- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- PK-2611-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00191-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, susipažinusi su B. N. (toliau – pareiškėjas) skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas B. N. skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka prieš R. V. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
Skundas grindžiamas tuo, kad R. V. 2016 m. vasario 29 d. būdama nenustatytoje vietoje iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) atsiuntė į B. N. motinai A. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) SMS žinutę (išsiųsta 20.27 val., gauta pagal telefono nustatytą laiką 20.41 val.) „Posawetujcie sivojemu synu s nimi rasčitatcja i oni ujdut tam gdie ix nikto bolše nie budėt traivit gazom obwarowywat i lgat“(vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „Patarkite savo sūnui atsiskaityti ir jie išeis ten, kur jų niekas daugiau nenuodys dujomis neapvoginės ir nemeluos“). Tokiais savo neteisėtais veiksmais R. V. šmeižė B. N., paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis savo šeimą (V. N. ir savo vaikus) nuodija dujomis, apvaginėja ir meluoja. Tokią informaciją, R. V. SMS žinutėmis siuntinėjo B. N. senyvo (76 metų) amžiaus motinai A. N.. Tokio pobūdžio SMS žinutės psichologiškai paveikė B. N., jis jaučiasi R. V. persekiojamas, prislėgtas ir sugniuždytas.
Be to, R. V. 2016 m. birželio 3 d., apie 20.17 val., būdama nenustatytoje vietoje iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) atsiuntė į B. N. motinai A. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) SMS žinutę „Ne delajte detiam lže podarkotv detiam Boris wsegda ix zabirajet ne ubiwajte u detej wieru w ludej bo samyje bliskie liudi okazalis wory i licemery mnogo raz dumala čto Wy za liudi no tak objasnienija i nenašia“ (vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „Nedarykite vaikams melagingų dovanų, Borisas visada jas pasiima, neužmuškite vaikuose tikėjimo žmonėmis, nes patys artimiausi žmonės pasirodė vagys ir veidmainiai, daug kartų galvojau, kas Jūs per žmonės, bet taip paaiškinimo ir nesuradau“). Tokiais savo neteisėtais veiksmais R. V. šmeižė B. N., paskleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą juo bei užgauliai pažemino ir įžeidė B. N. ir A. N. pavadindama juos rusų kalba „wory i licemery“ (vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „vagys ir veidmainiai“). Tokio pobūdžio SMS žinutės psichologiškai paveikė B. N., jis jaučiasi R. V. persekiojamas, prislėgtas ir sugniuždytas.
Be to, R. V. 2016 m. balandžio 1 d., 17.02 val., būdama nenustatytoje vietoje iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) atsiuntė į B. N. motinai A. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) SMS žinutę „Waš syn splanirowal ubit Weru i zastrelit deda eto wsio zapisano. Svojemu urodu synu posawetujcie ostonowitsja“ (vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „Jūsų sūnus suplanavo užmušti Verą (turi omeny B. N. sutuoktinę V. N.) ir nušauti senelį, viskas įrašyta. Savo išsigimėliui sūnui patarkite sustoti“). Tokiais savo neteisėtais veiksmais R. V. šmeižė B. N., neva šis ketina padaryti sunkų nusikaltimą, paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį ar pakirsti pasitikėjimą, užgauliai pažemino ir įžeidė B. N. ir A. N. pavadindama pareiškėją „Svojemu urodu synu“ (vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „savo išsigimėliui sūnui“). Tokio pobūdžio SMS žinutės psichologiškai paveikė B. N., jis jaučiasi persekiojamas, prislėgtas ir sugniuždytas.
Be to, faktą, jog R. V. iki šiol persekioja B. N. ir siuntinėja jam šmeižiančio turinio SMS žinutes patvirtina R. V. iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) į B. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstos SMS žinutės: „2016 m. rugsėjo 27 d., 18:27 val., atsiuntė sekančio turinio SMS žinutę: „Skoro sud newazno kakoje rešenije wyneset a o worowstwe počitaj istorijų možet twoj wosapalennyj mozg oxlodistsia“( vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „Greit teismas. Nesvarbu kokį sprendimą priims. O apie vagystes paskaityk istoriją. Tavo užkaitusios smegenys atauš“). Atsakydama į B. N. SMS žinutę: „gal bent jau pavardinsit ką pavogiau? R. V. 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 18.30 val., atsiuntė sekančio turinio SMS žinutę: „Wot ty sam i potwerdil čto ty za čelovek aferist i bolše ničego“ (vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „štai ir pats patvirtinai, kas tu per žmogus, aferistas ir daugiau niekas).
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K-171/2013, 2K-57/2015). Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas B. N. privataus kaltinimo skundu prašo pradėti privataus kaltinimo procesą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. V. už tai, kad pastaroji iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio atsiuntė į B. N. motinai A. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį SMS žinutes: „Patarkite savo sūnui atsiskaityti ir jie išeis ten, kur jų niekas daugiau nenuodys dujomis, neapvoginės ir nemeluos“; „Nedarykite vaikams melagingų dovanų, Borisas visada jas pasiima, neužmuškite vaikuose tikėjimo žmonėmis, nes patys artimiausi žmonės pasirodė vagys ir veidmainiai, daug kartų galvojau kas Jūs per žmonės bet taip paaiškinimo ir nesuradau“. Nurodyti teiginiai ir faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai apie jų žeminantį, niekinantį pobūdį pareiškėjo atžvilgiu, o, kaip jau minėta, konstatuoti šmeižimui būtina, kad būtų paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų. Iš nurodytų žinučių turinio matyti, kad buvo išsakyti abstraktaus turinio teiginiai, t. y. prašoma patarti sūnui atsiskaityti, nedaryti vaikams melagingų dovanų. B. N. taip pat skundu prašo pradėti privataus kaltinimo procesą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. V. pagal BK 154 str. 1 d. už tai, kad pastaroji iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono numerio atsiuntė į B. N. motinai A. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį SMS žinutę „Jūsų sūnus suplanavo užmušti Verą (turi omeny B. N. sutuoktinę V. N.) ir nušauti senelį, viskas įrašyta. Savo išsigimėliui sūnui patarkite sustoti”). Pirmame teiginio sakinyje kalbama, apie tai, kad yra įrašyta, jog sūnus suplanavo užmušti Verą ir nušauti senelį. Pareiškėjo nuomone, šiuo teiginiu, R. V. šmeižė B. N., neva šis ketina padaryti sunkų nusikaltimą, tačiau iš minėtos žinutės turinio, matyti, kad joje rašoma apie tai, jog yra užfiksuoti sūnaus planai, o ne šmeižiama, kad B. N. neva padarė sunkius nusikaltimus, kaip kad numatyta BK 154 str. 2 dalies dispozicijoje. Antrame sakinyje: „Savo išsigimėliui sūnui patarkite sustoti“ nėra nurodomi konkretūs faktai apie pareiškėją, neigiamai jį apibūdinantys, o tik užgauliai atsiliepiama galimai apie pareiškėją. Būtent ši aplinkybė ir skiria asmens įžeidimą, nuo šmeižto, kurio sudėtis yra suformuluota BK 154 straipsnyje. Šiuo atveju, pareiškėjo nurodytos aplinkybės galimai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnyje požymius, tačiau paminėtas straipsnis nuo 2015-07-10 yra netekęs galios, todėl įžeidimas nėra laikomas nusikalstama veika ir dėl tokių veiksmų negali būti pradedamas baudžiamasis persekiojimas. Be abejonės, tiek BK 154 straipsnyje numatyta veika, tiek kėsinamasi, tiek ir šiuo metu jau nebegaliojančio BK 155 straipsnio objektas – kito asmens garbė ir orumas, tačiau, pažymėtina, kad asmens garbė ir orumas taip pat ginami ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Pažymėtina ir tai, kad B. N. skunde nurodo, jog R. V. siuntinėja jam šmeižiančio turinio SMS žinutes: „2016 m. rugsėjo 27 d., 18.27 val., atsiuntė sekančio turinio SMS žinutę: „Skoro sud newazno kakoje rešenije wyneset a o worowstwe počitaj istorijų možet twoj wosapalennyj mozg oxlodistsia" (vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „Greit teismas. Nesvarbu kokį sprendimą priims. O apie vagystes paskaityk istoriją. Tavo užkaitusios smegenys atauš“). Atsakydama į B. N. SMS žinutę: „gal bent jau pavardinsit ka pavogiau?“ R. V. 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 18:30 val., atsiuntė sekančio turinio SMS žinutę: „Wot ty sam i potwerdil čto ty za čelovek aferist i bolše ničego" (vertimas iš rusų į lietuvių kalbą: „štai ir pats patvirtinai kas tu per žmogus, aferistas ir daugiau niekas“). Iš šių žinučių turinio matyti, kad jos nėra šmeižiančios, nes informacija neperduodama kitam asmeniui, o adresatas – pats B. N.. Kaip jau minėta anksčiau, BK 155 straipsnyje numatyta veika yra dekriminalizuota.
Pareiškėjo skundo turinys ir pateikti priedai neduoda pagrindo teigti, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti pareiškėją arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė, ultima ratio, kuri turi būti taikoma tik tuomet, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat, kai faktinės aplinkybės (pažeidimo mastas, piktybiškumas, padaryta žala ir pan.) rodo didelį pažeidimo pavojingumo laipsnį. Pirmiausia, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3/2012). Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kuriais, jo teigimu, R. V. pažemino ir diskreditavo pareiškėją, savo pavojingumo laipsniu neatitinka BK 154 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos nusikalstamos veikos. Tuo labiau, kad nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tarp pareiškėjo B. N. ir R. V. dukters V. N. yra kilęs civilinis ginčas (B. N. ir V. N. civilinė byla dėl santuokos nutraukimo šiuo metu yra nagrinėjama apeliacine tvarka, bylos Nr. e2A-1889-580/2016).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad privataus kaltinimo skunde nurodytuose R. V. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 154 straipsnio 1, 2 dalyse, sudėties požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl paminėtų priežasčių privataus kaltinimo baudžiamasis procesas R. V. atžvilgiu nepradėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 412¹ straipsniu bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal B. N. skundą. Skundą kartu su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.