Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje E. M. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo J. M. 768,59 Eur skolos už suvartotą elektros energiją ir galią, 54,73 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas J. M. nepilnai atsiskaitė pagal sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr.69305 dėl elektros energijos tiekimo į objektą – gamybinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. J. M. nemokėjo už suvartotą elektros energiją ir leistinąją naudoti galią, nevykdė sutarties 4, 9 punktų ir elektros energijos tiekimo taisyklių, patvirtintų LR Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr.1-38, 48, 56.5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Tretysis asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teisminė praktika analogiškais klausimais yra suformuota tokiose bylose, kaip Nr. 3K-3-425/2014 ir kitose.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl netinkamai vykdomos Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, dėl ko ieškovei susidarė 768,59 Eur įsiskolinimas, kurį prašo priteisti iš atsakovo J. M..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001-06-27 tarp AB „Lietuvos energija“ filialo Klaipėdos elektros tinklai ir J. M., buvo sudaryta Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo – pirkimo) sutartis Nr. 69305, 2005-03-24 tarp AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir J. M. buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 69305, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti ir parduoti elektros energiją gamybiniam pastatui, o šio pastato savininkas J. M. įsipareigojo atsiskaityti už suvartotą elektros energiją sutartyje numatyta tvarka.

2005-01-31 tarp AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta elektros tinklų nuosavybės ribos aktas – pažyma Nr. 46000-051, pagal kurią elektros tinklų nuosavybės riba – KT PL-107 ant srovės transformatoriaus prijungimo gnybtų. 2008-09-09 prijungimo sąlygose Nr.TS-8-22-0620 buvo nustatyta 29 kW elektros įrenginių įrengtąja naudoti galia ir 29 kW leistinoji naudoti galia. 2009-10-01 surašytas Elektros tinklo nuosavybės ribų aktas Nr. RA-08-22-0620. Šie aktai nurodo eksploatavimo ir nuosavybės ribas už kurias atsako vartotojas ir už kurias – elektros tiekėjas, ir nurodyta, kur yra apskaitos įrengimo vieta.

Lietuvos Respublikos CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Atsakovas apie sutarties galiojimą, įsiskolinimą buvo informuotas raštiškais pranešimais. Atsakovui nesumokant įsiskolinimų, elektros energijos tiekimas į gamybinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. nutrauktas 2015-03-02. Nuo 2012-09-28 likęs įsiskolinimas sudaro 768,59 Eur už suvartotą elektros energiją ir leistinąją galią.

Atsakovas J. M. nurodė, kad visi gamybiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., į kuriuos ieškovė tiekė elektros energiją, jam nepriklauso, yra parduoti, tą patvirtina VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), 93 p. numato, kad už tiekėjo patiektos elektros energijos ir operatoriaus suteiktų elektros energijos persiuntimo bei kitų su tuo susijusių paslaugų ir reaktyviosios energijos apmokėjimą yra atsakingas vartotojas. Tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta neterminuota Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo – pirkimo) sutartis Nr. 69305. Savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn, privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją bei visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už patiektą elektros energiją bei jos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas, už reaktyviąją energiją; naujasis objekto savininkas privalo kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo. Tuo atveju, jei perleidęs objektą asmuo vengia ar dėl kitų priežasčių nenutraukia su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytų sutarčių, perleidusio objektą asmens ir tiekėjo ir (ar) operatoriaus sudarytos sutartys nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti nutrauktos naujojo savininko prašymu (Taisyklių 44 p., 94 p.; bei nekilnojamo turto perleidimo metu galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350, galiojusių nuo 2005-10-11 iki 2010-02-18, 81 p.). Atsakovas J. M., kaip apdairus ir rūpestingas elektros energijos vartotojas (pirkėjas) turėjo vadovautis tuo metu (gamybinių pastatų perleidimo metu) galiojančiomis aukščiau nurodytomis taisyklėmis.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. M. teikė pranešimą apie pasikeitusį pastatų savininką ir pašymą ieškovei dėl sutarties nutraukimo. Taip pat nėra duomenų, kad tretieji asmenys E. M. ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010-02-10 įsakymo Nr. 1-38, 95 punktu, kuris numato, jog tuo atveju, jei objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklėse nustatyta tvarka, naujasis objekto savininkas subsidiariai atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas teigti, kad subsidiarioji atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą ar sutartį. Vadinasi, jei nėra sudaryta sutartis, kuria yra nustatyta (prisiimta) subsidiarioji atsakomybė, ši atsakomybė gali atsirasti tik pagal įstatymą, kilti įstatymo pagrindu, ji negali būti nustatoma vien tik poįstatyminiu teisės aktu. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Esant tokiai teisinei reglamentacijai, bei atsižvelgiant į tai, jog tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta rašytinė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 69305 nebuvo nutraukta ginčo laikotarpiu ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas, teismas daro išvadą, kad atsakovas J. M. laikytinas elektros energijos vartotoju ir šioje byloje ieškovė pagrįstai prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovo.

Byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-04-22 išvadoje Nr.R2-(T)-1154, pažymėjo, kad nustatant, kas nagrinėjamu atveju turi atlyginti susidariusią skolą už galios dedamąją, t.y. kas laikotarpiu nuo 2012-09-28 iki 2015-11-30 buvo elektros energijos vartotojas, būtina nustatyti, kuri elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti – ar 2001 metų sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, ar 2005 metų sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, tiek 2001-06-27 Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo – pirkimo) sutartis Nr. 69305, 2005-03-24 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 69305 buvo sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo. Abi yra galiojančios, nes keitėsi tik ieškovės teisių perėmėjas. Nors J. M. teigė, kad 2005 metų sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini)“, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Elektros tinklo nuosavybės ribų aktas nepatvirtina, kad ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusios elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos vertinimu, toks aktas galėtų būti neatskiriama sutarties dalimi tik tokiu atveju, jei tai būtų aiškiai įtvirtinta pačioje elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad raštiškai kreipėsi į ieškovę dėl nuosavybės į objektus perleidimo ir elektros energijos sutarties nutraukimo, nors tokia jo pareiga buvo numatyta tiek 2001-06-27 Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo – pirkimo) sutarties Nr. 69305, 14 p., tiek 2005-03-24 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 69305, 5.13 p.

Atsakovo argumentai, kad jis nutraukė sutartį bei liudytojos parodymai, kad jai buvo žinoma apie sutarties nutraukimą iš karto po gaisro 2012 metais, prieštarauja įrodymams ir įvykių sekai. Atsakovas J. M., savo poziciją dėl to, kad neturi mokėti skolos ieškovei grindžia ieškovės 2013-06-07 raštu Nr.SK-338, kuriame pranešta, jog vadovaujantis Taisyklių 96 p., ikiteisminiai skolos išieškojimo veiksmai atsakovo atžvilgiu sustabdomi ir nukreipiami pastato savininkams. Taisyklių 96 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Pažymėtina, kad šiuo raštu atsakovas informuotas apie veiksmų jo atžvilgiu sustabdymą, o ne nutraukimą. Be to, ieškovės rašte minimas taisyklių 96 punktas nesuteikia pagrindo skolos išieškojimą nukreipti į pastato savininkus šiuo konkrečiu atveju, sutartis dėl elektros energijos pirkimo pardavimo tarp ieškovės ir atsakovės buvo galiojanti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo teisę reikalauti skolos apmokėjimo iš atsakovo.

Kad ieškovę ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai skolos atsiradimo metu, patvirtina AB „Lesto“ atsakovui siųsti raštai bei PVM Sąskaitos – faktūros. 2012-02-29 PVM sąskaita – faktūra Nr.VEI Nr.036472 bei 2012-03-27 PVM sąskaita – faktūra Nr.VEI Nr.036472 išrašytos J. M. kaip vartotojui pagal sutartį Nr.69305. AB „Lesto“ 2013-05-16 raštu Nr. 50400-SK-305, atsakovui atsakė į jo 2013-05-08 kreipimąsi dėl mokesčio už leistinąją galią netaikymo objektui, kas patvirtina, kad kreipimosi į AB „Lesto“ metu 2013-05-16 atsakovas nebuvo nutraukęs sutarties ir siekė pakeisti sutarties sąlygas. 2014-10-09 raštu Nr. 53000-16 AB „Lesto“ informavo atsakovą apie jo pareigą nutraukti sutartį ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, o 2014-10-09 raštais Nr. 53000-12 bei Nr. 53000-15 kvietė pastato savininkus sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo.

Taigi, įvertinant visus rašytinius įrodymus ir teisinę reglamentaciją pripažintina, jog šalys sudarė energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o atsakovas įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė ir taip pažeidė prievolę atsiradusią sudaryto energijos pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str.). Be to, vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, būtina taikyti tikimybių pusiausvyros principą: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais arba priešingai, nenustatytais. Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovė savo prievolę atsakovei įvykdė tinkamai, t.y. tiekė abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o tai lemia, kad atsakovei prievolė už jas atsiskaityti su ieškove egzistuoja.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pripažintina, jog atsakovas savo įsipareigojimų nustatytu terminu ir tvarka neįvykdė, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovo J. M. ieškovei priteisti 768,59 Eur skolos už suvartotą elektros energiją ir galią (Lietuvos Respublikos CK 6.1 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.383 str.).

Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos 768,59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 54,73 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2012-09-28 iki 2015-11-30. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą delspinigiams. Delspinigių išieškojimui teismine tvarka pareikšti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2015-03-17, taikytina ieškinio senatis ir delspinigių suma skaičiuotina už laikotarpį nuo 2014-09-17, kas sudaro 15,86 Eur.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 19 eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 768,59 Eur skolos už suvartotą elektros energiją ir galią, 15,86 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2015-03-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.