- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-11
- Bylos Nr.
- e2-305-1141/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02660-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. O.
- Advokatai
- Darius Ališauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Jolantai Černobrovkinai,
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. O. dėl leidimo nepilnamečių vaikų vardu sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. K. (kreipimosi į teismą metu buvusi pavardė K.-O.) (toliau – ir ieškovė, sutuoktinė) 2024 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama leisti be jos sutuoktinio A. O. (toliau – ir atsakovas, sutuoktinis) sutikimo: 1) parduoti nepilnamečio sūnaus A. K.-O. (A. K.-O.), gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sūnus) 0,0587 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 6 arų sklypas), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkio pastatas Nr. 2115) ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirtis), esančius (duomenys neskelbtini); 2) parduoti nepilnametės dukros A. K.-O., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dukra) 0,0698 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 7 arų sklypas), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkio pastatas Nr. 2037) bei sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodo namelis), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau paminėtas Sūnaus ir Dukros nekilnojamasis turtas kartu – Turtas); 3) Sūnaus ir Dukros (toliau kartu – ir Vaikai) vardu lygiomis dalimis pirkti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinys priimtas teismo 2024 m. liepos 30 d. rezoliucija.
2. Ieškovė nurodė, kad Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vaikų Turtas yra viena bendra namų valda, kurioje gyvena jų šeima. Ieškovė nurodė, kad ruošiasi skyryboms, taip pat nurodė, kad Turtas yra toli nuo Vilniaus miesto, kuriame dirba ji ir atsakovas, kuriame mokosi Vaikai. Ieškovė nurodė, kad per pastaruosius metus suprato, jog jų gyvenimo vieta yra nepatogi tiek jai, tiek Vaikams. Tenka anksti keltis, po mokyklos Vaikams sunku grįžti į namus, dėl nepalankių grafikų tenka atsisakyti įvairių popamokinių veiklų (būrelių), kurie būtų naudingi Vaikų lavinimuisi. Ieškovė taip pat nurodė, kad patiria nemažas kuro, transporto išlaidas. Tamsiu paros metu Vaikams pavojinga grįžti į namus vieniems, nes reikia eiti nuo stotelės iki namų neapšviestu keliu apie 600 metrų. Netoliese nuolatos gyvena tik trys kaimynai, bet ir jų dienos metu nebūna. Tenka skirti žymiai daugiau lėšų Turto priežiūrai (įvairūs remonto, priežiūros darbai, sklypo, aplinkos darbai, malkų ruošimas žiemai ir t. t.). Turto priežiūra, kurią atlieka ne Vaikai, o tėvai, yra tapusi našta, ypač pastaraisiais metais, kai sutuoktinis praktiškai neprisideda prie rūpinimosi Vaikais, namo priežiūros. Vietoje Sodo namelio įsigijus butą Vilniuje, Vaikų padėtis žymiai pagerėtų, nes butas būtų arčiau ieškovės darbų, nereikėtų duoti Vaikams pinigų maitinimuisi mokykloje (Vaikai galėtų eiti valgyti pietus į namus), sumažėtų kasdienės išlaidos kelionėms į mokyklą, Vaikai turėtų po atskirą kambarį, galėtų geriau išsimiegoti (galėtų keltis ne prieš 6, o apie 7-7.30 val.), be to, butas būtų arčiau Vaikų būrelių, būtų palankesnė medicininė priežiūra (nes šiuo metu, jei Vaikai suserga, juos tenka sergančius vežti į (duomenys neskelbtini) polikliniką, gydytojai į namus neatvažiuoja), Vaikai galėtų daugiau ir kokybiškiau bendrauti su draugais (galėtų eiti pas juos į svečius, kviestis juos pas save į svečius). Ieškovė taip pat nurodė, kad tokiu atveju pagerėtų Vaikų turtinė padėtis, nes Turtą ji tikisi parduoti ne daugiau kaip už 75 000 Eur (kol kas buvo atvykęs apžiūrėti tik vienas pirkėjas), o buto kaina, kurią ieškovė yra pasiruošusi sumokėti sudaro 95 000 Eur, t. y. kiekvienam iš Vaikų tektų 47 500 Eur vertės turtas. Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis piktybiškai atsisako duoti sutikimą minėtiems sandoriams, nes jam neva labai patinka gyventi arčiau gamtos. Esant nesutarimui tarp tėvų (vienam jų nedalyvaujant) notaras neturi teisės tvirtini sandorio.
3. 2024 m. rugsėjo 19 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris buvo priimtas teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. rezoliucija. Ieškovė patikslintame ieškinyje patikslino savo reikalavimą dėl leidimo Vaikų vardu sudaryti buto pirkimo sandorį, nurodydama, kad rado kitą parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas).
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti, kaip neatitinkantį Vaikų interesų. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai Šalčininkų rajone, be to, jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, sutuoktinė turėtų paaiškinti, kodėl ji nesiekia pirmiausiai suaugusiems šeimos nariams priklausančio turto pardavimo. Be to, sutuoktinė nepaaiškino, iš kokių lėšų mokės už Buto dalį, nepadengtą turto verte (t. y. 27 500 Eur). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Vaikų Turtas yra gražioje ir ramioje vietoje, šalia Sodo namelio auga sodo medžiai ir vaiskrūmiai (obelys, kriaušės, slyvos, serbentai), netoli miškas. Ten švaresnis oras, nei mieste, o tai daro įtaką Vaikų sveikatai ir vystymuisi (vasarą Vaikai visada gali mėgautis gamta). Atsakovas pažymėjo, kad Vaikų nesieja bendraturčių santykiai, jiems priklauso atskiri, praktiškai vienodo ploto žemės sklypai su juose esančiais statiniais, todėl, kai Vaikai paaugs, jie galės nepriklausomai vienas nuo kito disponuoti savo turtu, o sutuoktinė siekia padaryti Vaikus vieno turtinio vieneto (Buto) bendraturčiais. Ieškinio reikalavimai neatitinka geriausių Vaikų interesų, nes būtų sukurta bendroji dalinė nuosavybė vietoj asmeninės nuosavybės, kas sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms ateityje. Be to, Sūnus nenori, kad jam priklausantis turtas būtų parduotas, jo santykiai su mama (ieškove) nėra geri, ieškovė dažnai rėkia ant jo, naudoja keiksmažodžius.
5. Atsakovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad Vaikų gyvenamoji vieta su jo sutuoktine nėra nustatyta, todėl ieškinio reikalavimus atsakovas vertina, kaip siekį Vaikų sąskaita išspręsti savo gyvenamosios vietos mieste klausimą. Juk neabejotinai, ji ketina gyventi Vaikų būste, o jo šalia savęs ir Vaikų neįsivaizduoja. Negalima leisti, kad Sūnus taptų savo turto įkaitu. Atsakovas taip pat nurodė, kad Rastinėnų vietovėje jų šeima nėra vienintelė turinti vaikų, kiekvieną rytą iš Rastinėnų į Vilnių važiuoja šimtai vaikų. Vaikai yra prie to pripratę, į mokyklą nevėluoja. Be to, šiais laikais 15 km atstumas iki mokyklos nelaikomas dideliu, susisiekimas viešuoju transportu yra puikus. Argumentas dėl Vaikų pietavimo namuose yra dirbtinis, nes pietų pertrauka mokykloje trunka 20 minučių, kurių vos pakaktų kelionei iki namų ir atgal, o pati sutuoktinė tuo metu būna darbe. Atsakovas prašė išklausyti pačių Vaikų nuomonę.
6. 2024 m. lapkričio 21 d. ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, papildomai nurodydama, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,88 ha žemės ūkio ir miško sklypas Šalčininkų rajone, kurį ji ketina parduoti, tačiau dėl didelio bendraturčių skaičiaus dokumentų ruošimas užtrunka ilgiau, be to, nurodė, jog turi giminių ir draugų, kurie paskolins trūkstamą lėšų sumą. Ieškovė taip pat nurodė, kad sutinka, jog gamta yra naudinga, tačiau jeigu gyvenimas toli nuo civilizacijos trukdo kasdieninį gyvenimą, gamta visai nebedžiugina. Ieškovė paaiškino, kad autobusas važiuoja tik kas valandą, atsakovas, pasak ieškovės, neturi jokio supratimo apie jai ir Vaikams kylančius sunkumus, be to, sutuoktinis turi labai daug skolų. Ieškovė nurodė, kad negali su juo turėti jokių reikalų, taip pat nurodė, kad nesutinka, jog Vaikai būtų apklausiami teisme.
7. 2024 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė teismui prašymą priteisti iš sutuoktinio 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2025 m. sausio 21 d. ieškovė pateikė teismui prašymą iš sutuoktinio jai priteisti dar 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio argumentus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Atsakovas prašė patikslinto ieškinio netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje sprendžiamas disponavimo nepilnamečių vaikų turtu klausimas. Ieškovė siekia parduoti Vaikų Turtą Vilniaus rajone ir Vaikų vardu įgyti Butą Vilniuje. Ieškovės sutuoktinis su tuo nesutinka.
10. Nors teismo sprendimo priėmimo metu nei viena iš šalių nėra pateikusi teismui prašymo nutraukti santuoką, tačiau ieškovei nurodžius, kad ji ruošiasi skyryboms, negali turėti su sutuoktiniu jokių reikalų, taip pat esant duomenims, kad ieškovė dar būdama santuokoje atsisakė turėtos sutuoktinio pavardės, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo atsiliepimo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė siekia su Vaikais gyventi Vilniuje ir nebemato jo šalia savęs (taigi, ir šalia Vaikų). Tai reiškia, kad ieškinio patenkinimo atveju, keistųsi ne tik Vaikų gyvenamoji vieta (dėl kurios tarp sutuoktinių yra ginčas), bet galimai Vaikams tektų patiems (nesant dėl to tarp tėvų ginčo teisme) spręsti, su kuriuo iš skyriumi faktiškai pradėjusių gyventi tėvų (su mama ar su tėčiu) jie liks gyventi, o tai neišvengiamai reikštų, kad Vaikai būtų priversti susidurti su vadinamuoju lojalumo konfliktu, kurį vaikams būna sunku išgyventi psichologiškai.
11. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovui (kartu su ieškove) nuosavybės teise priklauso tik 13,99 kv. m gyvenamojo ploto butas Vilniuje (bendrabučio tipo) labiau tikėtina, kad Vaikai, nepriklausomai nuo jų norų, rinktųsi gyvenimą trijų kambarių Bute (jei ieškovei pavyktų jį įgyti Vaikų vardu). Atsižvelgiant į Vaikų amžių (Sūnui 13 metų, o Dukrai 11 metų) jie savo Bute vieni gyventi negalėtų. Iš ieškinio matyti, kad Vaikų Bute planuoja gyventi būtent ieškovė. Taigi, nepriklausomai nuo Vaikų norų, labiau tikėtina, kad ieškinio tenkinimo atveju ir tėvams pradėjus gyventi skyriumi, Vaikai jiems nuosavybės teise priklausančiame Bute gyventų būtent su mama, nepriklausomai nuo to, kad tėvams esant santuokoje ir nesikreipus dėl Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo į teismą, toks teismo sprendimas nebūtų priimtas, t. y. nebūtų teismo nustatyta, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų nustatytina Vaikų gyvenamoji vieta, atitinkamai, nebūtų vertintas kiekvieno iš Vaikų prisirišimas prie mamos ir prie tėčio bei kitos svarbios aplinkybės tokiam sprendimui.
12. Be to, nepaisant į bylą pateiktos 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovės Vaikų vardu pasirašytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, byloje nėra duomenų, jog ieškovė apskritai būtų pajėgi Vaikų vardu sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal minėtos preliminariosios sutarties 3.3 punktą, pirkėjai (t. y. Vaikai, atstovaujami ieškovės) pagrindinės sutarties sudarymo dieną turi sumokėti Buto pardavėjui 99 500 Eur arba pateikti banko garantinį raštą ar kreditavimo sutartį. Pagal minėtos preliminarios sutarties 4.2.5 punktą, Vaikai, atstovaujami mamos, garantavo Buto pardavėjui, kad turi finansines, organizacines ir kitas galimybes pilnai ir tinkamai įvykdyti visus įsipareigojimus pagal šią sutartį šioje sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad jo sutuoktinė nepateikė įrodymų, iš kokių lėšų mokės už Buto dalį, nepadengtą Turto verte (t. y. 27 500 Eur), tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji, atstovaudama Vaikus, turės galimybę sumokėti pardavėjui visą likusią Buto kainą, t. y. 99 500 Eur. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Turto pardavimas ir Buto pirkimas vyksta vienu metu, tačiau tai patvirtinantys įrodymai teismui nėra pateikti. Priešingai, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad kol kas Turtą buvo atvykęs apžiūrėti tik vienas pirkėjas. Tai, kad ieškovė, kaip ji nurodė ieškinyje, tikisi Vaikų Turtą parduoti ne daugiau kaip už 75 000 Eur, nereiškia, kad Turtas būtų parduotas būtent už 75 000 Eur, ar kad apskritai Turtas bus parduotas. Į bylą nepateikus preliminarios Turto pirkimo-pardavimo sutarties, teismas neturi galimybės įvertinti net to, ar nebus pažeisti Vaikų turtiniai interesai, jau nevertinant aplinkybių dėl neturtinių Vaikų interesų. Pažymėtina, kad vienas iš Vaikų (šalių Sūnus) teisme, dalyvaujant psichologei J. Š., nurodė, jog nesutinka, kad būtų parduotas jo turtas (2025 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min.). Ieškovė teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad Sodo namelis, kuriame gyvena visa šeima (taip pat ir Sūnus) nuosavybės teise priklauso ne Sūnui, o Dukrai, kuri nori (ir taip nurodė teisme) keltis gyventi į Vilnių.
14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taigi, Vaiko išreikšta nuomonė taip pat turi būti įvertinama jo interesų atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Nagrinėjamu atveju dėl disponavimo Vaikų Turtu išsiskyrus ne tik tėvų nuomonei, bet ir pačių Vaikų nuomonei, atsiranda rizika, kad pakeitus turimo nekilnojamojo turto nuosavybės formą iš asmeninės į bendrąją dalinę, tarp brolio ir sesers ateityje gali kilti ir daugiau nesutarimų, kurie gali lemti, be kita ko, ir jų norą gyventi skyriumi, o tai lemtų situaciją, kad nepilnamečio vaiko, nepageidaujančio parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą ir įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą Vilniuje bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu asmeniu (seserimi) ir (ar) galimai nepageidaujančio naujoje vietoje gyventi su mama, bet be tėčio, teisės ir teisėti interesai, patenkinus ieškinį, bus pažeisti. Vien ta aplinkybė, kad Sodo namelis, kuriame šiuo metu gyvena visa keturių asmenų šeima, nuosavybės teise priklauso tik šalių Dukrai, nereiškia, kad teismui nereikia atsižvelgti į interesus kito nepilnamečio vaiko (šalių Sūnaus), kuris yra vyresnis ir, atitinkamai, kurio nuomonė gali būti brandesnė, labiau susiformavusi ir sąmoningesnė, lyginant su šalių Dukros nuomone.
16. Ieškovė, kaip minėta, nurodė, kad jų šeimos gyvenamoji vieta yra nepatogi tiek jai, tiek ir Vaikams, tačiau Sūnus teisme nurodė, kad gyventi kaime jam yra ramu ir įprasta, teismui paklausus apie eismą, nurodė, kad pareiti nuo stotelės visiškai nepavojinga, ten blogas kelias, todėl automobiliai važiuoja vos 10-20 km/val. greičiu. Psichologei paklausus, ar jam yra žinoma, kodėl šeimoje apskritai kilo tas klausimas dėl Turto pardavimo, berniukas atsakė, kad mama sakė, jog jai nebepatogu gyventi kaime (2025 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 9, 14, 17 min.). Dukra, dalyvaujant psichologei J. Š., teisme nurodė, kad mano, jog geriau būtų persikelti į miestą, nes labai retai autobusai važiuoja, gal tik kartą per valandą, pažymėjo aplinkybę, kad jos visi draugai ir klasiokai gyvena mieste, o kaime gyventa tik viena draugė, taip pat nurodė, kad du kartus per savaitę po pamokų eina į turizmo ir šokių būrelius, kurie vyksta vienas po kito, žiemos metu būna tamsu ir baisu grįžti, nes grįžta vėlai (2025 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 23, 27 min.). Nepaisant to, kad mergaitė nurodė, jog kartais tenka iki namų nuo autobuso stotelės pareiti tamsiu paros metu, tačiau nei vienas iš Vaikų nepatvirtino ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad po pamokų jiems būna sunku grįžti namo ar, kad dėl jų gyvenamosios vietos, jiems teko atsisakyti kokių nors būrelių. Priešingai, byloje yra duomenys, kad šalių Sūnus tris kartus per savaitę lanko futbolo būrelį, o šalių Dukra lanko net du būrelius (šokių ir turizmo). Teismas pažymi, kad nuo ginčo šalių gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) iki Vaikų lankomos (duomenys neskelbtini) mokyklos pagal viešai skelbiamus duomenis (google.maps) yra ne pilni 20 km, iš Rastinėnų rytais 7 val. 3 min. į Vilnių išvyksta autobusas Nr. 101-2, kuris sustoja likus 400 m iki minėtos mokyklos ir likęs kelias iki mokyklos trunka apie 6 min. pėsčiomis. Taigi, Vaikai vykdami autobusu mokykloje turėtų būti dar likus 10 min. iki pamokų pradžios. Pažymėtina ir tai, kad, kitaip nei nurodė ieškovė, nuo jų gyvenamosios vietos iki autobuso stotelės („Rastinėnai“) yra ne 600 m, o 450 m atstumas, t. y. apie 7 min. ėjimo pėsčiomis. Byloje nėra duomenų, kad Rastinėnų kaime būtų intensyvus transporto eismas. Tai, kad iš Vilniaus į Rastinėnus viešasis transportas vyksta kas valandą, nereiškia, kad gyvenimas yra „toli nuo civilizacijos“, kaip nurodo ieškovė. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad namie dažnai trumpam dingsta elektra, tačiau su tuo susiję įrodymai byloje nepateikti. Vis dėlto, atsakovui teisme patvirtinus, kad jis labai daug dirba ir mažai būna namuose, teismas ieškovės argumentus, kad Vaikų Turto priežiūra jai tapo našta pripažįsta pagrįstais, tačiau vien ši aplinkybė, nesant pirmiau nurodytų duomenų, apie Turto pardavimo kainą ir kitas reikšmingas sąlygas, nėra pagrindas tenkinti patikslintą ieškinį. Pažymėtina, kad išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo taip pat nurodė, kad ieškinio tenkinimas neatitiktų geriausių Vaikų interesų. Taigi, patikslintas ieškinys atmestinas.
17. Papildomai teismas atkreipia šalių (tiek ieškovės, tiek ir atsakovo) dėmesį į tai, kad Vaikai yra skirtingų lyčių, be to, tokio amžiaus, kad jiems vis labiau yra svarbus privatumas, todėl šalys, rūpindamosi savo Vaikais, turėtų pasirūpinti, kad jų gyvenamoji zona (kambarys, kuriame gyvena Vaikai) būtų atskirta bent mobilia pertvara.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės V. K. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.