- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- eA-2178-415/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02774-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Trečiasis asmuo
- Valstybinis jaunimo teatras
- Pareiškėjas
- Kultūros infrastruktūros centras
- Atsakovas
- VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro skundą atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinis jaunimo teatras) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Centras) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA) 2020 m. liepos 13 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas); 2) jei teismas netenkintų pareiškėjo prašymo panaikinti CPVA Sprendimą, sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 2 proc. sudarančių 6 336,87 Eur; 3) priteisti iš CPVA pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinis jaunimo teatras vykdė 2016 m. rugsėjo 30 d. sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-003 dėl iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Valstybinio jaunimo teatro pastatų (duomenys neskelbtini), Vilnius, modernizavimo“, kurį Valstybinio jaunimo teatro pavedimu įgyvendino pareiškėjas. Pareiškėjas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) 2018 m. rugpjūčio 30 d. paskelbė pirkimą, kurio vertė 2 747 635,55 Eur. Pirkimas buvo skaidomas į IV dalis. CPVA nustatytas pažeidimas siejamas su IV dalimi – Vaizdo ir informacinės sistemos įranga ir jų valdymo sistema su montavimu, kurios vertė – 323 180,18 Eur.
3. Pareiškėjas nurodė, kad CVP IS priemonėmis 2018 m. rugsėjo 21 d. gavo tiekėjų klausimą dėl pirkimo: „PO prašoma techninė specifikacija: siūlomos įrangos atitikties lentelės IV pirkimo dalis, 7 priedas, eil. Nr. 28, Kamera, techninės specifikacijos reikalavimai nurodyti vieno konkretaus gamintojo modeliui. Tiekėjo klausimas. Prašome įvertinti tolerancijos ribas punkte 28.5 ir didžiausia aprėptis 60 m; 28.9 punkte 2.7-13.55 mm motorizuotas zoom.“. Pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. raštu tiekėjams atsakė, jog: „Perkančiajai organizacijai žinomas daugiau nei vienas specifikuotas įrangos gamintojas. Tačiau papildomai įvertinę specifikacijų skirtingo aiškinimo riziką ir atsižvelgdami į tiekėjų pastabas, patiksliname įrangos specifikacijas nurodytiems parametrams: ir didžiausia aprėptis 50 m, 2.8-12 mm motorizuotas zoom“.
4. Valstybinis jaunimo teatras, pareiškėjas ir tiekėjų grupė 2019 sausio 31 d. sudarė pirkimo sutartį. CPVA 2020 liepos 13 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, nustačiusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 29 straipsnio 3 dalies nuostatų bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą ir pritaikė 5 proc. (15 185,50 Eur) finansinę korekciją nuo pripažintos netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusios sumos (303 710,00 Eur). Pareiškėjas nesutiko su CPVA vertinimu, kad pareiškėjo atlikta techninės specifikacijos korekcija yra esminis pasiūlymo keitimas. Jo įsitikinimu, patikslinus kamerų techninę specifikaciją padidėjo galimybė konkurso dalyviams kreiptis į didesnį skaičių kamerų gamintojų ir (ar) tiekėjų dėl jų įsigijimo, kas savaime atitiko pirkimo tikslus ir neriboja tiekėjų konkurencijos. Nurodė, kad kamerų techninių parametrų patikslinimai nepakeitė pasiūlymo esmės, patikslinimus bendra tvarka, neįgydami konkurencinio pranašumo, galėjo daryti visi tiekėjai, patys patikslinimai yra paprasti, kamerų techninių parametrų neaiškumams ištaisyti nereikėjo detalaus pasiūlymo patikslinimo ar papildymo naujais duomenimis.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, (toliau – ir Gairės) 1.3 papunktyje įtvirtinta galimybė konkretaus pažeidimo atveju taikyti 5 proc., 10 proc., 25 proc. ar 100 proc. dydžio finansinę korekciją. Kartu nurodyta, jog dėl atitinkamo dydžio finansinės korekcijos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir su juo susijusias aplinkybes. Pareiškėjas tvirtino, kad Gairėse akcentuota, jog tuo atveju, kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad CPVA nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių pritaikytos finansinės korekcijos dydžio proporcingumą tariamo pažeidimo rimtumui, o tai patvirtino, kad pritaikyta korekcija buvo nepagrįsta. Pareiškėjas darė išvadą, kad tariami pažeidimai nustatant pirkimo sąlygas, tikslinant techninę specifikaciją, CPVA konstatuoti išimtinai subjektyviai ir formaliai aiškinant pirkimo dokumentų ir viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. CPVA Sprendime neįrodė nei pažeidimo objekto, nei pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje pripažįstama, jog negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas, jau paskelbus apie pirkimą, iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybės. Pirkimo vykdytojas turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai. Tačiau privalo būti paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų; taip pat – skaidrumo pareigos. Pareiškėjo teigimu, perkančiojo subjekto atlikti techninės specifikacijos nuostatų pakeitimai yra suderinami su šia ESST praktika.
7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad CPVA Sprendimas priimtas formaliai, yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, finansinių korekcijų taikymo tikslus, proporcingumo principą, neįvertinus nuosekliai plėtojamos teismų praktikos, todėl neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies ir turėjo būti panaikintas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, pirkimo vykdymo metu pakeitęs Techninės specifikacijos esminį reikalavimą, bet nenutraukęs pirkimo ir jo nepaskelbęs iš naujo, pažeidė VPĮ 29 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnio 1 dalyje įvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, todėl taikė 5 proc. finansinę korekciją ir dalies išlaidų pagal sudarytą pirkimo sutartį. Atsakovas kategoriškai nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Techninės specifikacijos pakeitimai neturėjo būti laikytini esminiais pakeitimais. Remdamasi teismų praktika atsakovas darė išvadą, kad visais atvejais, kai pakeitus pirkimo sąlygą sudaromos galimybės pasiūlymus pateikti didesniam ratui tiekėjų ar siūlyti skirtingų gamintojų produktus, laikytina, kad buvo pakeista esminė pirkimo sąlyga. Pareiškėjas, pakeisdamas Techninę specifikaciją, sudarė galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingus bei lygiaverčius pasiūlymus (kitokius gaminius) – praplėtė tiekėjų konkurenciją, todėl atsakovas įvertino, kad buvo pakeistos esminės pirkimo sąlygos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nurodęs, jog „Praplėtus parametrų specifikaciją padidėjo galimybė konkurso dalyviams kreiptis į didesnį skaičių kamerų gamintojų / tiekėjų dėl jų įsigijimo“, pats sutiko su tuo, kad buvo pakeista esminė pirkimo sąlyga.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendime nurodyto pažeidimo atveju pareiškėjas savo veiksmais pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytus pažeidimus, laikytinas esminiu. Todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad padarytas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, atvirkščiai – padarytas pažeidimas turi tiesioginės įtakos pirkimo rezultatui, o tai reiškia ir tinkamų išlaidų dydžiui. Kartu nebuvo pagrindo netaikyti pataisų remiantis Gairių 1.4 papunkčiu. Atsakovas teigė, kad pagrįstai nustatytam pažeidimui taikė sumažintą, proporcingumo principą atitinkančią 5 proc. finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, įvertinęs: kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai; pakeistos Techninės specifikacijos nuostatos buvo pateiktos visiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, tačiau nebuvo paskelbtos CVP IS; dėl pakeistos Techninės specifikacijos buvo gauta tiekėjo pretenzija, į kurią pareiškėjas atsižvelgė; bendras pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 30 d. (t. y. 25 kalendorinėmis dienomis).
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti CPVA Sprendimą, kuriuo buvo nustatyti VPĮ nuostatų pažeidimai ir pareiškėjui pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija.
13. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas nurodė, kad žvelgiant į ginčijamą Sprendimą buvo matyti, jog jame yra nurodyti teisės aktai, pagrindimas, nulėmęs sprendimo dėl paramos išlaidų finansavimo priėmimą. Iš skundžiamo akto buvo aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamo akto turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą administraciniam teismui. Teismas taip pat pabrėžė, kad pažeidimas nebuvo formalus, nes pirkimo sąlygose buvo pakeisti prekių techniniai parametrai, taigi, buvo pakeisti pačios prekės parametrai, o prekė yra esminis pirkimo sutarties elementas. Net pats pareiškėjas nurodęs, kad praplėtus parametrų specifikaciją padidėjo galimybė konkurso dalyviams kreiptis į didesnį skaičių kamerų gamintojų / tiekėjų dėl jų įsigijimo, sutiko su tuo, kad buvo pakeista esminė pirkimo sąlyga. Tai reiškė, kad, pakeitus pirkimo sąlygą, sudaromos galimybės pasiūlymus pateikti didesniam ratui tiekėjų ar siūlyti skirtingų gamintojų produktus; taigi, laikyta, kad buvo pakeista esminė pirkimo sąlyga. Pareiškėjas, pakeisdamas Techninę specifikaciją, sudarė galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pasiūlyti konkurencingus bei lygiaverčius pasiūlymus (kitokius gaminius) – praplėtė tiekėjų konkurenciją, todėl teismas konstatavo, kad buvo pakeistos esminės pirkimo sąlygos. Atitinkamai, nebuvo jokio teisinio pagrindo teigti, kad pažeidimas tėra formalus, nes juo buvo pažeisti VPĮ įstatyme įvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.
14. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog negali būti laikoma, kad VPĮ įstatyme įvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas yra formalus, pareiškėjui turėjo būti taikoma finansinė pataisa; šiuo atveju ji buvo parinkta mažiausia, t. y. 5 proc. vertės nuo sutarties sumos. Tačiau pareiškėjas, prašydamas teismo sumažinti finansinę pataisą iki 2 proc., nurodydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-242-261/2017, nebuvo tikslus, nes toje byloje sumažintą finansinę korekciją taikė pati CPVA, o ne teismas. Dar daugiau, teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priede „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (6 p.); šios Gairės minėto Aprašo 6 punkte buvo numatytos nuo 2020 m. birželio 16 d., taigi, jau buvo aktualios priimant skundžiamą Sprendimą. Šiose Gairėse numatyta, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio“, taigi, numatomos 5, 10, 25 arba 100 proc. korekcijos, o tarpinio dydžio korekcijų objektyviais kriterijais pagrįsti nėra galimybės: pareiškėjas taip pat nepagrindė, kodėl būtent 2 proc. pataisa turėtų būti skiriama, nes minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį pareiškėjas nurodė nekorektiškai. Todėl pareiškėjo skundas atmestas.
III.
15. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti CPVA Sprendimą.
16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ydingai motyvuotą ir neteisėtą sprendimą, nes:
16.1. Vertindamas atliktų Pirkimo techninės specifikacijos pakeitimų pobūdį be imperatyvaus teisinio pagrindo vadovavosi bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, nors tokį vertinimą privalėjo atlikti vadovaudamasis išskirtinai specialiosiomis VPĮ nuostatomis;
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pasirinkęs vadovautis CK nuostatomis, pirmosios instancijos teismas Pirkimo techninės specifikacijos reikšmingumą konstatavo pagal esminių pirkimo-pardavimo sutarties elementų sąvoką, o ne pagal VPĮ imperatyvias nuostatas ir remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika aiškinat naująjį Europos Sąjungos ir nacionalinį viešųjų pirkimų reguliavimą;
16.3. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, CPVA Sprendime rėmėsi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (Gairės), o ne Naujomis Gairėmis;
16.4. Teismo sprendimas neatitinka viešo teismo posėdyje žodiniame procese, vykusiame 2020 m. rugsėjo 30 d., Valstybinio jaunimo teatro išsakytos pozicijos ir priimtas, priešingai nei pažymėta teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, neįvertinus teismo posėdžio metu Valstybinio jaunimo teatro pateiktų paaiškinimų ir teisinių argumentų, įskaitant ir teisinį argumentą, dėl kurio nėra aiškiai suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos – tikimybių pusiausvyros principo (tikėtinumo taisyklės), kuris būdingas civiliniam procesui, – taikymo finansinių korekcijų bylose.
Atsiliepimas
17. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Iš esmės vienintelis, teismo posėdyje Valstybinio jaunimo teatro teiktas teisinis argumentas dėl tikimybių pusiausvyros principo pritaikymo, nėra aktualus ginčytinoje situacijoje. Atsakovas mano, kad šio principo taikymas prieštarautų nusistovėjusiai teismų praktikai;
18.2. Tikimybių pusiausvyros principas daugiausiai sietinas su įrodymais ir įrodinėjimu civiliame procese. Teismų praktikoje pažymima, kad esminių pirkimo sąlygų keitimo atvejai turi būti vertinami daugiau de jure, vertinant potencialią galimybę viešojo pirkimo konkurse atsirasti naujų tiekėjų. Toks vertinimas nesuponuoja pareigos ar būtinybės nustatyti faktinį tiekėjų ratų prasiplėtimą, pakeitus esmines pirkimo sąlygas, t. y. įrodyti, kad tiekėjų ratas prasiplėtė. Atsakovas, atsižvelgęs į ESTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nurodo, kad tikimybių pusiausvyros principo taikymas, negali būti aktualus šioje ginčytinoje situacijoje;
18.3. Pareiškėjas visiškai neteisus sakydamas, kad teismas negalėjo vadovautis CK normomis. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad VPĮ nėra apibrėžtos esminės pirkimo sąlygos pakeitimo sąvokos. Pirkimo sąlygų keitimo pobūdis vertinamas vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika ir esamu teisiniu reguliavimu. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai galėjo remtis CK normomis. Atsakovo manymu, teismas patvirtinęs VPĮ įtvirtintų principų pažeidimą, pagrįstai nusprendė, kad toks pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu;
18.4. Pasisakydamas dėl finansinės korekcijos dydžio atsakovas nurodo, kad teismo posėdžio metu paaiškino tiek 2013, tiek 2019 metais gairių taikymo tikslus, kriterijus ir principus, bei tai, kad visiškai nesvarbu, kuriomis gairėmis vadovaujantis bus nustatomas korekcijos dydis, jis visais atvejais turi būti proporcingas padarytam pažeidimui ir šiuo atveju nesvarbu kurias gaires taikytume – korekcijos dydis būtų toks pats. CPVA pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi išvardintų teisės aktų punktų nuostatomis, o taip pat atsižvelgdamas į visas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, kurios buvo nurodytos Sprendime.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis jaunimo teatras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko apeliaciniame skunde išsakytą teiginį, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialiosios teisės normas ir neįvertino viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsakytos administracinio proceso šalies trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinio jaunimo teatro pozicijos ir argumentų. Viso posėdžio metu tiek teikiant paaiškinimus, tiek sakant baigiamąją kalbą trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė pareiškimą, pritarė jame išdėstytiems argumentams ir motyvams ir prašė naikinti atsakovo (CPVA) priimtą Sprendimą. Teismas klaidingai įvertino Valstybinio jaunimo teatro poziciją byloje. Taigi, teismas neištyrė įrodymų, neišklausė proceso šalies – trečiojo suinteresuotojo asmens paaiškinimų, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio l dalyje, 80 straipsnio l dalyje, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Be to, teismas ignoravo, nepasisakė ir nevertino, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovo baigiamųjų kalbų metu išsakytos nuomonės dėl tikėtinumo taisyklės taikymo.
21. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2020 m. gruodžio 11 d. skundo atsisakymą, kuriame nurodo, kad vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas atsisako skundo ir teismo prašo priimti pareiškėjo skundo atsisakymą ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro skundas atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.
23. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. gruodžio 11 d. gautas pareiškėjo biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centras atsisakymas nuo skundo. Pareiškėjas nurodo, kad atsisako skundo ir teismo prašo priimti pareiškėjo skundo atsisakymą ir bylą nutraukti.
24. ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 137 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimo, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.
25. Kadangi pagrindo manyti, kad pareiškimo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nėra, pareiškėjo atsisakymas nuo skundo priimamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama.
26. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Priimti pareiškėjo biudžetinės įstaigos Kultūros infrastruktūros centro atsisakymą nuo skundo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.