- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e1-1371-604/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20906-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Kaltinamasis
- A. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Kaltinamasis A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2022-06-09 apie 22.44 val. Parko g., Jančiūnų k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., vairavo automobilį „WV Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2022-06-09 22.47 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARKL0738“ jam buvo nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, pakartotino patikrinimo metu 2022-06-09 23.03 val. - 1,80 promilės neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis A. P., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kuriuos padarymu yra kaltinamas, pripažino visiškai, parodė, kad 2022-06-09 būdamas namuose išgėrė du butelius po 0,5 l degtinės, po to nusprendė aplankyti netoliese gyvenantį draugą, sėdo į tėvui A. P. priklausantį automobilį „WV Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo. Pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatė jam neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Vairuotojo pažymėjimo niekada nėra turėjęs. Dėl padaryto labai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam baudą (b. l. 58, 72).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. P. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: pranešimo registravimo duomenimis (b. l. 6-9), policijos pareigūno A. Mikutaičio tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 13), alkotesterio parodymais (b. l. 14, 15), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 17), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 18-23), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b. l. 25-31), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 33), liudytojo A. P. parodymais (b. l. 41).
Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo A. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis A. P. 2022-06-09 apie 22.44 val. Parko g., Jančiūnų k., Butrimonių sen., Šalčininkų r. vairavo automobilį „WV Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,79 promilės neblaivumas, pakartotino patikrinimo metu - 1,80 promilės neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.
Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam A. P. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau neteistas (b. l. 79, 80), baustas administracine tvarka (b. l. 82-88), užsiimantis individualia veikla (b. l. 92), nevedęs. Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam baudą, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, todėl yra pagrindas skirti prokuroro siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis (b. l. 92-99).
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Skirtina bauda privalo būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, vartojo stiprų alkoholinį gėrimą, alkoholį vartojo pakankamai gausiai ir neilgai trukus po jo vartojimo sėdo prie automobilio vairo, be to, anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad A. P. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, A. P. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad A. P. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus ir jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 3 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2022-06-13. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).
Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Nagrinėjamu atveju A. P. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę - automobilį „WV Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, A. P. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, anksčiau ne kartą baustas už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis. Bylos duomenimis, automobilis „WV Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) įgytas kaltinamojo tėvo A. P. vardu (b. l. 46), tačiau bylos aplinkybės rodo, kad nevaržomą galimybę naudotis transporto priemone turėjo ir pats kaltinamasis, kas suteikia pagrindą pripažinti jį faktiniu transporto priemonės savininku. Todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę nėra.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Nusprendžia:
Pripažinti A. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) baudą.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti A. P. galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) baudą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Taikant BK 68 straipsnį, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti A. P. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2022-06-13.
Taikant BK 72 straipsnį, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „WV Passat“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai.
Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išaiškinti A. P., kad bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.