Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja D.Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-468/2013

Teisėja D.Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00929-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6

2013 m. balandžio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Artūro Šumsko,

dalyvaujant prokurorui G. V.

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą ir nuteistojo R. A. gynėjo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 02 04 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie neatliktos 2 metų 2 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012 08 23 d. nutartį visiškai pridėta paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 3 metų 2 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo 2013 02 04 d.; iš R. A. priteistas 48,93 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo O. L. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, 2011 12 07 d. apie 15.45 val. minėtoje įstaigoje esančio 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-306, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens – nuteistojo V. O., tikrą ar tariamą teisę, panaudojo fizinę prievartą nuteistojo O. L. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė vieną smūgį dešine ranka pastarajam į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiam O. L. minkštųjų audinių patinimą kairiajame smilkinyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir atėmė iš O. L. 7 pakelius cigarečių „Red & White“, 1 pakelio kaina 6,99 Lt, bendros 48,93 Lt vertės, tokiu būdu padarė didelės žalos nukentėjusiojo O. L. teisėtiems interesams.

Teismo metu apklausti liudytojai beveik visi nurodė, kad konflikto tarp R. A. ir O. L. nematė arba nebeprisimena. Jų parodymai labai prieštaringi, vienas kitą paneigiantys, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino, todėl esant tokioms aplinkybėms lieka teismo neišaiškinta, kodėl buvo remiamasi vienais parodymais ir visiškai atmetami kiti, kurie suformavo teismo nuomonę dėl nuteistojo kaltės. Liudytojas E. Š. nurodė, kad paties konflikto nematė, matė tik ginčą dėl cigarečių. Matė patinimą O. L. smilkinyje, tačiau iš kur jis atsirado, nesidomėjo, kada prieš konfliktą matė nukentėjusįjį, nepamena, ar jis buvo sužalotas – taip pat. Liudytojas V. O. taip pat nurodė, kad apie konfliktą nieko nežino, niekam cigarečių nedavė, iš nieko jų atimti neprašė. Liudytojas A. K. nurodė, kad jam apie paimtas ir negrąžintas cigaretes ar kompiuterį pasakė V. O.. Kas pasiūlė nueiti pas O. L., nepamena. Tarp O. L. ir R. A. vyko žodinis konfliktas ir abipusis susistumdymas, smūgio R. A. nesudavė, bent jau jis taip teigti negali. Liudytojas V. J. parodė, kad konflikto nematė, buvo virtuvėje, girdėjo tik kalbas apie konfliktą. Liudytojas A. Ž. nurodė, kad smurto nieks prieš nieką nenaudojo. Liudytojas A. G. taip pat parodė, kad konflikto nematė. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimas galėjo gautis ir griūnant, ir nors tai mažai tikėtina, tačiau atmesti tokios galimybės negalima. Taigi šiuo atveju teismas, apkaltinamajame nuosprendyje įvardindamas fizinio smurto aplinkybę, praktiškai rėmėsi tik paties nukentėjusiojo parodymais, kadangi nei vienas iš liudytojų to neparodė. Pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis sužalojimo pasekmes įvardija kaip mėlynę po akimi, tuo tarpu specialisto išvadoje apie jokias hematomas (taip mediciniškai turėtų būti įvardinta „mėlynė po akimi“) nėra kalbama, o nurodomas smilkinio patinimas. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, turėjo vadovautis baudžiamojoje teisėje įtvirtintu principu, jog visos abejonės, kurios teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Nagrinėdamas šią bylą teismas šį principą akivaizdžiai pažeidė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir nuteistojo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl R. A. kaltės, padarius jam inkriminuojamą veiką. Jo veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 294 str. 2 d. yra teisingas.

Apelianto skundo argumentai, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, yra nepagrįsti. Atvirkščiai, nuteistojo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentacija skundžiamame nuosprendyje dėl R. A. kaltės yra pakankama, motyvuota, išsami.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 12 07 d. O. L. kreipėsi į pataisos namų direktorių, nurodydamas, kad 2011 12 07 d. apie 15.45 val. pas jį atėjo nuteistasis R. A. ir pareikalavo duoti jam cigaretes. O. L. atsisakius tai padaryti R. A. pradėjo iš spintos traukti cigaretes. O. L. bandė priešintis, tada R. A. smogė kumščiu jam į veidą ir pasiėmė 7 pakelius cigarečių. R. A. O. L. skolingas nebuvo, taip pat jis nesiūlė nuteistajam V. O. pirkti kompiuterio (t. 1, b. l. 1).

Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose (t. 1 b. l. 20 – 21) užfiksuota, kad 2011 12 07 d. 15.20 val. O. L. kreipėsi dėl sumušimo. Nustatyta, kad O. L. kairiajame smilkinyje matomas patinimas. Atlikus tyrimą specialisto išvadoje (t. 1 b. l. 18 – 19) konstatuota, kad minkštųjų audinių patinimas kairiajame smilkinyje O. L. padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai 2011 12 07 d., mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo gautis griūnant, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis O. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 22 – 23), tiek ir teisme (t. 1 b. l. 176 – 184) davė analogiškus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, kad įvykio dieną pas jį į gyvenamąją patalpą atėjo R. A. su A. K. ir pareikalavo atiduoti cigaretes, nukentėjusiajam atsisakius, jis smogė ranka jam į veidą ir paėmė iš O. L. spintelės 7 pakelius cigarečių. Šios aplinkybės ir O. L. sužalojimo faktas patvirtinti liudytojo A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 33 – 34), taip pat liudytojų A. G. (t. 1 b. l. 37, 127, 176 – 184), E. Š. (t. 1 b. l. 38, 176 – 184) parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir nesikeitė viso proceso metu. Tai leidžia atmesti skundo argumentą, kad teismo išvada dėl R. A. kaltės grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais. Be to, atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo O. L. parodymais ir jais nesiremti. Jie ne tik kad buvo nuoseklūs viso proceso metu, bet ir atitinka ir kitus byloje surinktus duomenis. Byloje nustatyta, kad R. A. su O. L. nebendravo, jokių konfliktų ar tarpusavio pykčių tarp jų nebuvo, todėl nėra pagrindo įtarti, kad nukentėjusysis galėtų apkalbėti nuteistąjį.

Aplinkybė, kad liudytojai teisme negalėjo atsiminti savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, anaiptol nereiškia, kad tokie parodymai yra melagingi. Apklausos teisiamojo posėdžio metu vyko praėjus daugiau nei metams po įvykio, todėl normalu, kad liudytojai galėjo neprisiminti anksčiau duotų parodymų. Visgi liudytojai savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu teismui patvirtino kaip teisingus, išskyrus liudytoją A. K., kuris teisme pakeitė parodymus, kad R. A. O. L. nemušė, tačiau apygardos teismas tai vertina kritiškai ir nesiremia tokiais liudytojo parodymais. Apeliaciniame skunde išvardinti argumentai, kad liudytojai nematė įvykio, taip pat negali paneigti R. A. kaltės dėl padaryto nusikaltimo. Nors liudytojai A. G. ir E. Š. tiesiogiai konflikte nedalyvavo, tačiau tą pačią dieną jie matė sužalojimą nukentėjusiojo veide, o tai, kad, kaip teigiama skunde, liudytojas E. Š. nesidomėjo, iš kur atsirado nukentėjusiojo veido sužalojimas, reikšmės įrodymų vertinimui neturi. Taip pat vertintinas ir skundo argumentas, kad specialisto išvadoje nėra kalbama apie hematomas, mėlynes. Kaip matyti iš specialisto išvados, tyrimo metu buvo remtasi medicininiais dokumentais iš asmens sveikatos istorijos, kurie buvo sudaryti įvykio dieną, t. y. asmens sveikatos apžiūra atlikta iš karto po sužalojimo, todėl galima situacija, kad tuo metu mėlynė dar nebuvo susidariusi, juolab, kad faktą dėl mėlynės patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojai.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendžio išvada, paremta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, kad įvykio dieną R. A., pareikalavęs iš O. L. cigarečių, neva priklausančių V. O., sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, po to pasiėmė 7 pakelius cigarečių iš O. L. spintelės ir išėjo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. pagrįstai, todėl jį išteisinti ir skundžiamą nuosprendį panaikinti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu nekeistinas apylinkės teismo sprendimas ir dėl civilinio ieškinio patenkinimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. A. ir nuteistojo gynėjo advokato A. M. apeliacinius skundus atmesti.