Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Medvedevienės

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ 23 punktą, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą.

Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. birželio mėn. buvo gautas atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2021 m. birželio 8 d. raštas Nr. 04-2-660 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“, kuriame pažymėta, kad 2021 m. gegužės 18 d. atlikta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apžiūra bei nustatyta, kad minėtas sklypas neprižiūrimas ir dėl to yra pažeisti Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Taisyklės), 7.1, 7.3, 7.5, 10.3, 25.1, 25.8, 25.14 ir 25.16 papunkčiai, taip pat pareiškėja informuota, kad būtų pašalinti minėti Taisyklių pažeidimai. Teigė, jog pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. raštu pateikė pavirtinimą, kad sklypas yra sutvarkytas, taip pat buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėjo, kad po to vyko susirašinėjimas su Kauno miesto savivaldybės administracijos filialu Centro seniūnija bei įrodinėjama, kad žemės sklypas tikrai yra sutvarkytas, tačiau nepaisant to, žemės sklypas vis tiek buvo ginčijamo akto dalimi įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, dėl ko pareiškėjai atsirado prievolė mokėti 4 proc. žemės nuomos mokestį. Mano, jog ginčijamo įsakymo dalis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta, kaip prieštaraujanti Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms: objektyvumo principui, kadangi atsakovė visiškai nepagrįstai vertino, jog sklypas yra nenaudojamas, nepaisant to, kad sklype esantis nebaigtas statyti viešbutis yra neįtrauktas į apleistų ar netvarkomų statinių sąrašus, teritorija aptverta ir saugoma, o esamas pastatas apsaugotas nuo pašalinių, kaip ir bet kuri kita statybvietė; teisėtumo principui, kadangi atsakovė nors ir nurodo, kad sklypo būklė gerėja, tačiau niekaip nekvalifikuoja tariamų Taisyklių nuostatų pažeidimų, net nenurodydama, kurios Taisyklių nuostatos yra pažeidžiamos; pareigos motyvuoti sprendimus, kadangi atsakovė tik vieną kartą iš dalies kvalifikavo sklypo sutvarkymą pagal Taisyklių nuostatas ir tai padarė 2021 m. gegužės 18 d., tačiau sklypas vis tiek neprižiūrimas tinkamai. Tai, kad sklypas tvarkomas atsakovė iš dalies pripažįsta tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 04-2-931, tiek kitame Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos rašte, kur nurodoma, kad sklypo būklė pagerėjusi. Mano, kad toks konstatavimas turėjo būti išreikštas dviem būdais, fiksuojant likusius pažeidimus (konkrečiose vietose), kvalifikuojant šiuos pažeidimus, remiantis atitinkamais Taisyklių punktais, tačiau to padaryta nebuvo. Pabrėžė, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra detaliai nurodyta faktinė sklypo sutvarkymo situacija ir aiškiai matyti, kad sklypas tinkamai sutvarkytas, nušienautas, teritorijoje nėra statybinių atliekų, jų laužo, sklypas yra aptvertas ir saugomas, sklype įvesta signalizacija.

Paaiškino, jog atsakovės motyvai, dėl tariamo sklypo netvarkymo, nėra išsamiai pagrįsti jokiais duomenimis, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikyta atsakomybė vadovaujantis Taisyklių 27 punktu. Pareiškėjos ir jos atstovo įsitikinimu, pareiškėja tinkamai tvarko ir prižiūri sklypą, todėl jis negali būti laikomas netvarkomu ar nenaudojamu. Kita vertus, sklypo nesutvarkymas net ir negali būti apmokestintas Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, nes jis neleidžia savivaldybėms apmokestinti netinkamai tvarkomų žemės sklypų valdytojų ar savininkų. Akcentavo, kad ginčijamu įsakymu patvirtinto Sąrašo 23 punktas negali būti laikomas motyvuotu ar paremtu objektyviais duomenimis, kadangi sklypas yra sutvarkytas ir tokiu buvo dar iki įsakymo priėmimo. Pareiškėjos ir jos atstovo įsitikinimu, atsakovė netyrė ir nevertino sklypo sutvarkymo remiantis objektyviais kriterijais, t. y. tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių apimties bei nepateikė pareiškėjai visos informacijos. Pakartotinai pabrėžė, kad ginčijamame įsakyme nėra jokių motyvų, kuo vadovaujantis atsakovė sprendžia, jog sklypas yra pripažintinas nenaudojamu ir dėl to įtrauktinas į Sąrašą, taip pat nei viename atsakovės dokumente nėra išdėstytų pagrindų laikyti sklypą tiek nenaudojamu, tiek ir netinkamai tvarkomu ar apleistu. Priešingai, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija raštuose ne kartą nurodyta, kad sklypas yra tvarkomas ir kiekvieną kartą jo būklė, buvo konstatuota, geresnė nei praėjusį kartą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko, jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad 2012 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-286 „Dėl nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo“ patvirtino Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pareiškėja apie ketinimą žemės sklypą įrašyti į sąrašą buvo informuota ir Aprašo 3 punkto nustatyta tvarka informacija apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į sąrašą buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Aprašo 6 punkto nustatyta tvarka buvo atliktos net trys pareiškėjos žemės sklypo pakartotinos patikros. Aprašo 8 punkto nustatyta tvarka sąrašai kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais ir nuotraukomis buvo perduoti Skyriui ir vadovaujantis Aprašo 9 punktu parengtas ginčijamas įsakymas. Aprašo 10 punkto nustatyta tvarka pareiškėja apie šį įsakymą buvo informuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus raštu ir įsakymas buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Mano, kad priimant ginčijamą įsakymą buvo atliktos visos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvu visu aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjos teiginiai dėl ginčijamo įsakymo neteisėtumo ir neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams yra atmestini kaip neįrodyti. Pabrėžė, jog Aprašo 4 punkte sąvoka nenaudojama žemė apibrėžiama, kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi, Taisyklių 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, todėl šis pareiškėjos nurodomas sąvokų skirtumas niekaip neįtakoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumo. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėja akivaizdžiai pažeidė Taisyklių reikalavimus, kadangi sklypo nepriežiūra aiškiai užfiksuota fotonuotraukose, kuriose akivaizdžiai matosi, kad teritorija neprižiūrima ir apleista, į teritoriją laisvai ir netrukdomai gali patekti pašaliniai asmenys, kurie vėliau keldami grėsmę sau ir kitiems asmenims nevaržomai gali vaikščioti ir apleisto statinio viduje. Mano, jog nustačius, kad pareiškėja nevykdė teisės aktais jam nustatytos pareigos nuolat tvarkyti žemės sklypą, atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjo sklypą pagrįstai įtraukė į 2021 metų sąrašą, o pareiškėjos argumentai, kad sklypo įtraukimas į sąrašą yra susijęs su pareiškėjos veiklos apsunkinimu dėl pareiškėjos ieškinio atsakovui dėl teisės vykdyti statybos darbus sklype yra nepagrįsti. Paminėjo, kad tokie pareiškėjos argumentai yra absoliučiai nesuvokiami, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, o ne kažkokiais tariamais emociniais veiksmais, tuo tarpu pareiškėja tik dangstosi tariama sklypo priežiūra, teigdama, kad sklypo teritorija yra aptverta, nebaigtas statyti statinys yra neprieinamas pašaliniams asmenims, o Kauno miesto savivaldybės administracija šioje situacijoje yra neteisi liepdama sklypą tvarkyti, kad šis atitiktų Taisyklių reikalavimus.

Atsakovė akcentavo, jog Apraše nėra įtvirtintas reikalavimas supažindinti žemės sklypų savininkus su seniūnijos atliktų patikrinimų aktais, taip pat Apraše nėra įtvirtintos pareigos atsakovei, prieš įtraukiant sklypą į Sąrašą, bent du kartus įspėti asmenis apie numatomus priimti sprendimus. Be to, patikrinimo aktai, jų priėmimas ar išsiuntimas žemės sklypų savininkams nepaneigia jų pareigos nuolat prižiūrėti žemės sklypus pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Priimant ginčijamą įsakymą, buvo atliktos visos pagrindinės procedūros, laikantis taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Įsakymo neteisėtumo ir neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ 23 punkto, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo 0,5716 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Žemės sklypas), taip pat jame esantį pastatą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam priklausantį statinį – hidroforinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Statiniai), ir šis Žemės sklypas į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą (toliau- ir Sąrašas) įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-653 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau - ir Įsakymas), priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 9 punkto pagrindu.

Pareiškėja skunde nurodė, jos atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog įvertinus Įsakymo priėmimo medžiagą laikytina, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, kaip prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatyme numatytam objektyvumo principui (atsakovė nepagrįstai vertino, jog Žemės sklypas yra nenaudojamas; žemės sklype esantis nebaigtas statyti viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ yra neįtrauktas į apleistų ar netvarkomų statinių sąrašus; teritorija aptverta ir saugoma, o esamas pastatas apsaugotas nuo pašalinių asmenų pagal galiojančias teisės aktų nuostatas; esamo nebaigto statyti pastato tinkamai eksploatacijai yra reikalingas Žemės sklypas, o tai, kad pareiškėja naudoja ir ateityje siekia naudoti Žemės sklypą liudija ir civilinėje bei administracinėje byloje keliami reikalavimai dėl statinių projektavimo Žemės sklype; atsakovė neįvertino įrodymų, patvirtinančių Žemės sklypo sutvarkymą: konstatavimo protokolo duomenų; uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos priežiūros centras“ atliktų darbų įvykdymo; Žemės Sklypo aptvėrimo ir fizinės jo apsaugos); teisėtumo principui (atsakovė nurodo, kad Žemės sklypo būklė gerėja, tačiau niekaip nekvalifikuoja tariamų Taisyklių nuostatų pažeidimų, nenurodydama Taisyklių nuostatų pažeidimo ir Įsakyme, taigi nėra aišku kurias Taisyklių nuostatas pažeidžia pareiškėja) bei atsakovė neįvykdė pareigos motyvuoti sprendimus, kadangi atsakovė tik vieną kartą iš dalies kvalifikavo Žemės sklypo sutvarkymą pagal Taisyklių nuostatas ir tai padarė 2021 m. gegužės 18 d. akte, o kituose raštuose seniūnija nurodo, kad Žemės sklypo būklė pagerėjusi, tačiau seniūnijos sprendimas nesikeičia – Žemės Sklypas neprižiūrimas tinkamai.

Atsakovė gi teigė, kad išdėstyti atsiliepimo argumentai patvirtina faktą, kad Įsakymo dalis, dėl ginčo Žemės sklypo įtraukimo į 2021 m. Sąrašą, atsakovės buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl naikinti šio administracinio sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuris numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas (toliau - ir Žemės mokesčio įstatymas)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 01 01). žemės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad mokestį moka žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Mokesčio objektas yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnis). Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – Sąrašas) sudarymo ir keitimo procedūras. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tvarkymo ir švaros taisyklės)(Aprašo 1 punktas). Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais (Aprašo 2 punktas).

Pagal Aprašo 3 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemė, kurioje esantys statiniai yra apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė.

Kauno miesto seniūnai (toliau – seniūnai) seniūnijų teritorijose iki gegužės 15 d. nustato nenaudojamos žemės sklypus, kurie atitinka bent vieną Aprašo 4.2–4.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų, sudaro tokių žemės sklypų sąrašą, registruotu laišku per 10 darbo dienų informuoja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į sąrašą ir (arba) ketinimą bausti už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Centro seniūnija (toliau - ir Centro seniūnija) 2021 m. gegužės 18 d. atliko Žemės sklypo apžiūrą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 04-7-125, kuriame nurodė, jog pažeidžiamos Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 10.3, 25.1, 25.8, 25.14 ir 25.16 papunkčių nuostatos, nes sklypas neprižiūrėtas, netvarkomas, dalis žemės sklypo apaugusi piktžolėmis, sklype yra plytų ir betono duženų, asfalto dangos gabalų, medžio, kartono, buitinių, žaliųjų atliekų, senų, sulūžusių daiktų, sklype laikomas statybinis laužas, betono blokai ir plokštės, sklype esantis pastatas apleistas, prikrauta statybinio laužo.

Centro seniūnijos 2021 m. birželio 8 d. pranešime Nr. 04-2-660 ,,Dėl ketinimo įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą ((duomenys neskelbtini))“ pareiškėjai nurodė per 30 kalendorinių dienų Žemės sklypą sutvarkyti, o apie reikalavimų įvykdymą raštu informuoti Centro seniūniją. Taip pat rašte nurodė, kad ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 31 d. bus atliekama Žemės sklypo pakartotinė apžiūra. Pareiškėjas 2021 m. liepos 5 d. d. raštu (Informacija) informavo Centro seniūniją, kad Žemės sklypas sutvarkytas.

Pakartotinė Žemės sklypo apžiūra atlikta 2021 m. liepos 13 d., ir surašytas Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7-191, kuriame nustatyta, kad Žemės sklypo būklė pagerėjusi, nušienauta žolė ir piktžolės, pašalinti seni, sulūžę daiktai, sklype yra betono blokai ir nenaudojamų g/b gaminių, pavienėse vietose yra betono ir plytų duženų, o Žemės sklype esantis pastatas apleistas, vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ir taip pažeidžiamos Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 25.1, 25.8, 25.41 papunkčių nuostatos.

Centro seniūnija 2021 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 04-2-931 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai nurodė, jog įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją ir 2021 m. liepos 12 d. atlikusi pakartotinį Žemės sklypo patikrinimą, priėmė sprendimą teikti Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui įrašyti Žemės sklypą į Nenaudojamos žemės sąrašą.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu Centro seniūnijai pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos priežiūros centras“ PVM sąskaitas – faktūras, antstolio V. Z. 2021 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0137/21/19, kuriame nustatyta, kad apžiūrėjus žemės sklypo teritoriją matyti, kad žemės sklype yra nebaigtas statyti daugiaaukštis pastatas. Priekinėje žemės sklypo teritorijos dalyje matyti, kad teritorija yra nušienauta, visoje teritorijoje yra išlygintos žemės, dešinėje teritorijos pusėje paskleistas ir išlygintas smėlis. Apžiūrėjus priekinę, didžiausią žemės sklypo teritorijos dalį, nematyti šiukšlių, statybinio laužo. Teritorijoje prie pastato yra tvarkingai sukrautos statybinės medžiagos: komunikacinių kanalų betoniniai loviai. Praėjimai į nebaigtų statinių vidų užkalti metaliniu tinklu/plokštėmis. Visa žemė sklypo teritorija aptverta aklina tvora, kuri yra aukštesnė nei 2 m (pridedamos nuotraukos Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9). Už daugiaaukščio namo esančioje teritorijos dalyje matyti, kad šiukšlių nėra, visos angos, vedančios į nebaigtą statyti namą, yra užvirintos metalinėmis grotomis (pridedamos nuotraukos Nr. 10, 11,12,13, 14, 15, 16, 17).

Pakartotinė Žemės sklypo apžiūra atlikta 2021 m. rugpjūčio 13 d., ir surašytas Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7- 234, kuriame nustatyta, kad po 2021 m. liepos 12 d. patikrinimo Žemės sklypo būklė pagerėjusi, nušienauta žolė ir piktžolės, išlygintas gruntas, pašalinta dalis statybinio laužo betono blokų. Sklype prie pastato sukrauti nenaudojami g/b gaminiai, tarp pastatų sukrautos žaliosios ir statybinės atliekos, pavienėse vietose yra betono ir plytų duženų, žaliųjų atliekų, nesaugiai uždengti šuliniai, o Žemės sklype esantis pastatas apleistas, vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ir taip pažeidžiamos Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.5, 10.3, 25.1, 25.16, 25.41 papunkčių nuostatos.

Centro seniūnija 2021 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 04-2-1086 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai nurodė, jog įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis (uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos priežiūros centras“ PVM sąskaitas – faktūras, antstolio V. Z. 2021 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0137/21/19), dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. S., ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. atlikusi pakartotinį Žemės sklypo patikrinimą, priėmė sprendimą teikti Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui įrašyti Žemės sklypą į Nenaudojamos žemės sąrašą.

Nustačiusi, jog Žemės sklypas, kuriame esantys Statiniai yra apleisti ir nenaudojami, nėra nuolat valomas ir prižiūrimas, Kauno miesto savivaldybė administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ 23 punktu įtraukė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą.

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės) 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo (įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 papunktis). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 10.3 papunktį asmenys, privalo nuolat sutvarkyti nugriautų namų ar kitų statinių teritorijas. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 25 punktą asmenims draudžiama: laikyti statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams, užkasti statybinį laužą ir šiukšles statybos aikštelėje arba už jos ribų ir teršti statybinėmis atliekomis aplinkines teritorijas (25.1 papunktis); laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas (25.16 papunktis); rašinėti, braižyti, piešti ar terlioti ant visuomeninės paskirties pastatų, tvorų ir kitų statinių, išskyrus Savivaldybės nustatytas vietas. Ant privačių pastatų, tvorų ir kitų statinių galima rašinėti, piešti tik teisės aktų nustatyta tvarka turint reikalingus suderinimus (25.41. papunktis).

Kriterijai, kurių nors vieną atitikus žemė įrašoma į Sąrašą, įtvirtinti Aprašo 4 punkte. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualus Aprašo 4.7 punkte numatytas kriterijus, pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu Įsakymu ginčo Žemės sklypą įtraukė į Sąrašą. Būtent Aprašo 4.7 punkte numatyta, kad į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą įrašomas neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Aprašo 8 punkte numatyta pareiga seniūnui sudaryti sąrašus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus ir iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikti Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais ir turima išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai ir pan.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Žemės sklypo nuolatinė nepriežiūros faktinė situacija buvo užfiksuota Žemės sklypo ne vienkartinių apžiūrų, atliktų 2021 m. gegužės 18 d., 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. metu, apžiūros rezultatus fiksuojant minėtuose Nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose, kuriuose iš esmės tapačiai nustatyta, jog Žemės sklype pašalinta tik dalis statybinio laužo ir betonų blokų dalys, prie pastato sukrauti nenaudojami g/b gaminiai, tarp pastatų sukrautos žaliosios ir statybinės atliekos, pavienėse vietose yra betono ir plytų duženų, žaliųjų atliekų, nesaugiai uždengti šuliniai, Žemės sklype esantis pastatas apleistas, vizualiai teršiama urbanistinė aplinka, o be to, žemės sklypo nepriežiūros faktai buvo užfiksuoti fotonuotraukose, ir šių faktinių aplinkybių (nuolatinio netvarkymo) nepaneigia antstolio V. Z. 2021 m. rugpjūčio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/21/19 duomenys, kadangi jame nėra duomenų, paneigiančių 2021 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros rezultatus.

Taigi pirmiau minėtų atliktų patikrinimų duomenys nuosekliai patvirtino, kad ginčo Žemės sklypas nebuvo nuolat tvarkomas taip, kaip reikalauja minėtų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.5, 10.3, 25.1, 25.16, 25.41 papunkčiai, taigi pareiškėja pažeidė šių papunkčių reikalavimus, o atsakovės nustatyti ne vienkartiniai Žemės sklypo nepriežiūros faktai, užfiksuoti minėtuose patikrinimo aktuose ir fotonuotraukose, neabejotinai atitiko Aprašo 4.7 punkte nustatytą kriterijų, kurio pagrindu ginčo Žemės sklypas skundžiamu Įsakymu buvo įtrauktas į Sąrašą, nes akivaizdu, jog tai žemė, kurioje esantys statiniai yra apleisti ir nenaudojami (Aprašo 3 punktas).

Teismo vertinimu, atsakovei priimant ginčijamą Įsakymą, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo Žemės sklypo nepriežiūros faktą, ir atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį, t. y. nuolatinius Žemės sklypo nepriežiūros faktus, užfiksuotus patikrinimo aktuose ir vaizdinėmis priemonėmis (fotonuotraukomis).

Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius aktus ir teismui pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog ginčijamo Įsakymo dalis dėl pareiškėjos Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą buvo priimta pagrįstai, vadovaujantis objektyviais faktiniais įrodymais, patvirtinančiais ginčo Žemės sklypo apleistumo ir nepriežiūros faktus (Aprašo 4.7 punktas), pareiškėjai pažeidžiant Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.5, 10.3, 25.1, 25.16, 25.41 papunkčių reikalavimus. Ginčijamas Įsakymas ir skundžiama jo dalis priimta iš esmės nepažeidžiant Aprašo 7–9 punktuose numatytų procedūrinių reikalavimų.

Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas yra tai, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį administracinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojamas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjant administracinę bylą dėl individualaus administracinio akto, taip pat turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 10 straipsniu, kuris reglamentuoja tokiam aktui keliamus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 07 01 iki 2022 01 29) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo pateikti Nenaudojamos žemės patikrinimo aktai nekeičia nagrinėjamos situacijos teisinio vertinimo, nes pareiškėjai buvo žinoma apie Žemės sklypo neatitikimą Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimams iš Centro seniūnijos pranešimų.

Byloje nustatyta aplinkybė, jog Įsakyme nėra nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėja, taigi materialiosios teisės normos (Taisyklių ir Aprašo nuostatos) nenurodymas Įsakyme pripažintinas akto trūkumu, tačiau nagrinėjamu atveju nevertintinas kaip esminis, dėl kurio gali būti panaikintas Įsakymas. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-978-261/2018, 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2866-629/2021, 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-210-261/2022). Tai pat pažymėtina ir tai, kad materialiosios teisės normos (Taisyklių ir Aprašo nuostatos) nenurodymas Įsakyme nesukliudė pareiškėjai suprasti konkrečių teisinių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Įsakymas priimtas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimus ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.).

Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Įsakymą priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu ir teisės normų taikymu, nėra pagrindas naikinti skundžiamo Įsakymo dalį ir tokį Įsakymą laikyti neatitinkančiu numatytų VAĮ reikalavimų administracinio akto turiniui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str.).

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kliudžiusios atitinkamai pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus tvarkyti Žemės sklypą, susijusios su Žemės sklype esančių Statinių rengiama rekonstrukcija, nesudarė jokių objektyvių ir pagrįstų kliūčių pareiškėjai tinkamai prižiūrėti ginčo Žemės sklypo teritoriją. Byloje nenustatyta jokių duomenų, jog Žemės sklypo nepriežiūros faktų nustatymo metu pareiškėja vykdė kokius nors Statinių rekonstrukcijos darbus, taigi Žemės sklype Statiniai yra nenaudojami, kurie buvo kliūtimi tinkamai vykdyti Žemės sklypo priežiūrą, todėl akivaizdu, jog pareiškėja turėjo pareigą užtikrinti tinkamą nuolatinę Žemės sklypo priežiūrą.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A1-653 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo patvirtinimo“ 23 punktą, kuriuo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti jos naudai iš atsakovės Kauno mieto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Šioje byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40-41 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.