- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-127-483/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00231-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pran.), Sigita Bieliauskienė, Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria R. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su V. G., L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punkto nuostatomis, V. A., J. Š. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tai yra:
1.1. V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:
1.2. V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą;
1.3. L. K. – nuvykti iš Kėdainių į Vilnių ir parodyti vietą R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių, ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos;
1.4. V. A. – susitikti su V. G. atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje;
1.5. J. Š.– V. A. nurodė iš sutartos vietos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o vėliau – į sutartą vietą padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino;
1.6. R. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu – iš Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą Vilniuje, bei iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį.
1.7. V. G. 2013 m. kovo 23 d. nuo 17 val. 18 min. iki 19 val. 28 min., telefonu ir per elektroninio pašto „gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną apie 20 val. 15 min., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), V. A. V. G. nurodymu, perdavė 28 000 Lt (8 109,36 Eur) už narkotinę medžiagą. Po to V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 23 d. 21 val. 38 min., V. G. telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėto kiekio narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21 val. 42 min., V. A. nurodymu, J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013 m. kovo 25 d. 14 val. 04 min.
1.8. V. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 25 d. nuo 11 val. 12 min. iki 12 val. 35 min., telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt (28,96 Eur) atlygį kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietą, kur bus palikta V. G. užsakyta narkotinė medžiaga, taip pat nurodė L. K. pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių. V. G. 11 val. 34 min. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13 val. 34 min., V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14 val. 04 min. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 25 d. apie 21 val. 10 min., R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto, automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmė L. K. L. K. apie 21 val. 16 min., pranešė telefonu V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu V. G. L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K. kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22 val. 55 min. įvažiavo į teritoriją, esančią prie (duomenys neskelbtini), kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to apie 23 val. 15 min., L. K. pranešė V. G. apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno į Panevėžį, kai 2013 m. kovo 26 d. apie 00 val. 40 min., policijos pareigūnai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti. Po to 2013 m. kovo 26 d. apie 03 val. 45 min., kelio Vilnius–Panevėžys automobilio „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo vietos pradžioje (71 km) atliktos įvykio vietos apžiūros metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 13 d. nutarimu buvo paskelbta R. J. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2014 m. lapkričio 13 d. dėl R. J. išdavė Europos arešto orderį. 2014 m. lapkričio 25 d. R. J. paieška nutraukta, kadangi jis atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Tą pačią dieną R. J. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. J. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. J. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, motyvuojant tuo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. J. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo R. J. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies bei BPK numatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas.
4.2. Kaltinamojo gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad suėmimas kaltinamajam pratęstas jau trisdešimt antram mėnesiui. Įvertinus kaltinamajam R. J. taikomo suėmimo trukmę ir jo asmenybę – Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo (tai tris kartus konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse Nr. 1S-112-483/2015, 1S-189-483/2015, 1S-246-483/2015) - jo tvirtus socialinius ryšius (ruošiasi vesti S. D., artimai bendrauja su tėvais, rūpinasi jais), taip pat susitarimą su buvusia darboviete UAB „A.“ dėl įdarbinimo, pasak gynėjo, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
4.3. Gynėjo teigimu, pagrindai pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam yra išnykę, todėl kardomoji priemonė – suėmimas galėtų būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar 8 000 Eur užstatą. Taip šioje proceso stadijoje būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai, t. y. užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, bylos nagrinėjimas teisme ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Taip pat gynėjas pažymi, kad kaltinamojo motina A. J. į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 2015 m. lapkričio 6 d. įmokėjo 6 000 Eur sumą kaip užstatą už R. J., o 2017 m. kovo 28 d. įmokėjo dar 2000 Eur.
4.4. Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, jog duomenys apie tai, kad R. J. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patys savaime nesuteikia pagrindo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Nepagrįsta ir apygardos teismo išvada, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga bei didelės apimties ir siekiant užtikrinti tinkamą bei savalaikį nusikalstamų veikų ištyrimą būtina R. J. laikyti suimtą.
4.5. Skunde pažymima, jog 2015 m. spalio 28 d. kaltinamasis R. J. jau buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, o objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nėra. Gynėjo nuomone, klausimas dėl kardomosios priemonėms – suėmimo pratęsimo kaltinamajam R. J. išspręstas formaliai. Be to, apygardos teismas nesivadovavo naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atspindėti besivystančią situaciją, kad sprendžiant dėl asmens įkalinimo visuomet reikia remtis ne abstrakčiais argumentais, o konkrečiais faktais, susijusiais su kiekvienos bylos individualiomis aplinkybėmis (2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Suveges prieš Vengriją).
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo R. J. gynėjo skundas atmetamas.
6.1. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
6.2. Kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis R. J. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamajam R. J. inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas R. J., buvo ne atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas, gerai organizuotas, galimai padarytas bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Remiantis inkriminuoto nusikaltimo pobūdžiu bei ta aplinkybe, kad R. J. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, tikėtina, jog pajamas pragyvenimui jis gaudavo iš nusikalstamų veikų. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad kai kurie iš ankstesnių R. J. padarytų nusikaltimų buvo turtiniai (Šiaulių m. apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 nuosprendžiu nuteistas dėl sukčiavimo, 2010 m. balandžio 30 d. Širvintų r. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas dėl kvalifikuotos vagystės ir pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą vagystę), susiję su pajamų iš nusikalstamos veikos gavimu. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje R. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
6.3. Skunde išdėstyti argumentai apie ilgą kaltinamojo R. J. suėmimo trukmę. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam R. J. už BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 15 metų, Vilniaus apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad R. J. anksčiau ne kartą teistas, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką galimai padarė bendrininkaudamas pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe, šią veiką galimai padarė praėjus tik pusei metų po to, kai 2012 m. rugsėjo 17 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje atliko bausmę pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį, R. J. nusikalstamą veiką galimai padarė tuo metu, kai apeliacine tvarka tebebuvo nagrinėjama byla dėl jo atžvilgiu 2012 m. sausio 11 d. priimto Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. J. yra itin linkęs nusikalsti. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. R. J. motinos A. J. siūlomas 8000 Eur užstatas, atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo pavojingumą ir ypatingą polinkį nusikalsti, nelaikytinas pakankamo dydžio užstatu tam, kad būtų galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Esant aptartoms aplinkybėms, suėmimo taikymas nėra nepagrįstai ilgas.
6.4. Aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis R. J. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo niekada nesislapstė, taip pat aplinkybės, jog kaltinamasis gyvena partnerystėje ir ruošiasi vesti, artimai bendrauja su tėvais ir jais rūpinasi, yra reikšmingos pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – kai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tuo tarpu skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam R. J. buvo pratęstas kitu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu, pagrindu.
6.5. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo R. J. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
6.6. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. J. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.