- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-283-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00473-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Sigitas Bagdonavičius
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Arvydas Alekna
Teisėja Gražina Kazilionienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-72/2011
2011 m. rugsėjo 29 d.
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, Rimai Matulionienei, nukentėjusiajam J. V., nukentėjusiojo atstovui advokatui Arvydui Aleknai, pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam P. Š., jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui, teismo ekspertui G. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto P. Š. ir nukentėjusiojo J. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžio, kuriuo P. Š. pagal laidavimą be užstato atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 281 str. 1 d., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Laiduotoja paskirta I. Š., nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., P. Š. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Priteista iš P. Š. J. V. atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. Š. pagal laidavimą be užstato atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 281 str. 1 d., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. P. Š. 2009 metų rugpjūčio 27 dieną, apie 18 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) g., ties namu numeris 26, Panevėžyje, vairuodamas automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 161 punktų reikalavimus–nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui Honda (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris 055KE, kurį vairavo J. V., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo J. V. sveikata – jam nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis ir stuburo II-o juosmeninio slankstelio įspaustinis lūžis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. V. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendį, išreikalauti iš Panevėžio teritorinio skyriaus neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos jo bylą, paskirti pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę į jos sudėtį įtraukiant teismo medicinos ekspertus, klinikinius specialistus – traumatologą ir neurologą, išnagrinėti medicinos dokumentų originalus ir po to ištirti jį patį, pavedant ekspertizę atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistams, priteisti iš nuteistojo P. Š. 5505,36 Lt turtinės žalos ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad nors ir buvo paskirtos valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus ekspertizės, tačiau aktai ir specialistų išvados nebuvo išsamios ir patikimos. Jis buvo priverstas papildomai kreiptis konsultacijos į nepriklausomą ekspertą - A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurą. Mano, jog teismo nuosprendyje padaryta klaidinga išvada, kad nusikaltimu jo sveikata sutrikdyta nežymiai ir kad jam nepadaryta turtinė žala. Nors AB „Lietuvos draudimas“ turtinę žalą jam atlygino, tačiau atlygino ne visiškai. AB „Lietuvos draudimas“ jam nekompensavo 4755,36 Lt. Nurodo, kad turėjo papildomų išlaidų kreipdamasis dėl teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados. A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biurui už išvadą sumokėjo 250 Lt ir ta suma, jo nuomone, turėtų būti laikoma kaip papildomos išlaidos, kurias turėtų atlyginti kaltininkas. A. Garmaus teismo medicininių tyrimo biuro išvadoje pažymėta, kad jam reikalinga skirti pakartotinę komisijinę ekspertizę. Nesutinka su priteistu 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu ir prašo priteisti daugiau, nes jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.
Apeliaciniu skundu pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-14 nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę. Dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „Sport Line“ ir savo darbo funkcijoms vykdyti privalo turėti teisę vairuoti transporto priemones. Iš šio darbo gaunamos pajamos yra vienintelis jo pajamų šaltinis, kuris yra būtinas, kad galėtų mokėti šioje byloje nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą. Dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis neteks savo darbo, pajamų šaltinio ir tuo pačiu praras šiuo metu turimą galimybę bent dalimis atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl dabartinės itin sudėtingos ekonominės padėties ir jo mokymosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (II kurse) neturi galimybių susirasti kito darbo, kuris nebūtų susijęs su turėjimu teisės vairuoti transporto priemones. Pažymi, kad minėta teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ir nuvykti į aukštąją mokyklą. Prašo atsižvelgti į tai, kad anksčiau neteistas, prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, po padaryto eismo įvykio jokių kelių eismo taisyklių ar kitokių pažeidimų nėra padaręs, yra charakterizuojamas tik teigiamai, kad tik dirbdamas ir gaudamas pajamas turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytas bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo principu bei proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, mano, jog yra pagrindas padaryti išvadą, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymu baudžiamojo įstatymo nustatyti tikslai bus pasiekti jam ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o pastarosios poveikio priemonės taikymas yra aiškiai per griežtas ir sukeltų pernelyg neigiamas pasekmes, taip pažeidžiant teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. bei jo gynėjas advokatas prašė jo (P. Š.) apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis J. V. bei jo atstovas advokatas prašė jo (J. V.) apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nukentėjusiojo ir pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto P. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Nukentėjusiojo J. V. ir pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto P. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
Nukentėjusysis J. V. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su jam nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo paskirti pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę ir iš P. Š. priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti 5505,36 Lt turtinės žalos, o pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ir prašo jam netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. V. kelia klausimą dėl sunkesnio jam padaryto sveikatos sutrikdymo masto, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti specialistų išvadomis ir ekspertizės aktu dėl nukentėjusiajam J. V. nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. Iš specialisto išvados Nr. G 1333/09(05) matyti, kad J. V. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis. Dėl minėtų sužalojimų J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui). Ekspertizės akte Nr. EG 502/10(05) nurodoma, kad J. V. dėl 2009-08-27 eismo įvykio buvo padarytas dešinio stipinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis ir stuburo II – o juosmeninio slankstelio įspaustinis lūžis. Tuoj po eismo įvykio J. V. atliktų tyrimų bei jo apžiūros metu nebuvo diagnozuotas stuburo II – o juosmeninio slankstelio lūžis. Jis buvo nustatytas tik 2009-11-23 ir galėjo atsirasti 2009-08-27 eismo įvykio metu. Tai nurodo įrašai Panevėžio konsultacijų poliklinikos ambulatorinėje kortelėje. Dėl visų šių kūno sužalojimų J. V. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui). Specialisto išvadoje Nr. EG 1408/10(05) konstatuota, kad šiuo metu J. V. nustatytas 50 procentų darbingumo netekimo lygis yra tik terminuotas ir nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto nekeičia. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme kaip specialistas apklaustas teismo ekspertas G. S. patvirtino savo duotas išvadas dėl nukentėjusiajam J. V. nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Specialisto paaiškinimu, vertinant sveikatos sutrikdymo mastą reikalingas nuolatinis darbingumo netekimas. Tuo tarpu nukentėjusiajam J. V. nustatytas 50 procentų darbingumo netekimas yra tik laikinas (nustatytas iki 2012-09-05).
Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastą nustatė specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių. Aukščiau paminėta specialisto išvada Nr. G 1333/09(05) surašyta remiantis medicinine dokumentacija, savo forma ir turiniu atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus. Aukščiau paminėtas ekspertizės aktas Nr. EG 502/10(05) papildytas duomenimis, gautais iš rentgenogramų, papildomų medicininių dokumentų, kuriuose nukentėjusiajam J. V. buvo nustatyti papildomi sužalojimai, priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Apie savo pateiktas išvadas teismo medicinos ekspertas G. S. buvo apklaustas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Proceso dalyviams, tarp jų ir nukentėjusiajam, abejonių dėl specialisto kvalifikacijos ir šališkumo nekilo. Tuo tarpu kitokią įrodomąją reikšmę turi prie nukentėjusiojo apeliacinio skundo pridėta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-147-19, kuri buvo surašyta nukentėjusiojo atstovo gynėjo A. Aleknos prašymu. Pažymėtina, kad ši išvada neturi teismo ekspertizės akto statuso ir tėra tik konsultacinio pobūdžio. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo abejoti byloje esančiomis specialistų išvadomis, ekspertizės aktu ir teismo medicinos eksperto G. S. kompetencija. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo skirti papildomą komisijinę teismo medicinos ekspertizę. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių atmetamas ir nukentėjusiojo skundo prašymas priteisti iš P. Š. išlaidas, susijusias su A. Garmaus teismo medicininių tyrimo biuro išvados pateikimu (500 Lt ir 250 Lt).
Vienas iš nukentėjusiojo J. V. apeliacinio skundo prašymų yra priteisti iš P. Š. 4755,36 Lt turtinės žalos, kurios jam nekompensavo draudimo bendrovė, atlyginimą.
BPK 112 str. 1 d. reglamentuojama, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paduodamas bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tačiau minėto straipsnio nuostatos reglamentuoja ir nukentėjusiojo teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, jei to jis nepadarė baudžiamojoje byloje.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bylai jau esant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis J. V. civiliniams atsakovams – P. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos – 150 000 Lt atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis J. V. iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios būtų pareiškęs reikalavimą atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Kaip tik nukentėjusysis J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo jis nereiškia.
BPK 320 str. 3 d. reglamentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi iš to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netiria naujų aplinkybių, atitinkamai nenagrinėja ir naujų reikalavimų, kaip šiuo atveju dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiojo J. V. apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliekami nenagrinėti, išaiškinant, kad jis turi teisę dėl, jo manymu, patirtos turtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusysis J. V. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir prašo iš pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto P. Š. priteisti 150 000 Lt nusikaltimų padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis mano, kad jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo tenkinti šio nukentėjusiojo prašymo ir keisti šio teismo sprendimo dalį.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamą vertybę.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam J. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų - jam nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis ir stuburo II – o juosmeninio slankstelio įspaustinis lūžis, sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis J. V. gulėjo ligoninėje, buvo operuotas. Taigi neabejotina, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė ne tik dėl ilgo gydymosi proceso, bet ir dėl kurį laiką buvusios sumažėjusios galimybės judėti, bendrauti, pasirūpinti savimi (vaikščiojo su lazdomis). Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusysis išgyvena ir dėl liekamųjų reiškinių, jam terminuotam laikui nustatytas netektas 50 procentų darbingumas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į neturtinės žalos pasekmes, į tai, kad nukentėjusiajam nepadaryta turtinė žala, į žalą padariusio asmens kaltę, P. Š. turtinę padėtį – studijuoja ir dirba, tačiau gauna minimalų darbo užmokestį, į draudimo bendrovės atlygintą sumą – atlygino 20 000 Lt turtinės ir 3500 Lt (1000 eurų) neturtinės žalos, nukentėjusiojo J. V. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nuo 150 000 Lt sumažino iki 10 000 Lt. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajam J. V. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, iš esmės atsižvelgė į visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.). Kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo teismų praktikoje taikomų neturtinės žalos atlyginimo dydžių tokiais atvejais ir leistų priteisti nukentėjusiajam J. V. jo prašomą, gerokai viršijantį teismų praktikos suformuotus dydžius, neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, kaip matyti, dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, be kitų reikalavimų, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, taip pat neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Tenkinti nukentėjusiojo J. V. apeliacinio skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo nėra pagrindo.
Nukentėjusysis J. V. prašo iš pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto P. Š. priteisti 400 Lt už advokato pagalbą atstovaujant apeliacinės instancijos teisme.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 553285, patvirtina, kad nukentėjusysis J. V. už dokumento surašymą ir atstovavimą advokatui A. Aleknai sumokėjo 400 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad buvo gautas ir nukentėjusiojo J. V. apeliacinis skundas, į bylos nagrinėjimo trukmę – vyko trys posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir gynėjas advokatas A. Alekna, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos dokumentais ir nėra aiškiai per didelės, konstatuoja, jog nukentėjusiojo J. V. prašymas tenkintinas ir iš pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto P. Š. nukentėjusiajam J. V. priteistini prašomi 400 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir prašo neuždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atimdamas P. Š. teisę vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. BK 68 str. suteikia teisę teismui uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir kt.) nuo 1 iki 3 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) apžvalgos 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011).
Byloje nustatyta, kad pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš byloje esančios 2011 m. balandžio mėn. 26 d. pažymos apie baustumą matyti, kad P. Š. 2009 m. už KET pažeidimus buvo baustas tris kartus, iš jų du kartus už greičio viršijimą. Iki eismo įvykio - 2009-08-27, paskutinį KET pažeidimą P. Š. padarė 2009-08-05, t. y. neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, važiavo viršydamas greitį net 35 km/h. Už minėtą pažeidimą 2009-08-18 P. Š. skirta 500 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 5 mėn. Nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo buvo vykdomas nuo 2009 m. rugpjūčio 29 d. iki 2010 m. sausio mėn. 28. Kaip nepagrįstas atmetamas P. Š. skundo argumentas, kad po padaryto eismo įvykio jis jokių kelių eismo taisyklių ar kitokių pažeidimų nėra padaręs. Iš aukčiau paminėtos pažymos apie baustumą matyti, kad po aptariamo eismo įvykio, pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. padarė du KET pažeidimus, t. y. vairavo automobilį antrąją eismo juosta, kai pirmoji juosta buvo laisva ir pažeidė kelio ženklo „nurodytų transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos - baudos. Šie du pažeidimai padaryti trijų dienų laikotarpiu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ankstesnis asmens administracinis baustumas už KET pažeidimus gali būti pripažintas svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą (kasacinė nutartis Nr. 2K–135/2008). Taigi pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. eismo įvykio dieną turėjo keturias (dar buvo baustas 2008-10-16 už vairavimą be diržų) galiojančias administracines nuobaudas už administracinius teisės pažeidimus transporto srityje, o po aptariamo eismo įvykio jis padarė dar du KET pažeidimus. Visos šios aplinkybės rodo, kad nepaisydamas nedidelio vairavimo stažo, pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. piktnaudžiavo turima teise vairuoti transporto priemones, buvo baudžiamas už įvairius KET reikalavimų pažeidimus, iš jų ir už šiurkščius pažeidimus - saugaus greičio viršijimą. P. Š. už KET pažeidimo padarymą jau vieną kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisant tai, likus dviems dienoms iki teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo, P. Š. padarė aptariamą eismo įvykį. KET pažeidimus P. Š. darė ir po eismo įvykio. Taigi aukščiau aptartos aplinkybės P. Š. leidžia charakterizuoti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam P. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones.
Pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto P. Š. skundo argumentai, kad paskirtoji poveikio priemonė labai trukdys darbui, taip pat ir neturtinės žalos atlyginimui, atsižvelgiant į bylos duomenis, nėra pagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad P. Š. nuo 2010-11-11 dirba Vilniuje „Sport Land“ parduotuvėje pardavėju – konsultantu. Darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad P. Š. yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes jo viena iš darbo funkcijų, yra pervežti prekes į nurodytą vietą. Taigi kaip matyti, P. Š. nedirba darbą, betarpiškai susijusį su KET priemonių vairavimu, todėl nagrinėjamu atveju, draudimas naudotis vairavimo teise nereikš P. Š. teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo. Ta aplinkybė, kad pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas P. Š. šiuo metu mokosi ir į mokymosi įstaigą pageidauja važinėti automobiliu, negali būti laikoma svarbia aplinkybe jam netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - į mokymosi įstaigą neabejotinai galima nuvykti ir kitokiu transportu. Kitos P. Š. skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis yra anksčiau neteistas, kad jo padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, kad prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, taip pat negali būti pagrindu jam panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam P. Š., nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo J. V. ir pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto P. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Iš P. Š. priteisti nukentėjusiajam J. V. 400 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.