- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-1365-854/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08002-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė (pirm.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- UAB Mano Būstas Sostinė
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ atlikti ieškovui išrašytų sąskaitų už daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų priežiūrą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. perskaičiavimą, jas sumažinant 801,44 Eur suma už šilumos tiekėjui priklausančio šilumos punkto priežiūrą ir remontą, ir grąžinant ieškovui 801,44 Eur sumą, kuri priteistina iš atsakovės, kaip atsakovės iš ieškovo nepagrįstai gautas apmokėjimas už jam nepriklausančio šilumos punkto priežiūrą ir remontą, taip pat priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 801,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo bei patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo V. S. ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Sostinė“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo laikė nepaduotu.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas pašalino ieškinio trūkumą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nors reikalavimas ir toliau perkrautas faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro ieškinio faktinį pagrindą.
6. Teismas pažymėjo, kad kartu su patikslintu ieškiniu nėra pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, nors teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi šis trūkumas ieškovui buvo išaiškintas. Ieškovui taip pat buvo išaiškinta, kad žyminio mokesčio grąžinimą atlieka ne teismas, o Valstybinė mokesčių inspekcija atitinkamos teismo nutarties pagrindu, todėl nagrinėjamoje byloje nėra galimybės įskaityti kitoje civilinėje byloje grąžintino žyminio mokesčio.
7. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei tai, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, t.y. nepašalino visų jam nustatytų ieškinio trūkumų, teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, sprendęs, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės įskaityti kitoje civilinėje byloje grąžintino žyminio mokesčio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintos Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklės patvirtina, kad teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.
8.2. Suinteresuotam asmeniui negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą tik esant šioms abiem sąlygoms: 1) kai yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo suinteresuotam asmeniui, ir 2) suinteresuotas asmuo nėra pateikęs prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl žyminio mokesčio grąžinimo minėto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu.
8.3. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022 dėl žyminio mokesčio grąžinimo yra įsiteisėjusi, todėl ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio įskaitymo atitinka pirmąją sąlygą, kurios teismas net nevertino.
8.4. Teismas nevertino ir antrosios sąlygos. Jeigu teismas manė, kad jam trūksta informacijos dėl ieškovo prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl žyminio mokesčio grąžinimo (ne)pateikimo, teismas privalėjo ieškovui nustatyti trūkumą – pateikti patvirtinimą, kad ieškovas nėra pateikęs tokio prašymo. Kita vertus, ieškovas nurodo, kad nėra pateikęs prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl žyminio mokesčio grąžinimo, ir ieškovas apskritai neprivalo įrodinėti neegzistuojančių aplinkybių, kad nėra pateiktas toks prašymas.
8.5. Remiantis teismų praktika, teismas turi technines galimybes elektroninės bylos kortelėje atlikti ieškovo sumokėto 18 Eur žyminio mokesčio grąžinimo užduotį, kadangi LITEKO sistemoje yra sukurta funkcija „žyminio mokesčio grąžinimas“. Bylos kortelėje atlikus techninius veiksmus su ieškovo 18 Eur žyminio mokesčio grąžinimu, teismas taip pat turi galimybę ieškovui grąžinimą žyminį mokestį užskaityti už ieškovo žyminį mokestį nagrinėjamoje byloje už ieškovo ieškinį, nes tokiam atvejui LITEKO sistemoje yra sukurta funkcija „įskaityti žyminį mokestį“ (Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-885-580/2018).
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys, ieškovui nepašalinus visų ieškinio trūkumų, laikytinas nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, (ne)pagrįstumo
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę atlikti ieškovui išrašytų sumų už daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūrą perskaičiavimą ir grąžinti ieškovui 801,44 Eur sumą. Ieškovas taip pat pateikė teismui prašymą šioje byloje įskaityti žyminį mokestį, kuris grąžintas ieškovui 2022 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti pateikto ieškinio reikalavimus ir, priklausomai nuo reiškiamų reikalavimų pobūdžio ir skaičiaus, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio grąžinimą atlieka ne teismas, o Valstybinė mokesčių inspekcija teismo nutarties pagrindu, todėl nagrinėjamoje byloje nėra galimybės įskaityti kitoje civilinėje byloje grąžintino žyminio mokesčio.
14. Ieškovas, šalindamas teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 801,44 Eur sumą, kaip be teisinio pagrindo gautas lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi sprendė, kad ieškovas pašalino ieškinio trūkumą dėl reikalavimo patikslinimo, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nesumokėjo už reiškiamą reikalavimą nurodyto 18 Eur dydžio žyminio mokesčio, sprendė, jog šis trūkumas nėra pašalintas, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas nutartyje pakartotinai nurodė, kad žyminio mokesčio grąžinimą atlieka ne teismas, o Valstybinė mokesčių inspekcija teismo nutarties pagrindu, todėl šioje byloje nėra galimybės įskaityti kitoje civilinėje byloje grąžintino žyminio mokesčio.
16. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, teigdamas, kad įstatymas numato galimybę įskaityti kitoje byloje faktiškai grąžintiną žyminį mokestį kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Pažymi, jog teismas neįvertino žyminiam mokesčiui šioje byloje įskaityti esamų sąlygų, t.y. to, kad 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022, kuria grąžintas ieškovui žyminis mokestis, yra įsiteisėjusi, bei to, kad ieškovas nėra pareiškęs prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl žyminio mokesčio grąžinimo minėtos įsiteisėjusios nutarties pagrindu.
17. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
18. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo mokėtinas žyminis mokestis už reiškiamą reikalavimą dėl 801,44 Eur nepagrįstai gautų lėšų iš atsakovės priteisimo sudaro 18 Eur. Ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau pateikė prašymą šioje byloje įskaityti 2022 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022 jam grąžintą žyminį mokestį.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022 atsisakė priimti atsakovo V. S. priešieškinį ir jį su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Ta pačia nutartimi teismas grąžino atsakovui V. S. 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 22, AB SEB bankas. Teismas išaiškino, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi. Nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertinęs, kad žyminio mokesčio grąžinimą atlieka ne teismas, o Valstybinė mokesčių inspekcija teismo nutarties pagrindu ir šioje byloje nėra galimybės įskaityti kitoje civilinėje byloje grąžintino žyminio mokesčio, konstatavęs, kad šioje byloje ieškovas nepateikė duomenų apie 18 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, taigi nepašalino 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje nustatyto vieno iš trūkumų, ieškovo ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemiau nurodomų motyvų.
22. Sumokėto žyminio mokesčio arba jo dalies grąžinimo pagrindai yra nustatyti CPK 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išsprendžiamas procesiniu teismo sprendimu (nutartimi arba sprendimu) (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 290 straipsnio 1 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
23. CPK 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka (suinteresuoto asmens prašymo pagrindu arba savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis)). CPK 87 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1240 „Dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punkte taip pat numatyta, jog faktiškai negrąžinta žyminio mokesčio suma gali būti įskaitoma kaip žyminio mokesčio įmoka už naują procesinį dokumentą CPK 87 straipsnyje numatytais atvejais.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į teisinį reglamentavimą dėl žyminio mokesčio įskaitymo ir grąžinimo, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai subjektą, kuris, esant suinteresuoto asmens prašymui, faktiškai grąžina žyminį mokestį, sutapatino apskritai su galimybe vienoje civilinėje byloje sumokėtą ir vėliau grąžintą žyminį mokestį įskaityti kitoje civilinėje byloje.
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nors civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022 teismas, atsisakęs priimti atsakovo priešieškinį, 2022 m. kovo 23 d. nutartimi grąžino V. S. 19 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau šis žyminis mokestis priešieškinio kortelėje (DOK-47143) faktiškai nebuvo įskaitytas (nebuvo sukurta žyminio mokesčio užduotis), todėl vėliau LITEKO sistemoje jis realiai ne tik nebuvo grąžintas, tačiau net negalėjo būti grąžintas, kadangi įvykyje, kuriuo atsakovo priešieškinį atsisakyta priimti, nėra sukurta žyminio mokesčio grąžinimo užduotis. Dėl to pirmosios instancijos teismas šioje nagrinėjamoje byloje turėjo techninę galimybę elektroninės bylos kortelėje atlikti žyminio mokesčio įskaitymą, t.y. sukurti už ieškinio reikalavimą mokėtino 18 Eur dydžio žyminio mokesčio užduotį ir jį įskaityti iš sumokėtos 19 Eur sumos.
27. Kita vertus, nors aptarta situacija ir techniškai galima, t.y. galima sukurti naują žyminio mokesčio užduotį ir įskaityti kitoje byloje faktiškai neįskaitytą (nors nutartimi ir grąžintą) žyminį mokestį, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvertinus faktinę situaciją, t.y. tai, kad teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022 visgi pasisakė apie žyminio mokesčio grąžinimą (nors jo ir faktiškai neįskaitė), nagrinėjamu atveju tikslinga būtų šioje byloje ne sukurti naują žyminio mokesčio užduotį ir jį įskaityti, tačiau atlikti žyminio mokesčio, sumokėto civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022, užskaitymą. Toks veiksmas gali būti atliekamas bylos procesinio dokumento žyminio mokesčio kortelėje pasirinkus funkciją „užskaityti žyminį mokestį“.
28. Visgi, kad būtų galima atlikti anksčiau paminėtą veiksmą („užskaityti žyminį mokestį“), šiuo atveju būtina sąlyga yra ta, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje norimas užskaityti žyminis mokestis būtų prieš tai įskaitytas ir vėliau grąžintas civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022, t.y. sukuriant su tuo susijusias užduotis dokumento kortelėse.
29. Pažymėtina tai, kad techniniai veiksmai, susiję su faktiniu žyminio mokesčio įskaitymu/užskaitymu konkrečiose bylose, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra priskirti teismo funkcijai (teismai yra vieni iš LITEKO sistemos naudotojų) ir bet kokie su tuo susiję sunkumai negali būti perkelti proceso dalyviams, kurie neturi prieigos atlikti šiuos veiksmus. Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis teisiniu reglamentavimu, pagrįstai nurodo, kad jo kitoje civilinėje byloje sumokėtas ir jam nutartimi grąžintas žyminis mokestis bendrąja prasme gali būti užskaitytas šioje civilinėje byloje (CPK 87 straipsnio 6 dalis). Tuo tarpu nuo ieškovo valios nepriklausančios techninės tokių veiksmų atlikimo galimybės negali turėti įtakos jo teisei pasinaudoti jam įstatyme numatyta galimybe užskaityti kitoje civilinėje byloje jam grąžintą žyminį mokestį.
30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, turėdamas prieigą ir galėdamas atlikti paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, turėjo galimybę nustatyti nurodytas aplinkybes dėl žyminio mokesčio įskaitymo/užskaitymo/grąžinimo civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022, ir imtis veiksmų, kad šioje nagrinėjamoje byloje būtų techniškai galima atlikti žyminio mokesčio užskaitymą. Įvertinus tai, kad tiek ši, tiek civilinė byla Nr. e2-5492-1134/2022 nagrinėjamos tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme, teismas, nustatęs paminėtas aplinkybes ir įgyvendindamas bendradarbiavimo pareigą, šioje byloje turėjo siekti, kad galimai per klaidą civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022 neatlikti techniniai veiksmai – neįskaitytas žyminis mokestis ir nesukurta jo faktinė grąžinimo užduotis, būtų atlikti (informuoti apie tai bylą nagrinėjantį teisėją, teismo administraciją ar pan.), kas vėliau leistų teismui jau ir šioje civilinėje byloje tinkamai atlikti žyminio mokesčio, grąžinto civilinėje byloje Nr. e2-5492-1134/2022, užskaitymo veiksmus.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kuria ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, nenurodė, kad žyminio mokesčio įskaitymo/užskaitymo nebūtų galima atlikti dėl to, kad ieškovas faktiškai nebūtų sumokėjęs nurodyto ir prašomo įskaityti dydžio žyminio mokesčio ar dėl kitų objektyvių priežasčių, o rėmėsi išimtinai tik tuo, kad neva nagrinėjamoje byloje nėra galimybės įskaityti kitoje civilinėje byloje grąžintino žyminio mokesčio. Padarius išvadą, kad tokia teisinė, o ir techninė galimybė yra, tačiau teismas faktiškai nesiėmė veiksmų ją išnaudoti (įskaityti/užskaityti žyminį mokestį iš kitos civilinės bylos – tokių duomenų nėra), konstatuotina, kad šiuo aspektu ieškinio laikymas nepaduotu yra formalus ir nesuderinamas su įstatyminiu reglamentavimu bei asmens teisės į teisminę gynybą prieinamumo principu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio įskaitymą/grąžinimą, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovo V. S. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.