Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Petro Matažinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 210 MGL (BBND) (10 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 22.09 val. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. 12.05 val. (1 para) ir paskirta galutinė bausmė – 208 MGL (BBDN) (10 400 Eur) bauda. V. K. įpareigotas baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 21.04 val., V. K., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“ nustatytas 2,35 promilių girtumas) vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė proceso pažeidimus, vertindamas įrodymus. Teismas rėmėsi liudytojos S. M. parodymais. Ji yra jo dukterėčia, todėl turėjo būti įspėta dėl savo teisės neliudyti prieš jį teisme. Tokia procesinė teisė jai išaiškinta nebuvo. Be to, jos parodymai buvo neteisingai interpretuoti. Neatsižvelgta į tai, jog ji parodė, kad vairavo jo automobilį ir po įvykusio konflikto su juo paliko jį miegantį keleivio vietoje. Automobilį paliko prie griovio, kuris buvo su nuokalne. Rankinio stabdžio neužtraukė. Nematė, jog automobilį vairavo jis. Liudytoja V. Petrauskaitė šias aplinkybes patvirtino. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi G. S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jie nebuvo patikrinti teisme.

3. Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas Petras Matažinskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Petro Matažinsko apeliacinio skundo netenkinti.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

5. Šioje byloje V. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 21.04 val., V. K., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“ nustatytas 2,35 promilių girtumas) vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, motyvuodamas tuo, kad buvo neteisingai vertinti įrodymai. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Iš V. K. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 21.04 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., automobilio nevairavo. Nuteistasis V. K. pripažįsta, kad jis gėrė alkoholį ir galėjo pripūsti 2,35 promilių. Automobilį vairavo jo dukterėčia S. M., kuri po konflikto su juo paliko automobilyje jį sėdintį, tačiau neužtraukė rankinio stabdžio, dėl to automobilis nuriedėjo į griovį. Apeliaciniame skunde V. K. nurodė, kad jo dukterėčia S. M. paliudijo jo nurodytas aplinkybes, tačiau teismas neteisingai jos parodymus interpretavo. Be to, ji nebuvo įspėta apie jos teisę atsisakyti duoti parodymus apie savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, vertindama juos kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.

8. BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Vadinasi, tuo atveju, jeigu asmuo baudžiamajame procese turi būti apklausiamas apie savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, jam turi būti išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nepaisant to, ar tokia pareiga nurodyta BPK straipsnyje, reglamentuojančiame apklausą tam tikroje baudžiamojo proceso stadijoje, ar nenurodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-689/2018).??

9. Nagrinėjamu atveju liudytoja S. M. yra nuteistojo dukterėčia, kuri, vadovaujantis BK 248 straipsnio 1 dalimi (artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai), BPK 15 straipsniu, 38 straipsniu (asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai), nėra priskiriama šeimos narių ar artimųjų giminaičių subjektų ratui. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teisėjui nebuvo pagrindo išaiškinti liudytojai S. M. procesinės teisės, numatytos BPK 82 straipsnio 2 dalyje. Be to, iš 2019 m. rugsėjo 27 d. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolo matyti, kad S. M. buvo išaiškinta Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata, jog draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimą ar artimus giminaičius. Vadinasi, procesinio teisės pažeidimo padaryta nebuvo apklausiant liudytoją S. M. ir šios liudytojos parodymais pagrįstai remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

10. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuosprendis gali būti grindžiamas tik tokiais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju teismas rėmėsi liudytojo G. S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo patikrinti teisme. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

11. BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-276-976/2015).

12. Kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių G. S. K. kaip liudytoją teisiamajame posėdyje iškviesti ir apklausti, t. y. teismo posėdis atidėtas 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. Liudytojas G. S. K. 2020 m. kovo 1 d. teismui pateikė prašymą vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo paskelbta bylos medžiaga, t. y. liudytojo G. S. K. duoti parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Nuteistasis prieštaravimų nepareiškė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ne tik liudytojo G. S. K. duotais parodymais, nes jie nėra vieninteliai ar lemiami sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą. Nuteistojo V. K. kaltė buvo grindžiama įrodymų visuma.

13. Liudytoja S. M. 2019 m. spalio 28 d., atliekant liudytojo papildomą apklausą, parodė, kad visose apklausose nurodė ne tiesą – jog nematė, kai dėdė V. K. nuvažiavo nuo kelio. Ji viską matė, tačiau bijojo sugadinti santykius su dėde. Šią aplinkybę ji patvirtino 2019 m. spalio 28 d. akistatos su liudytoju G. S. K. metu: „Taip, aš G. S. K. pasakiau, kad mačiau kaip dėdės V. K. automobilis nuvažiavo į griovį“. Taip pat ji teisme parodė, jog belaukdama draugo pamatė, kad automobilis pradėjo judėti, girdėjosi variklio garsas. Manė, jog judėjo pirma pavara, bet pavažiavo netoli, apie 20 metrų, ir dėl jai nežinomos priežasties sustojo. Pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais pirmosios instancijos teismui pagrindo nebuvo. Be to, liudytoja V. P. parodė, kad pareigūnams atvažiavus vairuotojas sėdėjo užsirakinęs vairuotojo vietoje, ilgai neatidarė durų. Automobilis buvo įvažiavęs pusiau į griovį. Kelio kraštas buvo ganėtinai status. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos.

14. Taigi patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu konstatuojama, kad teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai vertino liudytojų parodymus, jokių proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas bylos įrodymus vertino ne taip, kaip pageidautų apeliantas, ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokį sprendimą, nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų vienas ar kitas proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Esant visumai išdėstytų aplinkybių tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir išteisinti V. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

16. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepasisakė dėl jam paskirtos bausmės teisingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė teisinga, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. ir jo atstovo advokato Petro Matažinsko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.