- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-236-154/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Jolanta Badaugienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- J. M., N. M., L. M., G. M.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Algirdas Juška
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,
atsakovui J. M., nepilnamečių atsakovų N. M., N. M. įstatyminei atstovei bei atsakovei L. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams G. M., N. M., N. M., L. M., J. M., trečiajam asmeniui atsakovo pusėje Kelmės rajono I notaro biuro notarei Nemirai Barčauskienei dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą atsisakymo pripažinimo negaliojančiu ir teisinių pasekmių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. P. Kelmės rajono apylinkės teismo prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti N. P. pasirašytą pareiškimą dėl atsisakymo nuo (duomenys neskelbtini) mirusios mamos L. M. palikimo priklausančios dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ji atsisakymą nuo palikimo 2008-06-03 pasirašė manydama, kad ir atsakovė L. M. savo nepilnamečių vaikų vardu atsisakys palikimo, kadangi preliminariuose palikimo reikalų svarstymuose visi pretendentai, įskaitant ir mirusiojo brolio nepilnamečių vaikų atstovę L. M., sutarė, kad atsisakys teisės paveldėti mamos dalį tėvo J. M. naudai, nes tėvas prašė sodybos nedraskyti į dalis. Tačiau L. M. priėmus palikimą, ieškovė taip pat nori priimti savo mamos palikimo dalį.
Atsakovas J. M. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad nori, jog jo dukra N. P. paveldėtų L. M. turtą, nes palikimą priėmė ir L. M. vaikų G., N. ir N. vardu.
Atsakovė ir nepilnamečių atsakovų N. M., N. M. atstovė pagal įstatymą L. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ji niekaip neįtakojo N. P. apsisprendimo priimti palikimą ar jo atsisakyti. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Tretysis asmuo Kelmės rajono I notaro biuro notarė Nemira Barčauskienė dėl ieškinio patenkinimo neprieštaravo, teismo prašė sprendimą priimti savo nuožiūra jai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškinio senatį, numatytą LR CK 5.8 str. taikyti nėra pagrindo, nes šis straipsnis reguliuoja kitų teisinių santykių, o ne sandorio pripažinimo negaliojančiu, senatį.
Nustatė, kad N. P. atsisakė nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus motinai L. M. ir pati nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Pažymėjo, jog ieškovei išaiškinta, kad atsisakius paveldėjimo dalies, ateityje ji praranda teisę pagal įstatymą pretenduoti į bet kokį motinos vardu esantį turtą, niekas jos nevertė pasirašyti atsisakymo, negrasino. Atsisakymą nuo palikimo patvirtino Kelmės 1-ojo notaro biuro notarė N. Barčauskienė. Pažymėjo, jog palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui. Konstatavo, kad prašydama pripažinti atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu LR CK 1.90 str. pagrindu, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad ji suklydo iš esmės, t.y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (LR CK 1.90 str. 4 d.). Nurodė, jog ieškovės motyvai, kad ji tikėjosi, kad atsakovė atsisakys palikimo nepilnamečių vaikų vardu, nesudaro pagrindo suklydimą laikyti esminiu ir sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.90 str.1 d. pagrindu. Pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė nurodė ir kitus sandorių negaliojimo pagrindus, tačiau šių pagrindų teismo posėdžio metu visiškai neįrodinėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. P. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodo, kad spręsdamas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.90 str. l d. pagrindu, teismas (bent jau taip galima suprasti iš motyvų) pripažino ieškovę suklydus, tačiau suklydimo nelaikė esminiu, tokios savo išvados visiškai nemotyvuodamas.
2. Nurodo, kad teismas tyrė tik ieškovės veiksmus bei be pakankamo pagrindo įvertino juos kaip neatitinkančius protingo ir apdairaus asmens. Tuo tarpu visiškai nevertinti atsakovės L. M. veiksmai, ar jie atitikimo geros moralės, sąžiningumo principams bei nespręsta dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1. 91 str. pagrindu dėl atsakovės L. M. apgaulės (sprendime pažymėta, kad šio pagrindo teisme visiškai ieškovė neįrodinėjo).
3. Nurodo, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl notarės, kuri pripažino pačios sudarytą sandorį naikintinu, taip pat į atsakovo J. M., kuris ieškinį pripažino, parodymų.
Atsiliepimas
Atsakovas J. M. pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo teigia, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.
Nurodo, kad po jo sutuoktinės ir vaikų motinos L. M. mirties visi įpėdiniai, įskaitant ir mirusiojo sūnaus A. M. nepilnamečių vaikų, atsakovo anūkų motiną L. M., sutarė, kad abi, dukra ir marti, savo vaikų vardu atsisakys teisės paveldėti L. M. dalį. Toks susitarimas buvo geranoriškas, atsakovo prašymu ir jo naudai, nes jis nenorėjo, kad palikimą sudaranti sodyba būtų dalinama, prašė leisti baigti savo dienas tėviškėje. Atsakovas J. M. visiems buvo pasakęs savo valią po mirties visą turtą padalinti po lygiai abiejų savo vaikų - dukters N. ir velionio sūnaus A. vaikams.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienasmeniškas sandoris, nepriklausantis nuo kitų asmenų valios (LR CK 5.60 str.). A. L. M. niekaip neįtakojo ieškovės valios dėl mamos palikimo priėmimo ar atsisakymo ir nesupranta, kodėl ieškovė, kaip ji teigia, norėjo jos vaikus nušalinti nuo įpėdinystės senelio naudai. Be to, LR CK 5.8 str. numato, kad kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui, nes įstatymo leidėjas nenumato išimčių asmenims, kurie ginčija savo paties atsisakymą priimti palikimą.
Teismo posėdyje dalyvavę ieškovė N. P., jos atstovas advokatas Algirdas Juška bei atsakovas J. M. prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nepilnamečių atsakovų N. M. ir N. M. įstatyminė atstovė atsakovė L. M. ir jos atstovė advokatė Virginija Pluščiauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Bylos esmė.
I. N. P. motina, atsakovo J. M. žmona ir atsakovų G. M., N. M. ir N. M. senelė L. M. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal bylos duomenis testamento nėra.
2008 m. birželio 3 d. Kelmės rajono 1-ame notaro biure (notarė N.Barčiauskienė) J. M. priėmė palikimą po savo žmonos L. M. mirties, nurodydamas kitus įpėdinius: velionės dukterį N. P. ir velionės mirusio sūnaus A. M. tuo metu nepilnamečius vaikus: G. M., N. M. ir N. M..
2008 m. birželio 3 d. Kelmės rajono 1-ojo notaro biuro notarė N.Barčiauskienė patvirtino įstatyminės įpėdinės N. P. atsisakymą nuo paveldėjimo.
2008 m. rugsėjo 8 d. Kelmės rajono 1-ame notaro biure (notarė N.Barčiauskienė) patvirtintas J. M. sutikimas, kad N. M., N. M. ir G. M. priimtų palikimą po savo senelės L. M. mirties.
2008 m. rugsėjo 8 d. Kelmės rajono 1-ame notaro biure nepilnamečiai N. M. ir N. M., atstovaujami jų motinos L. M., o taip pat jau pilnametė G. M. priėmė palikimą po savo senelės L. M. mirties.
I. N. P. 2009 m. rugpjūčio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti jos 2008 m. birželio 3 d. pasirašytą pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, nurodydama, kad tokį atsisakymą parašė suklydusi (LR CK 1.90 str.) ir apgauta atsakovės L. M. (LR CK 1.91 str.), kuri buvo pažadėjusi taip pat atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu, kad visas palikimas liktų vienam J. M..
Dėl ieškovės suklydimo ir atsakovės L. M. apgaulės (LR CK 1.90 str., 1.91 str.)
Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 straipsnio 1 dalis). I. N. P. 2008 m. birželio 3 d. pasirašytas pareiškimas dėl atsisakymo nuo palikimo yra vienašalis sandoris.
Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimas turi būti esminis - toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos. Be to, suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.
Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad neteisingai suvokė ginčijamo sandorio turinį, kad būtų suklydusi dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu. Apeliantės argumentai iš esmės siejami su tuo, kad ji klydo dėl sudaromo sandorio perspektyvų, tai yra, sudarydama sandorį ji tikėjosi, jog nuo paveldėjimo savo nepilnamečių vaikų vardu atsisakys ir jos veliono brolio žmona L. M. bei tokiu būdu visą turtą paveldės jos tėvas J. M.. Tai nesudaro pagrindo nuginčyti sandorį, taikant LR CK 1.90 straipsnį.
Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, tinkamai jas išsiaiškinti iki sandorio sudarymo.
Kolegijos manymu, pirmos instancijos teismas nustatė ir padarė teisingas išvadas, kad ieškovė N. P., būdama brandaus amžiaus (beveik 46 metų), turėdama aukštąjį išsilavinimą, praėjus virš mėnesio po motinos mirties, turėjo realią galimybę teisingai suvokti pasirašomo dokumento turinį, išsiaiškinti atsisakymo nuo palikimo pasekmes, juolab, kad atsisakyti palikimo arba jį priimti ji galėjo per tris mėnesius nuo motinos mirties, t.y. iki 2008 m. liepos 24 dienos. Iš ieškovės pasirašyto atsisakymo turtinio („Atsisakymas perskaitytas, suprastas dėl turinio ir, kaip atitinkantis mano valią, priimtas ir pasirašytas“, b.l. 7) ir iš pačios N. P. paaiškinimų teisme matyti, kad ji suvokė, jog 2008-06-03 pasirašo sandorį dėl palikimo atsisakymo (b.l. 71), vadinasi ieškovė 2008-06-03 sudarė sandorį, kurį ji ir norėjo sudaryti. Nors ieškovė teigė maniusi atsisakanti palikimo savo tėvo J. M. naudai, tačiau „Atsisakymo“ tekste apie tai iš viso nėra nurodyta. Kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 10 d.- 2009 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolo (b.l. 69-74), ieškovė N. P. 2008-06-03 pas notarą atvyko nebe pirmą kartą, nes prieš tai buvo atvykusi pas notarę N.Barčauskienę kartu su tėvu J. M., tačiau notarė nurodė, kad „yra reikalinga“ ir jos mirusio brolio A. M. žmona L. M. bei jos vaikai G., N. ir N. M., todėl 2008 m. birželio 3 d. atvyko jau antrą kartą. Ieškovė taip pat nurodė, kad tuo metu (2008-06-03) notarė jau buvo „suruošusi“ pasirašymui dokumentus, kad ji, t.y. ieškovė, atsisako mamos L. M. palikimo, kuriuos ji ir pasirašė. Iš to kolegija daro išvadą, kad ieškovė jau iki 2008 m. birželio 3 dienos, t.y. iki atsakovės L. M. atvykimo į notaro biurą, buvo apsisprendusi, kad atsisakys savo palikimo dalies. Nors N. P. ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad susitarimas su atsakovais L. M. ir J. M. dėl jos ir L. M. atsisakymo nuo palikimo vyko anksčiau „preliminariuose palikimo reikalų svarstymuose“ (b.l. 3, 82), tačiau iš ieškovės aukščiau nurodytų parodymų pirmos instancijos teismo posėdyje ir atsakovės L. M. parodymų pirmos instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad jokio išankstinio susitarimo ar svarstymo tarp ieškovės ir atsakovės L. M. iki 2008-06-03 nebuvo, kad tik 2008-06-03, jai atvykus į notaro biurą, J. M. ir pati ieškovė įkalbinėjo atsakovę L. M. atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu, kad J. M. vienas galėtų priimti visą palikimą (b.l. 71-72). A. L. M. pripažino, kad ji sakiusi ieškovei ir atsakovui J. M., jog galimai atsisakys palikimo vaikų vardu, jei leis teismas, dėl ko kreipėsi konsultacijos pas advokatę, tačiau advokatė jai paaiškinusi, kad to daryti ji neturinti teisės. Pažymėtina, kad 2008 m. liepos 6 d., t.y. dar nepasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui, atsakovei G. M. sukako 18 metų ir palikimą ji priėmė savarankiškai, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas J. M. su ja taip pat būtų taręsi dėl atsisakymo priimti palikimą.
Apeliaciniame skunde ieškovė prieštarauja pati sau: nurodžiusi, kad jos atsisakymą sąlygojo būtent atsakovės L. M. atsisakymas nuo palikimo, tame pačiame skunde nurodė, kad 2008 m. birželio 3 d. pretendentų susitarimas dėl palikimo nebuvo „įgyvendintas“, nes nepilnamečius vaikus atstovavusią L. M. notarė išsiuntė tvarkytis teismo leidimo, be to dar trūko jos atstovavimą ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais, kad teismas nepasisakė dėl jos ieškinio CK 1.91 straipsnio pagrindu (dėl L. M. apgaulės), nevertino atsakovės L. M. veiksmų atitikimo geros moralės, sąžiningumo principams.
Pagal CK 1.91 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų apgaulingų veiksmų. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė ginčijamus sandorius būtų sudariusi dėl atsakovės ar kitų asmenų apgaulės. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė L. M. ar jos vaikai būtų atlikę tyčinius nesąžiningus veiksmus, t. y. tyčia būtų suteikę ieškovei klaidingą informaciją ar nutylėję tam tikrą informaciją, susijusią su atsisakymu nuo palikimo, kas būtų lėmę tai, kad ieškovė savo parašu patvirtino atsisakymą, jos teigimu, neatitinkantį jos valios.
Ieškovė apskritai neįrodinėjo, ką sprendime teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kokie tyčiniai veiksmai turėjo lemiamos įtakos jos valiai susiformuoti, kokius tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ji buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti, atliko atsakovai, tame tarpe L. M.. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė suprato sudaromo sandorio prasmę, pati siekė jį sudaryti, išreiškė savo valią, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ji, sudarydama sandorį, buvo apgauta.
Kolegijos manymu, sąžiningumo ir geros moralės principams greičiau neatitinka ieškovės ir atsakovo J. M. veiksmai įkalbinėjant atsakovę L. M. atsisakyti palikimo, pagal įstatymą priklausančio jos nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgus į pačių vaikų nuomonę, jų net nepaklausus, juolab, kad G. M. (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų, N. M. (duomenys neskelbtini) sukako 15 metų, o N. M. (duomenys neskelbtini) sukako 13 metų, t.y. visi jie jau gebėjo pareikšti savo nuomonę dėl palikimo priėmimo.
Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad nebuvo įvertintas notarės atsiliepimas dėl ieškinio.
Notarė N. Barčauskienė atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog N. P. ieškinys būtų patenkintas ir prašė teismo sprendimą priimti „savo nuožiūra“ (b.l. 34). Jokių konkrečių faktinių ar juridinių aplinkybių N.Barčauskienė atsiliepime nenurodė, todėl ir vadovautis priimant sprendimą pirmos instancijos teismui nebuvo kuo. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad ieškovė, turėdama pareigą įrodyti, kad atsisakymą nuo palikimo priėmimo ji pasirašė būdama suklaidinta atsakovės L. M., notarės į teismo posėdžius kviesti neprašė. Ir nors ieškovė ieškinyje nurodė buvusi iš dalies suklaidinta būtent notarės N.Barčauskienės, pirmos instancijos teismo posėdyje, būdama prisaikdinta ir įspėta dėl atsakomybės už melagingą paaiškinimą, tokių aplinkybių nebenurodė, o apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad su atsakove L. M. dėl atsisakymo nuo palikimo kalbėjosi girdint tik notaro biuro darbuotojoms, o ne notarei N.Barčauskienei ir prašė bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.
Nors atsakovė L. M. prašė teismo taikyti ieškinio senatį, tačiau apeliacinio skundo tuo klausimu negauta, todėl kolegija dėl senaties taikymo nepasisako.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių elgesį iki sandorio sudarymo ir jo sudarymo metu, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje ieškovė N. P. neįrodė, jog pasirašydama 2008 m. birželio 3 d. atsisakymą nuo palikimo, esmingai apsiriko ir (ar) buvo apgauta atsakovės ar kitų asmenų.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės N. P. priteistina atsakovei L. M. 500 Lt (b.l. 102) advokato pagalbos išlaidų bei valstybei priteistina 14,55 Lt (b.l. 91) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės (apeliantės) N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų bei priteisti Valstybei 14,55 Lt (keturiolika litų 55 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.