes reklaminis įrenginys buvo be leidimo. Įrenginį pakabino įmonė 2002 metais, o V. P., kaip fiziniam asmeniui, paskirta administracinė nuobauda dėl to, kad jis ant įrenginio pakabino reklamą, tuo nesilaikė Reklamos įstatymo ir tam neturėjo leidimo, rėmėsi minėto Šiaulių miesto tarybos sprendimo 26 punktu. Kad tai komercinė reklama nustatė iš universiteto įstatų, universitetui nedraudžiama ūkinė komercinė veikla. Kreipėsi į savivaldybės architektą, ar yra išduotas leidimas, gavo atsakymą, kad būtent tai reklamai: „Šiauliai universitetinis miestas“, leidimas neišduotas.

Liudytojas P. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje vyr. specialistu, išduoda leidimus reklamai. Komercinei reklamai reikalingas leidimas, nagrinėjamu atveju, tai buvo komercinė reklama, reklamuoja jaunimą stoti į universitetą. Dėl šios reklamos leidimas nebuvo išduotas. Su reklama dirba nuo 1998 metų, viena iš funkcijų yra išduoti leidimus. Leidimai yra išduodami komercinei veiklai, socialinei, politinei reklamai leidimų neišrašo. Reklamos įstatymas sako, kad socialinė ir politinė reklama nereglamentuojama. Leidimai yra reikalingi įrenginiui. Šitam įrenginiui leidimo neteko rašyti, leidimas yra kompleksui, įrenginiui ir ant jo reklamai. Kai yra įrengiamas įrenginys, jis startuoja su komercine reklama, ir kada nėra užsakovo komercinei reklamai, tada įrenginio savininkas gali kabinti socialinę informaciją be papildomo leidimo. Tokių įrenginių, kurie startuotų su socialine reklama nėra buvę. Jei taip būtų, tada būtų atskirai sprendžiamas klausimas, bet iki tol nėra taip buvę. Tam įrenginiui derino vizualinę, estetinę rėmo dalį. Seniau reklamos taisyklės taip plačiai nereglamentavo, tuo metu reikėjo gauti leidimą, kaip įrenginys integruosis į pastatą, vizualinį vaizdą. Kai kyla klausimas, ar tai komercinė veikla reklamuojama, tada yra renkama komisija, kuri nusprendžia, ar tai komercinė ūkinė veikla reklamuojama. Šiuo atveju tai komercinė veikla reklamuojama, nes yra skleidžiamas universiteto logotipas. Jei būtų tik užrašas be skiriamųjų ženklų, tada būtų ne komercinė veikla reklamuojama. Šiuo konkrečiu atveju buvo sukviesta darbo grupė ir buvo svarstyta, ar tai reklamuojama komercinė veikla. Buvo nuspręsta, kad šis įrenginys yra per didelis ir gadina estetinį miesto vaizdą. O dėl plakato, kad: „Šiauliai universitetinis miestas“, speciali darbo grupė nebuvo surinkta. Dokumentą, kurį pasirašė architektė (duomenys neskelbtini), rengė jis ir tada dėl knygrišyklos leidimas buvo išduotas. Tuo raštu yra paryškinama, kad knygrišykla vykdo komercinę veiklą. Tuo laiku, 2013 metais buvo leidimas išduotas, tuo metu įrenginys buvo laikomas tinkamu iki programos patvirtinimo. 2014-2015 metais V. P. nesikreipė dėl leidimo manydamas, kad tai socialinė reklama, tačiau, ar jis tuo pažeidė taisykles, pasakyti negali, nes tai nustato Viešosios skyriaus specialistai. Reklamos įstatyme nėra numatyti leidimai socialinei ir politinei reklamai. Dėl įrenginio įrengimo pas jį kreipėsi V. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis veikė, kaip juridinis asmuo, planą derino juridiniam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-10-28 buvo UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius. Vykdant bankroto procedūras buvo tikrinami duomenys ir iš registrų centro pastebėjo, kad paskutinis vadovas, iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo V. P., kuris pakviestas atvykti nurodė, kad dokumentų neturi, kad nedirba nuo 2004 metų. 2004 metais su juo darbo sutartis nutraukta, bet kaip vadovas registrų centre jis buvo iki pat bankroto iškėlimo, nebuvo pakeistas įmonėje kitu vadovu, jis jiems jokių dokumentų ir turto neperdavė. Klausė, ar bendrovė turi turto, nurodė, kad neturi, apie reklaminį įrenginį nebuvo kalbos. Teismas 2014 metų birželio mėnesį priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl 2014 metais liepos mėnesį įmonė buvo išregistruota. V. P. neperdavė jokio dokumento, kad jis būtų perdavęs įmonės dokumentus, ar kitą turtą naujam direktoriui. Buvo pateiktas tik paaiškinimas, kad jis ne direktorius nuo tų metų, kad jis nieko nežino, kad neturi ką perduoti ir jis yra ne vadovas. Kai keičiasi įmonės direktorius, viskas perduodama perdavimo aktu, tai dienai sudaromas balansas. Akcininkas priima sprendimą pakeisti įmonės vadovą, tokio sprendimo nebuvo. Nebuvo ir jokio dokumento, kad įmonės vadovas atleistas. Vadovas nėra atsakingas, jei jis nėra įdarbintas Sodroje. Nežinojo, kas įmonėje buvo kasininkas, absoliučiai nieko nežinojo, buvo neteiktos ir deklaracijos. Skolos augo, todėl Sodros pareiškimu buvo iškelta bankroto byla. Jei neklysta, įmonės akcininkas buvo vokietis nuo 1996 metų, jis buvo vienintelis.

Šiaulių miesto savivaldybės atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje nėra nei vieno dokumento, nei vieno kategoriško pareiškimo, kad tiriamas reklaminis įrenginys yra V. P. Sutartis su VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centru, tai gali būti įrodymas valdymo, bet ne nuosavybės. Buvo patvirtinta reklamos plėtros tvarka Šiaulių mieste, ar ji teisėta, ar ne, tai kitas klausimas. Šiai dienai tas dokumentas yra patvirtintas ir galiojantis. Šio sprendimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos dalykas ir juo turime vadovautis. Šiaulių miesto tarybos 2015-10-29 sprendimo Nr. T-304 (2016-02-25 sprendimo pakeitimo redakcija Nr. T-83) 24 punkte teigiama, kad nedraudžiama ant reklaminio įrenginio, išskyrus iškabas, skelbti socialinę ar politinę reklamą, tik turint savivaldybės išduotą leidimą įrengti išorinę reklamą. Šis teisės aktas sako, kad atskaitos taškas yra įrenginys, tai reiškia, kad norint įrengti reklaminį įrenginį, reikia pateikti prašymą, tada išduodamas leidimas. Jei kažkuriuo laikotarpiu nėra užsakymų ar noro, galima kabinti socialinę reklamą. V. P. nepasakė, kad yra šio įrenginio savininkas. Protokolas surašytas, kad įrenginys be leidimo, o jis tą leidimą išsiėmęs, šiai dienai ginčas dėl nuosavybės teisių. Vienas esminis klausimas, kas yra šio reklaminio įrenginio savininkas. Kad tai reklaminis įrenginys byloje įrodyta dokumentais, sutartimi dėl reklaminės įrangos, ant kurios kabėjo įvairi reklama. Šiuo atveju nepagrįstai surašytas sprendimas, nes byloje nėra įrodymų, kad V. P. šio reklaminio įrenginio savininkas. Šioje byloje V. P. savo dviprasmiškumu sukėlė protokolą surašiusiam subjektui abejonę ir įspūdį, kad jis yra to reklaminio įrenginio savininkas. Šiai dienai yra duomenys, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo V. P., jis buvo atsakingas nuo pat įmonės įkūrimo iki pat įmonės veiklos sustabdymo. Kitokių sprendimų nėra. Iš Sodros yra duomenys, kad su V. P. sutartis nutraukta 2004 metais, bet tai nereiškia, kad direktorius netenka tam tikrų įgaliojimų. Direktorius teises ir pareigas turi perduoti per dokumentus, o to nėra. Montavimo pasas buvo suderintas, tai pirmas įrodymas, kad viskuo rūpinosi ne V. P., o įmonės direktorius V. P. Tai matyti rašte (duomenys neskelbtini) namo bendrijai, kad įmonė kreipėsi į juos. Be to, yra ir V. P. raštas, kad įmonė leido nemokamai naudotis reklaminiu įrenginiu. Byloje teisės pažeidimas akivaizdus, tik problema su subjektu. Šiai dienai protokolas surašytas, kai juridinis asmuo likviduotas teismo sprendimu, pasibaigus bankroto procedūrai, V. P. juridinio asmens įgaliojimų nebeturi, tai reiškia, kad V. P. nėra šios reklaminės įrangos savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrius neišsiaiškino ir tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino surinktus duomenis, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir todėl nepagrįstai V. P. pripažino padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje.

ATPK 214¹ straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą. Antai pagal šį straipsnį (2013 m. gegužės 16 d. įstatymo redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu) administracinėn atsakomybėn yra traukiamas asmuo už Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą (3 dalis). ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (pvz., išorinės reklamos sąvoką) reikia remtis Reklamos įstatymo bei kitų teisės aktų, reguliuojančių reklamos naudojimą, nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio teisės pažeidimo protokolu V. P. buvo reiškiamas kaltinimas ir po to nubaustas už tai, kad jis 2016-04-12, 8.00 val., ant (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo sienos tyčia įrengė (skleidė) išorinę reklamą: „Šiauliai universitetinis miestas“, neturėdamas tam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo, privalomo turėti pagal Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos, patvirtintos Šiaulių miesto tarybos 2015-10-29 sprendimu Nr. T-304 (2016-02-25 sprendimo pakeitimo redakcija Nr. T-83) 24, 25.1, 25.2, 26 punktus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir to paties straipsnio 4 dalį.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint tam leidimo, bei to paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta išorinės reklamos sąvoka, pagal kurią ,,išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose“. To paties straipsnio 8 dalyje reklama apibrėžiama kaip „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą“. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad bet kuri išorinė reklama pirmiausia yra reklama, t. y. ji turi atitikti bendruosius reklamos požymius, numatytus Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Norint tam tikrą priemonę (objektą) kvalifikuoti kaip išorinę reklamą, visų pirma būtina nustatyti, kad tokia priemonė (objektas) ir jos naudojimas (esant reikalui – kitos reikšmingos aplinkybės) atitinka bendruosius reklamos, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, požymius, t. y. tokiu būdu ir forma yra skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis negali būti interpretuojama taip, kad bet kuri iškaba jau pati savaime yra išorinė reklama. Norint tam tikrą iškabą laikyti išorine reklama, be kita ko, būtina nustatyti, kad ji atitinka bendruosius reklamos, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, požymius.

Šiuo atveju sprendžiant dėl užrašo pripažinimo (nepripažinimo) išorine reklama esminę reikšmę turi tai, ar tokiame užraše skleidžiama informacija laikytina susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla ir skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Antai užrašas, kuriame pateikta informacija skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis paprastai laikytina išorine reklama ir ji turi būti naudojama paisant teisės aktuose nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų. Tentu su užrašu miesto centre, pagrindinėje miesto gatvėje, „Šiauliai universitetinis miestas“ yra siekiama išimtinai tik informuoti visuomenę, reprezentuoti Šiaulių miestą, o ne skatinti ją naudotis paslaugomis. Skatinimas atitiktų sureikšminimą teikiamų paslaugų palankesnėmis ar išskirtinėmis jų vartotojams naudingomis sąlygomis, veiklos išaukštinimą, priešpastatymą konkurentų veiklai ir pan. Šį užrašą ir jame esančią informaciją sieti su Šiaulių universiteto ūkine komercine veikla iš universiteto logotipo ir jo statuso, jog pagal Statutą universitetas viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, nėra pagrindo, nes tokia informacija: „Šiauliai universitetinis miestas“, tiek pagal savo turinį, tiek išraiškos formą negalėjo daryti poveikio vartotojų apsisprendimui dėl naudojimosi atitinkamomis šios įstaigos paslaugomis, nebuvo jokios informacijos apie įstaigos teikiamas paslaugas, todėl nėra laikytina išorine reklama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo prasme, kurią skleidžiant išorinės reklamos įrengimui nustatyti reikalavimai negalioja. Kad tai informacija nesusijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla ir skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, patvirtina Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės O. K. 2016-01-15 Nr. R-0157 ir 2016-03-09 Nr. R-0160 raštai (atsakymai) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui į paklausimus, kuriuose nurodyta, kad šių raštų sudarymo metu reklaminė įranga adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, eksponavo nekomercinę reklamą, reprezentuojančią Šiaulių miestą. Šis V. P. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas 2016 m. balandžio 12 d., 8.00 val., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus išorinės reklamos įrengimo patikrinimo aktu būtent dėl reklaminiame įrenginyje skleidžiamos informacijos su užrašu „Šiauliai universitetinis miestas“, kaip nustatyta reprezentuojančio pobūdžio, dėl jokios kitos galimai neteisėtai jo skleidžiamos reklamos, neturint leidimo, nebuvo užfiksuota ir užprotokoluota.

Iš skundo teisminio nagrinėjimo metu gautų dokumentų analizės nustatyta, kad pats stacionarinio reklaminio skydo montavimas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo suderintas su Šiaulių miesto savivaldybe 2002-08-19, teismo posėdžio metu liudytojas P. S. parodė, kad tuo metu reklamos taisyklės taip plačiai kaip šiuo metu nereglamentavo, tuo metu reikėjo gauti leidimą tik kaip įrenginys integruosis į pastatą vizualiai, o 2013 metais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius buvo parengęs leidimą įrengti išorinę reklamą „SKS Šiaulių knygrišyklai-spaustuvei 60“ reklamai, adresu (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2014 m. sausio 1 d., savivaldybei primenant V. P., kad leidimai įrengti išorinę reklamą yra privalomi kai informacija yra susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla. Vadinasi, pats reklaminis įrenginys adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įrengtas suderinus su Šiaulių miesto savivaldybe, turint jos leidimą, kurios galiojimas buvo nustatytas iki 2014 m. sausio 1 d., po kurios duomenų, kad šiame įrenginyje būtų eksploatuojama išorinė reklama, byloje nėra, kaip minėta, leidimai įrengti išorinę reklamą yra privalomi, kai informacija yra susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, kitokio pobūdžio informacijai tokių reikalavimų Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas nereglamentuoja.

Atkreiptinas šios bylos dalyvių dėmesys, kad nagrinėjamu atveju iškelti klausimai, kas yra turto – stacionarinio reklaminio skydo adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, savininkas, ar šis turtas bešeimininkis, ar buvo laikomasi administracinės nuobaudos skyrimo terminų, administracinės procedūros tvarkos, betiksliai, kadangi nagrinėjamu atveju šio turto valdytojo V. P. naudojamas tentas su užrašu: „Šiauliai universitetinis miestas“ nebuvo išorinė reklama, kuriai nebuvo privaloma gauti išorinės reklamos leidimo, dėl jo nebuvo privaloma derinti su savivaldybės administracija. Teismas tokią išvadą daro remdamasis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo galiojančiomis nuostatomis, kitų aplinkybių, keičiančių šią teismo išvadą, byloje nenustatyta. Vertinti Šiaulių miesto išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programos, patvirtintos Šiaulių miesto tarybos 2015-10-29 sprendimu Nr. T-304 (2016-02-25 sprendimo pakeitimo redakcija Nr. T-83) 24, 25.1, 25.2, 26 punktų teisėtumą nėra Šiaulių apylinkės teismo kompetencija.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad V. P. nepažeidė 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo 2013-05-16 Nr. XII-315 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 4 dalies, dėl šių priežasčių V. P. veiksmuose nėra ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl 2016-05-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. G. nutarimas Nr. SAVAD-29N-59599291-16 naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla V. P. atžvilgiu nutraukiama.

V. P. išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas Lietuvos Respublikos ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹ straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Nubaustojo V. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šioje byloje būtų prilyginamas jo patirtai žalai, atsiradusiai dėl priimto nutarimo. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse (žr. pvz., nutartis Nr. N575-5779/2008, N525-2272/2009, N575-3736/2010, N62-496/2010, N575-8154/2010 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl neteisėtai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismui panaikinus Institucijos nutarimą skirti administracinę nuobaudą, išaiškinta, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis Nr. 2AT-17-2012). Taigi ir šiuo atveju, asmuo dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla dalyje nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimą Institucijai, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtų atlyginta, tačiau šis klausimas sprendžiamas ne administracinio teisės pažeidimo teisenos, o civilinio proceso tvarka. Vadovaujantis išdėstytais argumentais V. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302² straipsniu,

nutaria:

Panaikinti 2016-05-05 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus vedėjo pavaduotojo A. G. nutarimą Nr. SAVAD-29N-59599291-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹ straipsnio 3 dalį, nutraukti.

V. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjas Audrius Sadauskas