- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-844-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11632-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16767-955/2015 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui V. S., dalyvaujant išvadą byloje teikiančiai institucijai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. J. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą dukrai U. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki jos pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalys kartu negyvena, santuokos nebuvo sudarę, vaikas gyvena su motina, vaiko tėvas dukrai išlaikymo neteikia, nors yra sveikas, darbingas, visa vaiko auginimo našta tenka ieškovei. Ji viena nepajėgi pasirūpinti vaiko išlaikymu, nes jos gaunamos pajamos per mėnesį tik 163 Eur, todėl padeda tėvas, sesuo. Pati vasarą dirba ūkio darbus, pati užsiaugina daržoves, pasirūpina uogų ir daržovių atsargomis žiemai. Vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 300 Eur, todėl atsakovas privalo prisidėti prie išlaikymo ½ dalimi teikiamo išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymą dukrai U. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2015 m. birželio 10 d.) iki jos pilnametystės, nustatė, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės U. S. atstovė J. J. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, priteisė iš atsakovo ieškovei J. J. 321,45 Eur jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 57,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas U. S. gyvena su motina, yra jos prižiūrima ir auklėjama. Mergaitė turi sveikatos problemų, rekomenduojamos mankštos ir baseinas. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaiko išlaikymui reikalinga apie 300 Eur per mėnesį. Ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su vaiku jos tėvui priklausančiame bute, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jos vidutinės mėnesio pajamos apie 160 Eur. Šalių dukrai šiuo metu 1 m. 4 mėn. ir ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, kai tuo tarpu atsakovas nuo vaiko auginimo yra visiškai nusišalinęs. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Teismas savo iniciatyva išsiaiškino, kad atsakovas oficialiai pastaruosius trejus metus nedirba, pensijų, kompensacijų ir pašalpų iš valstybės negauna, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Teismas duomenų apie atsakovo santaupas bankų sąskaitose neturi. Ieškovės teigimu, atsakovas turi staliaus specialybę, bet nedirba ir nesistengia dirbti, nors yra sveikas. Teismas sprendė, kad atsakovas yra jaunas 32 metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tai, kad atsakovas negauna oficialių darbinių pajamų, neturi nekilnojamojo turto, automobilių negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, kadangi teismo gauti duomenys neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Šalių vaikui šiuo metu šiek tiek daugiau nei vieneri metukai, vaikas turi sveikatos problemų, kas savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir papildomas išlaidas. Be to, vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos avalynei, drabužiams, vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Todėl įvertinus tokius faktorius, kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka išdėstytas aplinkybes.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad U. S. nėra jo duktė, jis su ieškove kartu negyveno, jokių santykių neturėjo, kai ieškovė pradėjo lauktis vaiko. Atsakovas tėvystę pripažino pareiškimu pas notarą, tad šį įrašą galima nuginčyti tik teismo tvarka. Jokių ekspertizių nėra daręs (ieškovė nesutiko), todėl neturi galimybės pateikti rašytinių duomenų apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas. Mano, kad šią bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, būtų išspręsti visi su mažamečiu vaiku susiję klausimai. Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl išlaikymo nepilnametei U. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo, būtų nukrypta nuo lygybės principo, nes sūnui (beveik 9 m.) išlaikymas nebūtų teikiamas (sūnui priteistas išlaikymas po 300 Lt (86,88 Eur), nors jo poreikiai daug didesni. Atsakovas neturi galimybės teikti teismo sprendimu priteisto išlaikymo, nes ieškosi darbo, be to, turi problemų dėl sveikatos – pasireiškia epilepsija, ligos diagnozė dar nenustatyta, anot gydytojų, ruošiami dokumentai darbingumo lygio nustatymui. Taip pat privalo išlaikyti savo mamą, kuri darbinga tik 35 procentus, be to, dar yra vykdomos penkios vykdomosios bylos. Todėl pirmosios teismo instancijos priteistas išlaikymas yra nepagrįstai didelis. Pati ieškovė posėdžio metu pasakė, jog realiai nepilnametei dukrai reikia apie 300 Eur, tačiau išleidžia daug mažesnę sumą. Tad teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į realius vaiko poreikius, o tik į ieškovės pateiktus samprotavimus, nurodytus vaiko poreikių lentelėje.
Atsiliepimas
Ieškovė J. J. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo gali tik CPK 327 str. numatytais pagrindais. Atsakovas nė vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų nesiremia, o atsakovo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teisėtą teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Atsakovas, jam pareiškus reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, jokio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo teismui nereiškė. Kita vertus, priimtas teismo sprendimas neužkerta galimybės atsakovui reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau asmens, įrašyto vaiko tėvu, pareigą teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą eliminuotų tik įsiteisėjęs teismo sprendimas nuginčyti tėvystę, o ne prasidėjęs tėvystės nuginčijimo teisminis procesas. Spręsdamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio nustatymo klausimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovo turtinę padėtį. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad neturi galimybės teikti išlaikymo, nes ieškosi darbo, tačiau atsakovas darbo santykius su UAB „Elrija“ nutraukė savo noru ir darbo biržoje įsiregistravo būtent tuo metu kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, o tai liudija apie nesąžiningus atsakovo veiksmus ir siekį išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos sveikatos problemos yra susiję su alkoholio nesaikingu vartojimu, ką lemia paties atsakovo pasirinktas gyvenimo būdas, o ne objektyvios priežastys. Be to, pastebėtina, kad įrašai medicininiuose dokumentuose atsiranda jau po priimto teismo sprendimo. Turimi skoliniai įsipareigojimai – vykdomosios bylos dėl baudos, turto konfiskavimo taip pat yra nulemti atsakovo pasirinkto priešingo teisei elgesio, o ne sąlygoti būtinybės juos patirti. Nurodytos aplinkybės dėl mamos išlaikymo nėra pagrįstos, kadangi vien ta aplinkybė, kad pensinio amžiaus žmogus yra iš dalies darbingas ar turi jo amžiui būdingų sveikatos sutrikimų, dar neapsprendžia to asmens turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu priteisė iš atsakovo V. S. išlaikymą dukrai U. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2015 m. birželio 10 d.) iki jos pilnametystės. Atsakovas ginčija tokį teismo sprendimą ir prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad U. S. nėra jo duktė, jis neturi galimybės teikti teismo sprendimu priteisto išlaikymo, be to, priteistas išlaikymas pažeidžia lygybės principą, nes jo sūnui (9 m.) išlaikymas nebūtų teikiamas, nors jo poreikiai daug didesni.
Dėl naujų įrodymų
Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto (atsakovo) V. S. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – gimimo liudijimo kopiją, antstolės raštą dėl informacijos pateikimo, medicininių dokumentų išrašus, neįgaliojo pažymėjimo kopiją, pažymas apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, darbo ieškančio asmens atmintinės kopiją – sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir Kauno apylinkės teismo 2015-11-16 sprendime nurodytas aplinkybes. Be to, atsižvelgtina į tai, kad pareikštas ieškinys yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai pridedami prie bylos.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, jog U. S. nėra jo duktė, jis su ieškove kartu negyveno, jokių santykių, kai ieškovė pradėjo lauktis vaiko, neturėjo. Kadangi ieškovei nesutikus ekspertizių nėra daręs, todėl neturi galimybės pateikti rašytinių duomenų, kurie paneigtų jo tėvystę. Dėl to mano, kad ši byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų išspręsti visi su mažamečiu vaiku susiję klausimai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, jog civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nurodytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Apeliantas (atsakovas) V. S., ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 329 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo, dėl kurio civilinė byla turėtų būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatė. Tuo tarpu apelianto nurodomos aplinkybės dėl tėvystės nuginčijimo neteikia pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas į 2015 m. rugsėjo 14 d. parengiamąjį ir 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdžius neatvyko, apie parengiamąjį ir teismo posėdžius jam buvo pranešta tinkamai (teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį apeliantui įteiktas asmeniškai ir pasirašytinai), apeliantas neatvykimo į parengiamąjį ir teismo posėdžius priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė. Taigi šioje civilinėje byloje pats atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, užėmė pasyvią poziciją bei procese galiojant rungimosi principui nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir nereiškė priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ar bent atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog toks pasyvus atsakovo elgesys negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tėvystės nuginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau kartu pažymėtina, jog tai neužkerta kelio apeliantui (atsakovui) pareikšti savarankišką ieškinį teisme dėl tėvystės nuginčijimo.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo
Apeliantas (atsakovas) skunde nurodo, kad jis neturi galimybės teikti teismo sprendimu priteisto išlaikymo, nes ieškosi darbo, turi sveikatos problemų, taip pat privalo išlaikyti savo mamą, kuri darbinga tik 35 procentus, be to, jo atžvilgiu vykdomos penkios vykdomosios bylos, o priteistas išlaikymas pažeidžia lygybės principą, nes jo sūnui (9 m.) priteistas 86,88 Eur išlaikymas, nors jo poreikiai daug didesni.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis toks asmuo disponuoja, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį (ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su vaiku jos tėvui priklausančiame bute, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, ieškovės vidutinės mėnesio pajamos – apie 160 Eur; atsakovas oficialiai šiuo metu niekur nedirba, pensijų, kompensacijų ir pašalpų iš valstybės negauna, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi), jų amžių ir darbingumą. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad šalis negauna darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Tai, kad atsakovas oficialiai negauna darbinių pajamų, negali jam suteikti tam tikrų privilegijų, o dukters išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Jau vien ta aplinkybė, kad vaikas gyvena su ieškove, lemia tai, jog jai tenka didesnė rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką. Atsakovui nededant jokių pastangų užsitikrinti galimybes teikti būtiną išlaikymą mažamečiam vaikui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuotu aiškinimu, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė nurodytą teisinį reglamentavimą ir, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių apsaugos principu, priteisė šalių dukrai ieškovės prašomą ir faktiškai vos minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti nepilnametei dukrai kas mėnesį 150 Eur dydžio išlaikymą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas dukros išlaikymui, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovas yra jaunas (32 metų), darbingo amžiaus vyras ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Be to, išlaikymo pareiga yra imperatyvi.
Kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai dėl jo sveikatos būklės, kuri, anot apelianto, neleidžia jam teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Apeliantas nurodo, kad ligos diagnozė dar nenustatyta, tačiau jau ruošiami dokumentai darbingumo lygio nustatymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas nepagrindė aplinkybės, jog neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo dėl ligos (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo nedarbingumą grindžia medicininių dokumentų išrašais, kurie nepatvirtina jo nedarbingumo lygio tai reglamentuojančio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, prasme. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų išrašų kopijų matyti, kad apeliantas lankosi gydymo įstaigose, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas dėl tokios savo sveikatos būklės (sveikatos sutrikimų) negali susirasti jokio darbo ir teikti nustatyto dydžio išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas iki 2015 m. birželio 12 d. dirbo UAB „Elrija“, iš darbo išėjo savo noru (tuo pačiu metu, kai buvo pareikštas ieškinys), o į gydymo įstaigą dėl sveikatos sutrikimų kreipėsi tik 2015 m. gruodžio mėnesį, kas rodo, jog galimi apelianto sveikatos sutrikimai netrukdė jam dirbti buvusioje darbovietėje (b. l. 91, 94, 98), o į gydytojus kreipėsi tik iškėlus bylą. Taigi ieškovas, savo noru nutraukęs darbo santykius, tačiau žinojęs apie pareigą teikti išlaikymą vaikui, laikiną gaunamų pajamų sumažėjimą prisiėmė savo rizika. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2015 m. birželio 23 d. yra registruotas darbo biržoje, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, jog atsakovas neturi pajamų ar kad jis yra išnaudojęs visas galimybes pajamoms gauti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nedirbti yra atsakovo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.
Tai, jog iš apelianto yra vykdomi išieškojimai 5 vykdomosiose bylose, taip pat negali būti pagrindu mažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, kadangi tėvų turimi skoliniai įsipareigojimai negali būti priežastimi sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl būtinybės teikti paramą motinai taip pat nereikšmingos ir nepagrįstos objektyviais duomenimis. Vien ta aplinkybė, kad jo motinai yra nustatytas 35 procentų darbingumas (iš dalies darbinga), neturint duomenų apie jos pajamas, turtinę padėtį, nepatvirtina, jog jai yra reikalingas išlaikymas ir juo labiau, kad tą išlaikymą teikia atsakovas, kai pats neturi pajamų.
Nors apeliantas teigia, kad ieškovė dukros išlaikymui faktiškai išleidžia mažesnę sumą, tačiau nenurodo, kokios išlaidos, kurias nurodė ieškovė, anot jo, yra nepagrįstos, t. y. atsakovas niekaip nepagrindžia teismo nustatytų vaiko poreikių nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kokios išlaidos yra būtinos vaikui, siekiant, kad jis augtų sveikas, visapusiškai ir harmoningai vystytųsi, būtų patenkinti būtiniausi jo poreikiai, todėl mažinti nustatytą vaikui reikalingą 300 Eur išlaikymo dydį, įvertinus ir tai, jog U. S. poreikiai jai augant didėja, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tekinimu (LAT 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-9 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).
Kolegija negali konstatuoti, kad priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai U. pažeidžia kito atsakovo vaiko – nepilnamečio sūnaus N. (gimusio (duomenys neskelbtini)) teisę į išlaikymą, vadovaujantis lygybės principu. Atsakovas pateikė į bylą tik sūnaus gimimo liudijimo nuorašą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie atsakovo teikiamą jam išlaikymą. CK 3.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3k-3-419/2010; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3–303/2008). Išlaikymo dydis dukrai U. nustatytas, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jis iš esmės faktiškai tenkina tik minimalius jos poreikius, todėl atsakovui nepateikus duomenų apie išlaikymo sūnui teikimo aplinkybes, negalima konstatuoti, kad pažeidžiamas lygybės principas.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. numatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 110–114). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, minėtos išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą iš apelianto ieškovei priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovui V. S. buvo atidėtas 54 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.