Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovės) O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovams J. G. ir M. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo H. M., ir pagal atsakovų J. G. ir M. G. priešieškinį ieškovei O. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys H. M. ir E. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 34 754,40 Eur avansą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas).Ieškovė nurodo, kad 2012-09-19 ji ir H. M., veikdamas pagal atsakovų 2012-09-18 įgaliojimą, sudarė sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu pardavėjas įsipareigojo iki 2013-03-19 parduoti, o pirkėja (ieškovė) įsipareigojo nupirkti ¼ dalį žemes sklypo, lauko virtuvės, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau - Turtas) už 550 000 Lt ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį iki 2013-03-19.Prieš Sutarties sudarymą ieškovė sumokėjo ir perdavė grynais pinigais trečiajam asmeniui H. M. 200 000 Lt, kuris pagal atsakovų išduotą įgaliojimą turėjo teises atsakovų vardu, savo nuožiūra sudaryti avansinio mokėjimo sutartis, gauti pinigus pagal avansinio mokėjimo sutartį, atlikti kitus būtinus veiksmus dėl atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo už ne mažesnę nei 550 000 Lt kainą. Ieškovė, siekdama apsaugoti savo teises dėl siekiamo įsigyti nekilnojamojo turto, po Sutarties sudarymo kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą preliminarią sutartį.Iki 2013-03-19 nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovai 2013 m. pavasarį kreipėsi į ieškovę su prašymu, kad ši išregistruotų juridinį faktą apie jų ir ieškovės sudarytą preliminariąją sutartį, kadangi atsakovai atsisakė parduoti Turtą ieškovei ir informavo ją, kad ketina parduoti Turtą kitiems pirkėjams. Ieškovė neprieštaravo tokiam atsisakymui, tačiau su sąlyga, kad atsakovai nedelsiant grąžintų jos sumokėtą avansą pagal Sutartį. Atsakovai pažadėjo, kad ieškovės sumokėtas avansas jai bus sugrąžinti iškart po to, kai tik jie parduos Turtą. Neturėdama kito pasirinkimo ieškovė sutiko su tokia atsakovų sąlyga, kad tik greičiau atgautų jos sumokėtus pinigus. Atsakovai piktybiškai vengia ir neketina atsiskaityti su ieškove. Ieškovę ir atsakovus siejančios prievolės atsiradimo momentas sietinas su Sutarties sudarymu, o iki 2013-03-19 šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti jos sumokėtus pinigus. Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta.Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašo atmesti ieškinį. Jie nurodo, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, nėra sąžininga, nutyli ir iškraipo daugelį faktų ir aplinkybių, kurios reikšmingos nagrinėjant šį ginčą. Atsakovai sužinoję apie jų vardu sudarytą sandorį ir H. M. gautus pinigus, kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos H. M. veikos. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad Ieškovė O. L. gyvena kartu su vyru E. L.. Jis tyrimo metu nurodė, kad kartu su draugais prieš dešimt metų įsigijo 1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav. Jam atiteko 0,5 ha nupirkto žemės sklypo. Kadangi šis sklypas jo šeimai buvo per didelis, todėl 0,25 ha pardavė savo geram pažįstamui H. M.. Laikui bėgant visą 1 ha teritoriją bandrasavininkiai apsitvėrė tvora, tokiu būdu suformuojant keturių gyvenamųjų namų bendriją. H. M. užsiėmė žemės sklypų pirkimu-pardavimu, statybų verslu. Ieškovė tyrimo metu nurodė, kad kartu su vyru gyvena Grigaičių g. 13, Vilniuje, kur kaimynas yra H. M.. H. M. nurodė, kad ginče aptariamą žemės sklypą jis pirko iš E. L. ir jame buvo pastatyti statiniai. E. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jį ir H. M. maždaug 6 metus siejo verslo santykiai ir jie pradėjo skolintis vienas iš kito pinigų. Pinigų sumos buvo įvairios, nuo 1 000 Lt iki 100 000 Lt. Skolos faktas buvo tvirtinamas žodžiu arba raštu. Po 2008 m. ekonominės krizės H. M. verslas pradėjo žlugti. Ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vienu metu buvo įkeistas kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. 2009 m. metais H. M. kreditoriai, tarp kurių buvo ir kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, pradėjo reikalauti skolų grąžinimo, tačiau jis neturėjo iš ko grąžinti skolų, nenorėjo prarasti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė sandorį M. G. ir J. G.. Jie turėjo gauti paskolą iš banko ir už ją nusipirkti šį žemės sklypą, išpirkdami jį iš kredito unijos. Atsakovai gavę teigiamą atsakymą iš banko, nupirko žemės sklypą, kuris tuo metu buvo įkeistas kredito unijai (2009-07-28 pirkimo-pardavimo sutartis). Pagal sutartį, įsigydami turtą atsakovai atsiskaitė su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, o likusią pinigų dalį atidavė H. M.. Šis, kaip ir buvo sutarta, apmokėjo visas išlaidas, susijusias su paskolos gavimu ir nekilnojamojo turto pirkimu. Pagal žodinį susitarimą H. M. pasižadėjo atsakovams mokėti į banką visas įmokas už nupirktą sodybą, garantuodamas tai, pasirašė jiems keliolika vekselių, kurių bendra suma atitiko iš banko paimtos paskolos su palūkanomis sumai. Tačiau H. M. susitarimo nesilaikė ir įmokas už paskolą mokėjo patys atsakovai. 2012 metais nenorėdami likti skolingi bankui, nes H. M. nemokėjo susitartų įmokų, atsakovai nutarė parduoti šį žemės sklypą. H. M. pasisiūlė padėti parduoti atsakovams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Todėl buvo surašytas 2012-09-18 įgaliojimas, kuriuo H. M. buvo įgaliotas vesti derybas dėl šio turto pardavimo. 2012-09-18 įgaliojimu atsakovai įgaliojo H. M. naudotis, valdyti ir vesti derybas dėl jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių ¼ dalies žemės sklypo, lauko virtuvės, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nustatant, kad kaina bus ne mažesnė kaip 550 000 Lt, savo nuožiūra sudaryti avansinio mokėjimo sutartis, gauti pinigus pagal avansinio mokėjimo sutartį, atlikti aukščiau nurodytų nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, įregistruoti pakeitimus Valstybės įmonėje Registrų centre, atstovauti antstolių kontorose, išregistruojant areštus, notarų biuruose užsakyti duomenų tikslinimą sandoriui, gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, sudaryti vartotojo sutartis su elektros, dujų ir vandentiekio tinklų įmonėmis, mokėti visus Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytus mokesčius valstybei ir tretiesiems asmenims, gauti pažymas apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas, tuo tikslu atstovauti jų interesams Valstybės įmonėje Registrų centre ir Gyventojų registro tarnyboje, LR teismuose, visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti ir pateikti reikalingus dokumentus, daryti jų vardu pareiškimus, už juos pasirašyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Buvo nustatyta, kad įgaliojimas galioja iki 2017-09-18.Ikiteisminio tyrimo metu (pagal prašymą iškelti baudžiamąją bylą) H. M. nurodė, kad 2012-09-19 jis buvo skolingas E. L. apie 130 000 Lt. Ši skola susidarė dėl to, kad E. L. buvo jam paskolinęs pinigų padengti ankstesnes skolas. E. L. nurodė, kad jis pasiūlė H. M. susidariusią skolą, kuri tai dienai buvo apie 200 000 Lt, užskaityti kaip avansinį mokėjimą už 0,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. H. M. su pasiūlymu sutiko, tačiau tuo metu H. M. nebuvo teisėtu žemės sklypo savininku. E. L. pasiūlė išeitį - kad avansinio mokėjimo sutartis galiotų, H. M. turi turėti teisėto savininko įgaliojimą atlikti tokius veiksmus. H. M. po kelių dienų pateikė tokį įgaliojimą. Atsakovai patvirtino, kad įgaliojimas H. M. surašytas 2012-09-18, o Sutartis su avansiniu mokėjimu surašyta 2012-09-19, t.y. praėjus vienai dienai po įgaliojimo surašymo. Pasak H. M., jis 200 000 Lt iš Ernesto ir O. L. kaip avansinio mokėjimo už parduodamą žemės sklypą negavo, pinigai buvo jam paskolinti anksčiau visai kitiems poreikiams ir kitomis sąlygomis, o minėta sutartis buvo pasirašyta atsargumo sumetimais. Atsakovų nuomone, tai įrodo, kad preliminariąja sutartimi buvo prisidengta norint pridengti kitą sandorį – paskolą, todėl Sutartis yra apsimestinis sandoris. Sutartis buvo pasirašyta tarp H. M. ir O. L. su įsipareigojimu nupirkti žemės sklypą iki 2013 m. kovo 19 d. už 550 000 Lt. Tyrimo metu O. L. nurodo, kad pasirašant Sutartį 200 000 Lt suma H. M. jau anksčiau buvo sumokėta grynais pinigais dalimis, t.y. 2011 m. pabaigoje 100 000 Lt ir 2012 m. pradžioje 100 000 Lt. E. L. tyrimo metu nurodė, kad 200 000 Lt tai buvo H. M. skola jam, kuri susidarė per du kartus. 2011 m. pabaigoje jis H. M. paskolino 100 000 Lt ir kitų metų pradžioje dar paskolino 100 000 Lt. Tyrimo metu E. L. nurodė, kad įvertinęs H. M. turimą įgaliojimą, jis su H. M. 2012-09-19 sudarė, o jo žmona O. L. pasirašė sutartį, kurią jis 2012-10-02 užregistravo VĮ Registrų centre. Tokios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Sutartimi iš tiesų buvo įteisinamas paskolos faktas. Ieškovė nurodo, kad ji ketino pirkti sklypą, o galbūt ir perparduoti kitam pažįstamam siekdama, kad kaimynystėje gyventų pažįstamas ir patikimas žmogus.Atliekant tyrimą, pakartotinio patikslinimo metu 2014-12-01 H. M. parodė, kad savo vardu yra pasirašęs 2006-04-05 kreditavimo sutartį su AB banku „NORD/LB Lietuva", gauto kredito suma siekia 242 411,96 eurus, negrąžintas kredito likutis lygus 173 126,01 Eur sumai. Dar skolingas ir E. L. 28 000 Lt. H. M. nurodo, kad tarp jo ir E. L. yra žodinis susitarimas, kad po minimo žemės sklypo pardavimo jis grąžins nurodytą sumą E. L..Tyrimo metu tiek ieškovė, tiek jos vyras E. L. teigė, kad 2013 m. sausio-vasario mėnesiais jie patys atsisakė pirkti Sutartyje nurodytą žemės sklypą, nes jų finansinė padėtis buvo pablogėjusi. E. L. žodžiu paprašė H. M. grąžinti 200 000 Lt kai tik bus galimybė, tačiau konkretaus grąžinimo laiko nenustatė, jokių dokumentų dėl ketinimo nepirkti turto ar pinigų grąžinimo nepasirašė.2014-03-24 pareiškimu Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure buvo anuliuotas įgaliojimas, patvirtintas 2012-09-18. E. L. tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. rudenį jis rado pirkėją žemės sklypui ir apie tai pranešė M. G.. Ieškovė tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. rugsėjį pamačiusi, kad žemės sklypą apžiūri kiti pirkėjai, pasitarusi su vyru kreipėsi į advokatų kontorą „Didžiulis ir Ražauskas CONFIDENCE“ dėl teisinės pretenzijos pateikimo H. M. ir atsakovams dėl 200 000 Lt grąžinimo. Teisinė pretenzija atsakovams surašyta 2014 m. rugsėjo 24 d. E. L. tyrimo metu nurodė, kad apie situaciją, jog M. G. nesutinka su jo nurodytu pirkėju, jis pranešė H. M., kuris pažadėjo išsiaiškinti situaciją. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis atsakovai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra pardavę 2014-10-13 pirkimo-pardavimo sutartimi už 360 000 Lt. Pagal sutartį naujas pirkėjas pilnai padengė visus jų įsipareigojimus bankui pagal 2009-08-07 Būsto kreditavimo sutartį, o kitą likusią pinigų sumą sumokėjo jiems.2014 m. rugsėjo 29 d. atsakovai gavo teisinę pretenziją iš advokatų kontoros „Didžiulis ir Ražauskas CONFIDENCE“, iš kurios sužinojo, kad 2012-09-19 H. M., naudodamasis gautu įgaliojimu, sudarė sutartį su O. L. dėl Turto pirkimo-pardavimo ir paėmė 200 000 Lt kaip avansą už parduodamą turtą. H. M. apie šios sutarties sudarymą ir avanso gavimą atsakovų neinformavo. Į Vilniaus apygardos prokuratūrą atsakovės atstovas advokatas R. D. kreipėsi 2014 m. spalio 10 d. su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai neteisėtos H. M. veikos pagal LR BK 183 str. 2 d. 2015-01-20 Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1- asis skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ginčas spręstinas civilinės teisės priemonėmis. Nuo 2014-09-24 teisinės pretenzijos gavimo dienos atsakovai daugiau jokių dokumentų ir raginimų nėra gavę, jiems nekilo jokių teisinių pasekmių dėl H. M. veiksmų iki šio ieškinio pateikimo, todėl jiems nebuvo prasmės kreiptis į teismą.Atsakovai pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodo, jog avansu už sklypo įsigijimą buvo sumokėti 200 000 Lt, tačiau iš atsakovų ieškovė reikalauja 120 000 Lt. Ieškinyje reikalaujama suma nenurodoma jokiuose dokumentuose, neminima jokiuose ieškovės pateiktuose įrodymuose. Ieškinyje nenurodyta, kodėl reikalaujama tik tokia suma, kas ir kodėl bei kokiu teisiniu pagrindu gražino likusią sumą. Atsakovai nesusiję su ieškinyje jiems reiškiamais reikalavimais, jie negavo iš ieškovės nei 200 000 Lt, nei 120 000 Lt. Atsakovai pateikė priešieškinį. Priešieškiniu atsakovai prašo pripažinti Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes tai yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant nuslėpti kitą sandorį - paskolos sutartį. Priešieškinis grindžiamas iš esmės argumentais, kurie nurodyti atsakovų atsiliepime į ieškinį, t.y. siejami su minėtu tyrimu, pinigų perdavimo momentu, Sutarties ir įgaliojimo sudarymo aplinkybėmis, paskolos teisinių santykių egzistavimu tarp trečiųjų asmenų. Atsakovai tuo pačiu pažymi, kad Sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 str. 1 d. pagrindu.Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad atsakovai reikalavimą grindžia 2015-01-20 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus nutarimu atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą, o konkrečiai H. M. parodymais, jog pastarasis teigė neva pagal Sutartį negavęs avansinio mokėjimo, neva pinigai jam buvo paskolinti anksčiau visai kitiems poreikiams ir kitomis sąlygomis. Atsakovai mėgina iškreipti tarp šalių susiklosčiusio sandorio esmę sudubliuodami į vieną sandorį visiškai atskirus teisinius santykius ir jų pagrindu sudarytus sandorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-09-19 preliminariąją sutartį įsigyti ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė O. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir H. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) veikiantis pagal 2012-09-18 įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro notarės D. S., notarinio registro Nr. 9431.Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti avansą, nes kita sutarties šalis neįvykdė prievolės pagal preliminariąją sutartį sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovai ginčija preliminariąją sutartį kaip apsimestinį sandorį. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovai Turtą pardavė 2014-10-02 (t. 1, b.l. 19-31).Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga sprendė, kad iš liudytojo H. M. parodymų matyti, kad jis patvirtino tyrėjui aplinkybes, kuriomis priešieškinį grindžia atsakovai, t.y. jog pagal Sutartį avansas nebuvo perduotas, o pinigai jam buvo skolinti anksčiau kitiems poreikiams (t. 2, b.l. 181-183). Liudytoju apklaustas E. L. tuo metu taip pat parodė, kad su H. M. sutarė, jog susikaupusią 200 000 Lt skolą užskaityti kaip avansinį mokėjimą sudarant Sutartį (t. 2, b.l. 184-185). Be to, ir pati ieškovė apklausta liudytoja patvirtino, kad Sutartis buvo pasirašyta kaip garantas, jog jos vyras buvo sumokėjęs trečiajam asmeniui H. M. 200 000 Lt, be to, nurodo, jog preliminariai 2013 metų sausio-vasario mėnesiais su vyru nutarė neįsigyti sklypo su namu ir garažu, nes pasikeitė finansinė padėtis (t. 2, b.l. 186-187).Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad jie nesuteikė įgaliojimų H. M. veikti jų vardu iki 2012-09-18, t.y. įgaliojimo sudarymo, todėl H. M. veiksmai iki įgaliojimo išdavimo negali sukurti atsakovams pareigų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai buvo išreiškę valią sudaryti Sutartį, kuriuo būtų pridengiamas kitas sandoris, ar išreiškę valią sudaryti kitų asmenų naudai prievolės (skolos grąžinimo) įvykdymą užtikrinantį sandorį.ieškovė nepateikė objektyvių ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad avansas buvo mokėtas iš jos asmenių lėšų. Šią aplinkybę tvirtina tik pati ieškovė ir jos sutuoktinis.Teismas sprendė, kad ginčijama Sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 str. 1 d.), t. y. ieškovė neįrodė tikslo įgyti nuosavybėn Turtą, neįrodė avanso sumokėjimo ir iš asmeninių lėšų fakto, kad Sutartimi ieškovė ir H. M. siekė pridengti prievolės (skolos grąžinimo) įvykdymą užtikrinantį sandorį. Tokiu atveju darytina išvada, kad priešieškinis yra pagrįstas, t. y. ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Jis prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliantė nurodo:Teismas netinkamai įvertino įrodymus;Teismas neįvertino fakto, kad ginčo sutartis buvo pasirašyta išimtinai tais tikslais, kurie įvardyti joje - nekilnojamojo turto pirkimo tikslais patvirtinant avanso gavimo faktą. Minėta Sutartis jokia apimtimi nebuvo ir negalėjo būti traktuojama kaip E. L. ir H. M. susitarimas pridengti jųdviejų paskolos santykius, kadangi, E. L. ir H. M. santykiai buvo ir tebėra išimtinai jųdviejų interesas, kuris visiškai nesisieja su ginčo sutartimi ir jos pagrindu iš Ieškovės pusės Atsakovams perduotu avansu. į bylą tretysis asmuo E. L. pateikė (o teismas prijungė prie bylos) 2011-07-22 datuotą paskolos sutartį, kurios pagrindu H. M. pasiskolino iš E. L. 150 000 Lt. Apie tai, kad H. M. skola pagal minėtą paskolos sutartį E. L. naudai nėra grąžinta, E. L. patvirtino teikdamas savo parodymus teisme. Ieškovės vyro E. L. užfiksuoti parodymai ikiteisminio tyrimo nutarime, toje dalyje, kur Ieškovės vyras kalba neva apie H. M. skolos užskaitymą kaip avansinį mokėjimą už 0,25 ha žemės sklypą, esantį Sidabrių km., Vilniaus raj., negali būti laikomi teisingais ir tiksliais, kadangi tokio susitarimo niekuomet nebuvo ir negalėjo būti tarp Ieškovės vyro ir H. M. vien jau ta prasme, kad siekį pirkti nekilnojamo turto objektus, nurodytus ginčo sutartyje, už asmenines lėšas turėjo Ieškovė, o ne Ieškovė kartu su savo vyru. Atsakovai pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė:bylos nagrinėjimo metu Ieškovė O. L. paliudijo, kad ji nežinojo, jog žemės sklypas, esantis Sidarbrių k.. Vilniaus r. sav.. kartu su jame esančiais pastatais nuosavybės teise priklauso ne H. M., o Atsakovams. Ji nurodė, kad aplinkybę, jog žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Atsakovams sužinojo 2012-09-19 preliminarios sutarties įforminimo metu, kuomet H. M. parodė jam Atsakovų išduotą 2012-09-18 įgaliojimą parduoti žemės sklypą su pastatais;teismo posėdžio metu Ieškovė O. L. nurodė, kad sužinojusi, jog H. M. ketina parduoti savo sklypą, nusprendė šį sklypą įsigyti. Avansą už žemės sklypą Ieškovė H. M. davė du kartus, t.y. 100 000 Lt 2011 m. pabaigoje ir 100 000 Lt 2012 m. pradžioje. 2013 m. sausio - vasario mėnesį O. L. su vyru dėl pasikeitusios finansinės padėties nusprendė šio sklypo neįsigyti, todėl jos vyras E. L. žodžiu paprašė H. M. gražinti avansą-200 000 Lt; atsakovė M. G. paliudijo, kad žemės sklypas jai su vyru J. G. priklauso nuo 2009 m. Nekilnojamąjį turtą parduoti Atsakovai pradėjo svarstyti tik 2012 m. pradžioje. Iki to laiko jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo jie negalvojo parduoti ir nesiėmė jokių veiksmų. H. M. įgaliojimą, kuris byloje pateiktas, veikti Atsakovų vardu ir parduoti žemės sklypą Atsakovai suteikė tik 2012-09-18;ikiteisminio tyrimo metu tiek H. M. ir E. L. paliudijo, kad H. M. pagal sudarytą preliminarią pirkimo pardavimo sutartį jokio avanso iš Ieškovės negavo. H. M. ir E. L. pripažino, kad preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas avansas iš tikrųjų yra H. M. skola E. L. iš jų tarpusavio asmeninių santykių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl atstovavimo teisinių santykių, preliminarios sutarties pripažinimo apsimestine.Aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, galima įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), o teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daryti išvadas apie įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Miesto energija“ v. J. A. K., bylos Nr. 3K-3-255/2012).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir atsakovai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie buvo užfiksuoti 2015-01-20 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą bei teismo posėdžio metu duotais šalių paaiškinimais.Iš Ieškovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad H. M. jai nenurodė, kad avansą ima Atsakovu vardu ir kad sklypą parduoda taip pat Atsakovu vardu, t.y. veikdamas kaip atstovas. Ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad ji dėl žemės sklypo pirkimo su H. M. susitarė dar 2011 m. pabaigoje, o 2012-09-19 2011 m. pabaigoje sudarytą susitarimą tik įformino. Todėl tuo metu, kai Ieškovė susitarė su H. M. dėl žemės sklypo pirkimo davė avansą. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teisę veikti Atsakovų vardu jis įgijo tik 2012-09-18, kuomet jam buvo suteiktas Atsakovų įgaliojimas, Tokiu atveju tokio sandorio teisės ir pareigos kyla pačiam H. M., o ne atsakovams, nes CK aiškiai nustato, jog pagal sandorį sudarytą neturint įgaliojimo kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, nebent atstovaujamasis tokį sandorį patvirtina (CK 2.133 str. 6, 8 d.), ir šio fakto nekeičia aplinkybė, kad preliminari pirkimo pardavimo sutartis raštiškai buvo įforminta 2012-09-19.Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto H. M. parodymų matyti, kad jis patvirtino tyrėjui aplinkybes, jog pagal Sutartį avansas nebuvo perduotas atsakovams, o pinigai jam buvo skolinti anksčiau kitiems poreikiams (t. 2, b.l. 181-183). Liudytoju apklaustas E. L. tuo metu taip pat parodė, kad su H. M. sutarė, jog susikaupusią 200 000 Lt skolą užskaityti kaip avansinį mokėjimą sudarant Sutartį (t. 2, b.l. 184-185). Be to, ir pati ieškovė apklausta liudytoja patvirtino, kad Sutartis buvo pasirašyta kaip garantas, jog jos vyras buvo sumokėjęs trečiajam asmeniui H. M. 200 000 Lt, be to, nurodo, jog preliminariai 2013 metų sausio-vasario mėnesiais su vyru nutarė neįsigyti sklypo su namu ir garažu, nes pasikeitė finansinė padėtis (t. 2, b.l. 186-187). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog avansą H. M. gavo 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pradžioje, kuomet Atsakovų vardu priimti avanso įgaliojimų jis neturėjo. H. M., ir E. L. (Ieškovės sutuoktinis) ikiteisminio tyrimo metu aiškiai pripažino, kad H. M. pagal sudarytą preliminarią pirkimo pardavimo sutartį jokio avanso iš Ieškovės negavo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog Atsakovai būtų gavę avansą pagal preliminarią sutartį iš H. M.. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; ir kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijama preliminarioji sutartis yra apsimestinė. Iš esmės ginčo preliminaria sutartimi buvo siekiama užtikrinti H. M. skolos grąžinimą apeliantės vyrui.Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus galima konstatuoti, kad atsakovai nesuteikė įgaliojimų H. M. veikti jų vardu iki 2012-09-18, t.y. įgaliojimo sudarymo, todėl H. M. veiksmai iki įgaliojimo išdavimo negali sukurti atsakovams pareigų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovai buvo išreiškę valią sudaryti Sutartį, kuriuo būtų pridengiamas kitas sandoris, ar išreiškę valią sudaryti kitų asmenų naudai prievolės (skolos grąžinimo) įvykdymą užtikrinantį sandorį.Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad avansas buvo realiai sumokėtas iš jos asmenių lėšų. Šią aplinkybę tvirtina tik pati ieškovė ir jos sutuoktinis.Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 str. 1 d.), t. y. apeliantė (ieškovė) neįrodė tikslo įgyti nuosavybėn Turtą, neįrodė avanso sumokėjimo ir iš asmeninių lėšų fakto. Sutartimi ieškovė ir H. M. siekė pridengti prievolės (skolos grąžinimo) įvykdymą užtikrinantį sandorį. Tokiu atveju pagrįstai nuspręsta priešieškinį tenkinti ir ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.). Tuo pačiu konstatuotina, kad nepagrįstas ir atmestinas ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma grąžinti avansą pagal negaliojantį sandorį ir neįrodžius avanso mokėjimo fakto (CPK 178, 185 str.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.