Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-684-221/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-10
Bylos Nr.
2-684-221/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
D. M., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Ieškovas
J. R., O. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-684-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01035-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.4.2; 2.5.10.5.2; 2.5.10.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant atsakovės D. M. atstovui D. Z., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovui R. V., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. R. ir O. R. patikslintus ieškinius atsakovams antstolei D. M., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei „PZU Lietuva“, antstolei V. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, asociacijai Lietuvos antstolių rūmams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad ieškovai 2013 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei antstolei D. M., jos draudėjui Lietuvos antstolių rūmams dėl neteisėtais antstolės veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydami priteisti iš atsakovės antstolės D. M. 12 771 348,14 Lt turtinę ir neturtinę žalą (1 t., b. l. 1–12). Patikslintas ieškinys teisme priimtas 2013 m. spalio 22 d. Jis pareikštas atsakovams antstolei D. M. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje ir UAB „PZU Lietuva“ dėl neteisėtais antstolės veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškinio suma 12 977 728,14 Lt (1 t., b. l. 184–196).

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovų ieškinys atsakovei D. M., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, antstolei V. M., „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, UAB „PZU Lietuva“ dėl atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo, ieškinio suma 34 798 299,07 Lt (3 t., b. l. 1–6). Patikslintas ieškinys teisme priimtas 2014 m. vasario 17 d. (3 t., b. l. 101–107).

Pagal minėtus reikalavimus buvo užvestos dvi civilinės bylos, kurios 2014 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi sujungtos į vieną civilinę bylą (4 t., b. l. 77–78). 2014 m. liepos 7 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi teismas buvo nustatęs terminą iki 2014 m. rugsėjo 10 d. suformuoti ieškinio reikalavimus (4 t., b. l. 122–123). Terminas ieškiniui patikslinti teisėjos rezoliucija buvo pratęstas iki 2014 m. spalio 10 d. (4 t., b. l. 146), iki 2014 m. spalio 20 d. (4 t. b. l. 148), iki 2014 m. gruodžio 10 d. (4 t., b. l. 175–176), iki 2015 m. sausio 9 d. (4 t., b. l. 193–194).

2015 m. vasario 4 d. teismo posėdyje ieškovai ir jų atstovas pareiškė teisėjai nušalinimą (4 t., b. l. 198–202). 2015 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismo laikinai einančio Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjo nutartimi teisėja R. V.-J. buvo nušalinta nuo bylos nagrinėjimo (4 t., b. l. 204). 2015 m. vasario 6 d. nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino teisėja N. Š. (4 t., b. l. 207). 2015 m. vasario 10 d. nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino Vilniaus apygardos teismo teisėjai (4 t., b. l. 208–209). 2015 m. vasario 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byla perduota Kauno apygardos teismui (4 t., b. l. 211–212).

Patikslinto ieškinio ieškovai nepateikė ir bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, nors tam buvo sudarytos galimybės (5 t., b. l. 84–88, 135, 81–184, 191-192; 6 t., b. l. 42–43), todėl teismas bylą nagrinėja pagal minėtus du patikslintus ieškinius.

Šalies argumentai

2013 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teisme priimtame ieškinyje ieškovai prašo: pripažinti solidariai antstolės D. M. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, veiksmus (neveikimą) ieškovų J. R. ir O. R. nuo 2005 m. birželio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. atžvilgiu neteisėtais; priteisti solidariai iš antstolės D. M. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ieškovų J. R. ir O. R. naudai 12 390 074,24 Lt žalai dėl negautų pajamų atlyginti; 7 858,60 Lt žalai dėl neteisėto sąskaitų arešto AB Lietuvos taupomajame banke atlyginti; ieškovės O. R. naudai 24 500 Lt žalai dėl prarastos automobilio BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atlyginti; ieškovo J. R. naudai 69 000 Lt tiesioginių nuostolių turtinei žalai dėl netekto darbingumo pensijos sveikatai palaikyti sumažėjimo atlyginti; ieškovės O. R. naudai 46 995 Lt tiesioginių nuostolių dėl netektos pensijos sveikatai palaikyti atlyginti; ieškovams J. R. ir O. R. 24 253,30 Lt (po – 20 216,53 Lt ir 4 036,77 Lt) žalos dėl kaltais antstolės veiksmais susidariusios skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; ieškovo J. R. naudai patirtą darbo pajamų 14 400 Lt netekimą; ieškovams J. R. ir O. R. 647 Lt (po 323,50 Lt) išlaidoms, susijusioms su važinėjimu viešuoju transportu, gauta bauda, pokalbiais telefonu, ginant savo interesus, atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas (delspinigiai) nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padaryto antstolės D. M. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, neteisėtais veiksmais; pritaikius neturtinės žalos indeksavimą 12 977 728,14 Lt nuo sumos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal įstatymą.

Ieškinyje nurodo, kad antstolė D. M., privalėdama nutraukti vykdymo veiksmus, nenutraukė vykdymo proceso pagal 1999 m. rugsėjo 21 d. ir 2001 m. liepos 3 d. vykdomuosius raštus. Tokiu būdu ji pažeidė CK, CPK, BK nuostatas bei Antstolių įstatymą, Įmonių bankroto įstatymą, skolininkų teises, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir skolininkų teisėtų lūkesčių principus. Išieškojimai buvo atliekami iš J. R. personalinės įmonės firmos „(duomenys neskelbtini)“ (išieškojimas pagal 1999 metų vykdomąjį raštą buvo vykdomas išieškotojos AB „Joniškio grūdai“, o pagal 2001 metų vykdomąjį raštą išieškotojos AB „Šeškinės Širvinta“ naudai). 2005 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. B2-954-28/05) J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla pagal VSDFV Vilniaus miesto skyriaus pareiškimą. 2006 m. gegužės 19 d. įmonei buvo suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas. Iškėlus įmonei bankroto bylą, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir persiųsti vykdomuosius dokumentus teismui, iškėlusiam bankroto bylą, tačiau tai nebuvo padaryta. Vykdant bankroto procedūrą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota ir išregistruota iš įmonių registro, t. y. skolininkas, kaip juridinis asmuo pasibaigė. Nežiūrint šios aplinkybės, 2010 m. spalio 6 d. ieškovai gavo 2010 m. rugsėjo 29 d. antstolės D. M. tris patvarkymus dėl piniginių lėšų išieškojimo Nr. 0012/02/00194, Nr. 0012/02/01340 ir Nr. 001/09/00460. Ieškovai, gavę antstolės D. M. patvarkymą, 2010 m. spalio 15 d. kreipėsi į antstolę su prašymu – užklausimu, prašydami panaikinti areštą ieškovų sąskaitai, esančiai AB Šiaulių banke, tuo pačiu pateikti informaciją bei išrašus, kiek ir kada buvo gauta lėšų iš J. R. ir O. R., kam jos buvo pervestos ir kokia suma dar buvo likusi mokėti, prašė nutraukti išieškojimą, panaikinant patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi laikė antstolio nukreiptą išieškojimą į atlyginimą bei ieškovams teikiamas pašalpas neteisėtu. Ieškovai taip pat kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti antstolės D. M. patvarkymą. 2010 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22277-466/10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutarė nesustabdyti antstolės veiksmų. Pagal vėlesnius teismų sprendimus buvo sustabdytas vykdymas pagal vykdomuosius raštus. 2010 m. lapkričio 9 d. patvarkymu antstolė D. M. panaikino areštą pagal 1999 m. spalio 29 d. vykdomąjį raštą skolininkei J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo areštuotas automobilis BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis O. R. reklamos ir informacijos biurui „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu patvarkymu antstolė nurodė, kad baigė vykdyti vykdomąjį dokumentą, vadovaujantis CPK 632 straipsniu. Nurodo, kad 2010 m. balandžio 15 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-553-466/11 teismas konstatavo, kad trys vykdomosios bylos buvo nutrauktos, tačiau nebuvo pripažinta, kad ieškovai antstolės neteisėtais veiksmais patyrė žalos. Dėl to ieškovai naudojasi jiems teisės normomis užtikrinama galimybe ginti teisėtus interesus kitais būdais, t. y. savo subjektines teises gina kreipdamiesi į teismą su ieškiniu dėl jiems padarytos žalos atlyginimo. Antstolė D. M., pažeidusi imperatyvias teisės normas dėl bylos sustabdymo ir vykdomojo dokumento perdavimo teismui, nagrinėjančiam skolininko bankroto bylą, tęsė išieškojimą ir tokiu būdu neteisėtai vykdė išieškojimus ne iš skolininko firmos „(duomenys neskelbtini)“, nors ir to daryti neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o tęsė skolos išieškojimą iš bankrutavusios įmonės buvusio savininko J. R., tame tarpe ir iš J. R. netekto darbingumo pensijos, paskirtos sveikatai palaikyti, J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei iš O. R. ir jos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Toks išieškojimas galimas tik vieninteliu atveju, t. y. jeigu likvidavus juridinį asmenį buvo nustatytas to juridinio asmens teisių ir pareigų perėmėjas. Kadangi toks perėmimas buvo negalimas, vykdomoji byla turėjo būti nutraukta. Antstolė, nesilaikydama šių nuostatų, pažeidė J. R. ir O. R. teisėtų lūkesčių principą, teises bei turtinius ir neturtinius interesus, padarė jiems žalą, kadangi dėl neteisėtai panaudotų procesinių vykdymo priemonių – arešto – ieškovai negalėjo naudotis turimu turtu, piniginėmis lėšomis, gauti banko kredito, atlikti verslo sandorių su užsienio partneriais, vykdyti prekybą didmeninėmis kainomis, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, sudaryti palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, nes antstolė atėmė šią galimybę savo veiksmais ir privedė ieškovus iki nemokumo, prievolių, teisių ir pareigų nevykdymo, ieškovų vystytas verslas buvo sužlugdytas, J. R. ir O. R. buvo pažeminta verslininkų reputacija, sužlugdytas šeimos gyvenimas, dėl nesumokėtų įmokų VSDFV neužskaito darbo stažo, dėl to sumažino ieškovams pensiją dvigubai, jie atvesti prie skurdo slenksčio, prarado sveikatą. Dėl antstolės neteisėtų veiksmų įtakos J. R. prarado kasmėnesines pajamas 400 Lt, skaičiuojamas nuo 2011 m. balandžio 30 d. iki šiol, kadangi po antstolės kreipimosi į J. R. darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. R. nuo minėtos datos buvo atleistas iš darbo. J. R. prarado darbo vietą bei 36 mėnesių pajamas, todėl jam buvo padaryta 14 400 Lt turtinė žala. Sužlugdytas ieškovų verslas: J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1992-1994 metų (pagal pajamų deklaracijas) vidutinės pajamos sudarė 1 883 453,33 Lt per metus, 156 954,44 Lt per mėnesį. O. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pajamos už 1992–1994 metus vidutiniškai sudarė 439 685,67 Lt per metus, 36 640,47 Lt per mėnesį. Ieškovams padarytą žalą vertina 12 390 074,24 Lt (193 594,91 Lt x 64 mėnesių). Dėl atkurtų sąskaitų AB Lietuvos taupomajam banke arešto patyrė 7 858,60 Lt nuostolius: ieškovų atkurtos santaupos sudaro 6 204,20 Lt (O. R. atkurtas indėlis 5 904,20 Lt, J. R. – 300 Lt). Dėl lėšų disponavimo apribojimo per 65 mėnesius, kai buvo areštuotos jų lėšos banke, ieškovai patyrė 5 procentų banko palūkanų nuostolių, t. y. 1 654,40 Lt (6 204,20 x 5 proc./12 x 65 mėn. = 1 654,40 Lt). Ieškovai, kaip įmonių savininkai, tapo skolininkais iki 2011 metų VSDFV Vilniaus skyriui nesumokėję valstybinio socialinio įmokų iš viso 24 253,30 Lt: J. R. 20 216,53 Lt (2 169,10 Lt įmokų už apdraustuosius, 10 935,97 Lt įmokų už įmonės savininką, 72 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų už įmonės savininką ir 7 039,46 Lt delspinigių, ir O. R. 4 036,77 Lt (2 353,92 Lt įmokų už įmonės savininką, 1 512,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų už įmonės savininką ir 170,85 Lt delspinigių. Areštavus O. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilį BMW 318 S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. pradinė vertė 132 000 Lt, nuo 2005 m. birželio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 9 d. buvo atimta galimybė juo disponuoti bei parduoti savo nuožiūra, padaryta 24 500 Lt žala (nuo 2005 metų transporto priemonės vertė buvo 25 500 Lt, nuo 2011 metų 1 000 Lt). J. R. prarado 16 metų darbo stažą. VSDFV Vilniaus skyrius galėjo paskaičiuoti 2 100 Lt netekto darbingumo pensiją mėnesiui ir J. R. ją galėjo gauti už 2009–2013 metus, o paskaičiuota buvo tik 600,97 Lt, kadangi dėl antstolės veiksmų J. R. negalėjo vykdyti verslo, turėti didelės apyvartos, kurią turėjo, bei gauti dideles mėnesines pajamas, mokėti iš jų įmokas Sodrai. Taigi J. R. nuo 2009 gruodžio mėnesio prarado galimybę gauti papildomą pensiją 1 500 Lt į mėnesį, o už 46 mėnesius, t. y. (už 2010, 2011, 2012, 2013 metus) ši suma sudaro 69 000 Lt. O. R. prarado 11 metų darbo stažą. VSDFV Vilniaus skyrius galėjo paskaičiuoti 1 500 Lt netekto darbingumo pensiją ir ją O. R. galėjo ją gauti už 2011–2013 metus. VSDFV Vilniaus skyrius paskaičiavo tik 295 Lt. Nuo 2011 rugpjūčio mėnesio O. R. prarado galimybę gauti papildomą pensiją 1 205 Lt į mėnesį, o už 39 mėnesius 46 995 Lt. Žalą taip pat sudaro 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje paskirta 100 Lt bauda, pokalbių telefonu dėl ieškovų atstovavimo su advokate V. R. išlaidos 50 Lt laikotarpiu nuo Vilniaus VGTP tarnybos 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo J. R. ir O. R. kopijų išdavimo dėl teisinės pagalbos, taip pat dėl ieškovų atstovavimo su advokatu P. V. 200 Lt išlaidos nuo Vilniaus VGTP tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo J. R. ir O. R. kopijų išdavimo dėl teisinės pagalbos, maršrutinio viešojo transporto bilietai (kelionės išlaidos, kurias patyrė vykdami į įvairias institucijas, advokatus, gindami savo interesus) – 297 Lt. Nurodo, kad antstolės neteisėti veiksmai neapsiribojo vien tik vykdomosios bylos neperdavimu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolė pažeidė ir CPK 738 straipsnį, kuriame numatytas apribojimas išieškoti skolą iš netekto darbingumo atveju mokamos skolininko pensijos. Antstolis turi būti ypač atidus ir rūpestingas vykdydamas savo profesines pareigas. Nurodo, kad sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio profesinė atsakomybė yra griežtesnė civilinė atsakomybė, todėl antstolis turi atsakyti už menkiausio laipsnio aplaidumą, neapsižiūrėjimą ar klaidą. Antstolė turėjo visas galimybes domėtis ir įsitikinti, ar jos veiksmai teisėti, ar nėra daromi ieškovų teisių pažeidimai, tačiau to nepadarė. Daro išvadą, kad jei dar nuo 1996 metų antstolė D. M. būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, ieškovai nebūtų patyrę žalos, todėl tarp neteisėtų antstolės veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Lietuvos Respublikos atsakomybės taikymo nurodo, kad po to, kai 2005 m. birželio 9 d. J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismas turėjo pareigą informuoti visas institucijas, taip pat ir antstolius apie bankroto bylos iškėlimą. Antstolė nurodė, kad ji nebuvo informuota apie iškeltą bankroto bylą ir kad įmonė yra bankrutavusi. Todėl žala ieškovams galėjo būti padaryta ne tik dėl antstolės D. M. veiksmų, bet ir teismo veiksmais, už kuriuos atsako Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos. 2007 m. balandžio 20 d. antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl išieškotojo AB „Šeškinės Širvinta“ pakeitimo į A. R. Teismui buvo žinoma apie bankroto paskelbimą, tačiau 2007 m. gegužės 30 d. nutartimi išieškotojas buvo pakeistas. Ieškovų teigimu, tai įrodo, kad antstolė, jei būtų apdairiai ir tinkamai vykdžiusi pareigas, būtų gerokai anksčiau pastebėjusi vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus. Teismo veiksmai (nepranešimas apie bankroto bylos iškėlimą) priežastiniu ryšiu susijęs su žalos atsiradimu.

Ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, ignoravimą, kas sąlygojo ir neturtinę žalą, kurią vertina 400 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė D. M. pateikė atsiliepimą į šį ieškinį, nurodydama, kad su juo nesutinka (1 t., b. l. 111–115; 2 t., b. l. 1). Atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Atsiliepime nurodo, kad ji po antstolių institucinės sistemos reformos perėmė vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. spalio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7006 dėl 3 216,44 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini) išieškotojos AB „Joniškio grūdai“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0012/02/00194) ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1489 dėl 25 744,94 Lt skolos išieškojimo iš tos pačios skolininkės išieškotojos AB „Šeškinės Širvinta“, kuri vėliau pakeista į A. R., naudai (vykdomoji byla Nr. 0012/02/01340).

Vykdant vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0012/02/00194, skolininkui 2007 m. kovo 8 d. pasirašytinai įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą gera valia, tačiau per raginime nustatytą terminą sprendimas neįvykdytas ir jokios informacijos apie skolininkei iškeltą bankroto bylą nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, išieškojimui įvykdyti pritaikytos įvairios priverstinio išieškojimo priemonės – sąskaitų, turto areštai, taip pat dar 2007 metais skolos išieškojimas nukreiptas į J. R. gaunamas pajamas J. R. mokslinėje – gamybinėje prekybinėje firmoje „(duomenys neskelbtini)“ ir O. R. reklamos ir informacijos biure „(duomenys neskelbtini)“ – visi šie procesiniai dokumentai dar 2007 metais pasirašytinai įteikti J. R., tačiau jokios informacijos apie skolininkei iškeltą bankroto bylą nebuvo pateikta. Tokia informacija nepateikta ir 2010 m. spalio 15 d. pateiktame prašyme panaikinti sąskaitų areštus, kur tokio prašymo motyvais nurodytas sumažėjusio darbingumo lygis ir kt. J. R. 2010 m. spalio 15 d. pranešus, jog į UAB „Medicinos bankas“ atidarytą sąskaitą yra pervedama invalidumo pašalpa, nors teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, antstolė, būdama apdairi ir rūpestinga, VSDFV pateikė paklausimą, ar skolininkas J. R. gauna kokias nors išmokas. 2010 m. lapkričio 2 d. iš VSDFV gavus pranešimą, jog J. R. gauna išmokas VSDFV Užsienio išmokų tarnyboje, kurios pervedamos į AB Šiaulių banko Vilniaus filiale esančią sąskaitą, 2010 m. lapkričio 3 d. areštas šiai sąskaitai panaikintas. Antstolė apie tai, kad J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, sužinojo iš pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų, kuris kartu su teismo pranešimu antstolių kontoroje gautas 2010 m. spalio 26 d. Nurodo, kad skolininkas nevykdė CPK 644 straipsnyje numatytų įpareigojimų domėtis vykdymo eiga ir nedelsiant antstoliui pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, nepranešė ir apie iškeltą bankroto bylą, todėl, skolininkui tokios informacijos nepateikus, susiklostė situacija, už kurios sukeltas pasekmes, atsakomybė tenka jam pačiam. Kadangi skolų išieškojimai iš bankrutavusios įmonės negali būti vykdomi, todėl nedelsiant priimti patvarkymai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kurie kartu su vykdomosiomis bylomis išsiųsti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui tvirtinti. Užbaigus vykdomąją bylą, visos priemonės, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti, panaikintos.

Vykdant vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0012/02/01340, 2004 m. lapkričio 25 d. areštuotos skolininko J. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir jo dalyvio (savininko) vardu atidarytos bankų sąskaitos, kuriose piniginių lėšų nėra. Išieškotoja AB „Šeškinės Širvinta“ buvo pakeista į kreditorinį reikalavimą į J. R. firmą „(duomenys neskelbtini)“ įgijusį A. R. Išieškotojas pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nutartimi. Iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo lydraščio sprendžia, jog apie nagrinėjamą civilinę bylą buvo informuota ir skolininkė J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pakeitus išieškotoją ir atnaujinus vykdomąją bylą, areštuotos skolininko dalyvės O. R. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos bankų sąskaitos, kuriose piniginių lėšų nėra. Patvarkymas dėl lėšų arešto 2009 m. vasario 19 d. pasirašytinai įteiktas J. R., tačiau jokios informacijos apie tai, kad skolininkei iškelta bankroto byla, nepateikta. 2010 m. rugsėjo 29 d. skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkės J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio J. R. darbo užmokestį, mokamą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustačius, jog skolininkei iškelta bankroto byla, 2010 m. lapkričio 9 d. patvarkymu vykdomoji byla nutraukta ir visos priemonės, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti, panaikintos.

Šalies argumentai

Antstolė pažymi, kad 1996 metais jokių vykdomųjų bylų ieškovų atžvilgiu nevykdė. Ji apskritai negali būti atsakove ieškinyje dėl žalos, padarytos iki 2003 m. sausio 1 d., t. y. iki antstolių institucinės reformos. Nurodo, kad ieškovų sąskaitos antstolės D. M. pirmąkart areštuotos 2004 m. lapkričio 25 d., tačiau jokių lėšų iš šių sąskaitų į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta, o tai reiškia, jog ieškovai piniginėmis lėšomis bankų sąskaitose nedisponavo. Remiantis Vieningu vykdomųjų bylų sąvadu, J. R. ir jo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu 2004 m. gruodžio 6 d. datai buvo vykdomos 24 vykdomosios bylos, kur bendra išieškotina suma sudarė daugiau nei 65 000 Lt, iš kurių daugiau nei 29 000 Lt buvo išieškoma VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus naudai. Iš to sprendžia, kad ne tik antstolė D. M. buvo areštavusi ieškovo sąskaitas. Pažymi, kad per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 9 d.) iš areštuotų ieškovų sąskaitų nebuvo nurašyta jokių lėšų, todėl teigti, jog sąskaitų areštas sąlygojo kokią nors žalą, nėra pagrindo. Nustačius aplinkybes, sąlygojančias vykdomųjų bylų nutraukimą, nedelsiant tai buvo padaryta, nepaisant to, jog ieškovas apie šias aplinkybes sužinojo atitinkamai 1996 bei 2005 metais ir sąmoningai antstolio neinformavo. Iš ieškovų pateiktų įrodymų mato, kad, įvykdžius visas nurodytos įmonės bankroto procedūras, jokie kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl teigia, jog ir kreditorių A. R. ir AB „Joniškio grūdai“ reikalavimai net ir perdavus vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nebūtų patenkinti. Atsakovės įsitikinimu, ieškovai neįrodė žalos, atsiradusios dėl antstolės D. M. neteisėtų veiksmų. Mano, kad pateiktos Vilniaus miesto viešojo transporto bilietų, administracinių teisės pažeidimų protokolų kopijos ar 1991 metų pajamų deklaracijos negali būti laikoma pakankamais įrodymais vertinant ieškovų patirtą žalą. Taip pat nėra įrodyta, kodėl būtent antstolės D. M. pritaikyti sąskaitų areštai ar transporto priemonės areštas sąlygojo žalą, nes iš sąskaitų jokių lėšų nebuvo nurašyta, įrodymų apie tai, kad paminėtose sąskaitose buvo pritaikyti tik antstolės D. M. areštai, nepateikta. Ieškovų teiginiai, jog būtent dėl atsakovės veiksmų jie prarado darbo stažą, buvo atleisti iš darbo ar pablogėjo sveikata taip pat nėra įrodyti, nepateikta jokių duomenų, leidžiančių nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikas, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiuntė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 11–14). Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Teigia, kad ieškovų pateiktas ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi nėra aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas, be to, ieškovai neįrodė visų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų bei praleido ieškinio senatį. Nurodo, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Mano, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl jo pabaiga – 2008 m. birželio 9 d. Ieškinys teismui (pagal datą, nurodytą jame) buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 27 d.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-954-28/05 mato, kad teisėja L. G. nusprendė iškelti J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir pavesti šiam administratoriui atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus veiksmus. Akcentuoja, jog nėra pagrindo taikyti solidariąją antstolės ir valstybės atsakomybę, kaip tai prašo daryti ieškovai. Ieškovų prašoma priteisti žala nėra nei įrodyta, nei priežastiniu ryšiu susijusi su teismo veiksmais. Ieškinyje nurodomi vieninteliai galimai neteisėti teismo veiksmai – antstolės neinformavimas apie iškeltą bankroto bylą, kurie sąlygojo antstolės D. M. 2010 m. rugsėjo 29 d. patvarkymų priėmimą. Tačiau iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties mato, kad antstolė iš ieškovų nieko neišieškojo, o visas tris vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš J. R. ir jo įmonių turto nutraukė, taigi, jokių neigiamų pasekmių ieškovams nekilo. Ieškovai prašo atlyginti žalą dėl sužlugdyto jų verslo, dėl sąskaitos, buvusios AB Lietuvos taupomajame banke arešto, dėl prarasto darbo stažo ir kt., tačiau akivaizdu, kad teismo veiksmai niekaip negalėjo įtakoti šių pasekmių (net jeigu jos būtų pripažintos pagrįstomis), tuo labiau, kad dalis iš šių pasekmių atsirado žymiai anksčiau nei buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutartis, vadinasi, nėra įrodytas priežastinis ryšys. Nurodo, kad ieškovai neįrodė neturtinės žalos fakto ir dydžio.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Lietuvos antstolių rūmai pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 130–132). Nurodo, kad iki 2003 m. sausio 1 d. įvykdytos antstolių institucinės reformos veikė teismo antstolių kontoros prie apylinkės teismų ir teismo antstoliai nebuvo laikomi subjektais, tiesiogiai atsakančiais už neteisėtais veiksmais padarytą žalą, nors ieškovai nurodo, kad žala padaryta nuo 1996 metų. Lietuvos antstolių rūmai ieškovų nurodomo žalos dėl neteisėtų antstolės veiksmų padarymo laikotarpiu nebuvo antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudikas (iki 2007 metų pabaigos). Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 14 straipsnis nustatė, kad kol Lietuvos antstolių rūmai pradės drausti antstolių civilinę atsakomybę, kiekvienas asmuo, paskirtas antstoliu, privalo Antstolių įstatymo nustatyta tvarka savarankiškai apsidrausti civilinę atsakomybę. Nuo 2007 metų Lietuvos antstolių rūmai yra sudarę sutartį su draudiku UAB „BTA draudimas“, kuris ir turi pareigą atlyginti antstolio neteisėtais veiksmais, atliekant antstolio funkcijas, tretiesiems asmenims padarytą žalą.

Trečiasis asmuo „BTA Insurace Company“ SE filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kurį atstovas palaikė teismo posėdžio metu, su ieškiniu nesutinka (2 t., b. l. 23–29). Nurodo, jog tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinų ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę. Mano, kad antstolė D. M. nepadarė neteisėtų veiksmų, vykdydama teismų sprendimus dėl skolos išieškojimo iš ieškovo J. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma. Iš bylos medžiagos sprendžia, kad antstolė informacijos apie iškeltą bankroto bylą negavo. Ieškovų nurodyta žala yra nepagrista įrodymais, išvestinė, o žalos atsiradimo priežastys pernelyg nutolusios nuo antstolės veiksmų. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad antstolė turėjo nutraukti vykdymo veiksmus po bankroto bylos iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, ieškovų nurodyta žala negalėtų būti laikoma kaip antstolės veiksmų pasekmė, t. y. neturinti faktinio priežastinio ryšio. Pastebi, kad kitoje civilinėje byloje tokiais pačiais veiksmais kaltinama buvo antstolė I. B. Ieškovai neįrodė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos padarymo fakto ir dydžio.

Dublike antstolė nurodė, kad jos atsakomybė nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. drausta „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje, todėl už šiuo laikotarpiu padarytą žalą ji negali atsakyti (1 t., b. l. 144–145).

Ieškovai dublike į atsakovės D. M. atsiliepimą prašo atsiliepime nurodytus argumentus laikyti nepagrįstais ir atmesti, o jų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 154–158).

Šalies argumentai

2013 m. rugsėjo 30 d. patikslinto ieškinio suma 34 798 299,07 Lt. Ieškinyje prašoma pripažinti antstolės D. M. veiksmus (neveikimą) nuo 1996 m. gegužės 1 d. iki šiol ieškovų J. R. ir O. R. atžvilgiu neteisėtais; priteisti iš antstolės D. M. ieškovų J. R. ir O. R. naudai 34 266 299,07 Lt žalai dėl negautų pajamų atlyginti; 100 000 Lt žalai dėl prarastos automobilio BMW 318 S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas (delspinigiai) nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinyje nurodo, kad tarp ieškovo J. R. ir Taškento miesto civilinės aviacijos gamyklos 243 1995 metais vyko ginčas. Bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai Taškento miesto civilinės aviacijos gamyklos 243 reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. priteisė skolą ir teismo išlaidas iš J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, priešieškinį atmetė. Vadovaujantis 1995 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu 1995 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 27 270,40 Lt teismo išlaidų išieškojimo. Vadovaujantis 1995 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, 1995 m. rugsėjo 18 d. buvo išrašytas antrasis vykdomasis raštas dėl 15 983,60 Lt žyminio mokesčio išieškojimo. Abu šie vykdomieji raštai teismo buvo perduoti vykdyti teismo antstolių kontorai prie 2-ojo apylinkės teismo. Minėti teismo sprendimai buvo apskųsti kasacine tvarka. 1996 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-157/1996 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija tenkino kasacinį skundą ir panaikino tiek Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartį – atmetė ieškinį ir priešieškinį. Priėmus minėtą kasacinio teismo sprendimą, išieškojimai turėjo būti nutraukti, tačiau išieškojimo veiksmai buvo atliekami tiek iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, tiek asmeniškai iš J. R. bei O. R. Vykdomasis raštas dėl 27 270,40 Lt teismo išlaidų išieškojimo buvo gautas 1999 m. kovo 10 d. teismo antstolių kontoros prie 2-ojo apylinkės teismo ir 2009 m. vasario 2 d. antstolių V. M. ir D. M. kontoroje. Vykdomasis raštas dėl 15 983,60 Lt sumos iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo buvo priimtas vykdyti 1999 m. kovo 10 d. teismo antstolių kontoros prie 2-ojo apylinkės teismo, o 2011 m. birželio 3 d. gautas antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontoroje. Pažymi, kad šiuose ir teismui teikiamuose vykdomuosiuose raštuose nėra būtinų rekvizitų, vykdomieji raštai neatitinka formalių reikalavimų, kadangi juose nėra parašų, liudijančių apie vykdomųjų dokumentų gavimą. Tiek teismas, perduodamas vykdomuosius raštus vykdyti antstolių kontorai prie 2-ojo apylinkės teismo, tiek vėliau tai atlikdama pati išieškotoja VMI ėmėsi neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, perdavė vykdomuosius raštus antstolei D. M., o vėliau antrąjį vykdomąjį raštą dėl 15 983,60 Lt išieškojimo antstolei V. M. neteisėtai vykdyti. Teigia, kad antstolė D. M. nuo pat vykdomojo rašto pateikimo tuometiniams teismo vykdytojams pradėjo atlikinėti vykdymo veiksmus. Kadangi 1996 m. balandžio 30 d. pagrindas, dėl kurio buvo išduoti vykdomieji raštai, buvo panaikintas, antstolė turėjo nutraukti vykdymo veiksmus, panaikinti areštus. Tačiau atsakovė vykdymo veiksmus atlikinėjo ir po minėtos datos: antstolės patvarkymais buvo areštuotos firmos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, transporto priemonė, piniginės lėšos, areštuotos ieškovų kaip fizinių asmenų lėšos, tame tarpe ir kitų ieškovų turėtų įmonių turtas, prekės. D. M. savo pareigos neatliko, o dėl pritaikytų ir nepanaikintų areštų nei firma „(duomenys neskelbtini)“, nei ieškovai negalėjo laisvai disponuoti jiems teisėtai priklausančiomis pajamomis. Dėl minėtų priemonių taikymo ieškovų įmonių veikla buvo tiek apribota, kad nebegalėjo normaliai sudaryti verslo sandorių, sutarčių, vykdyti įsipareigojimų verslo partneriams, klientams bei valstybės institucijoms, nors iki tol ieškovų įmonės gaudavo didelį pelną, kurio dėka ieškovai ir jų šeima galėjo nieko nestokoti. Jei nepagrįstai tęstos atsakovės vykdymo priemonės nebūtų tiek ilgai taikytos, ieškovų įmonės iki šiol būtų pelningos, ieškovai būtų sukaupę santaupų, kurios galėtų būti naudojamos kilus finansiniams sunkumams. Tačiau neteisėti areštai stipriai paveikė ieškovų finansinę padėtį. 2009 m. vasario 2 d. antstolei D. M. pakartotinai buvo perduotas vykdyti vykdomasis raštas byloje (vykdomosios bylos Nr. 0012/09/00460), nors jis negalėjo būti perduotas vykdyti, kadangi buvo panaikintas pagrindas, dėl kurio vykdomasis raštas buvo išduotas. Neteisėtą vykdomąjį raštą antstolė vykdė iki 2011 m. vasario 9 d. Antstolė nurodė, kad 2010 m. lapkričio 26 d. gavo pranešimą iš išieškotojos VMI, jog vykdomasis dokumentas, kuris yra ieškojimo pagrindas, buvo naikintas 1996 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Nesupranta, kaip išieškotoja galėjo išsiimti ir perduoti jau juridiškai negalimą vykdyti vykdomąjį raštą ir nepaaiškinamas antstolės didelis neatsargumas, ilgą laikotarpį atliekant vykdymo veiksmus ir visiškai nesidomint vykdymo veiksmų teisėtumu. Tik po to, kai ieškovai sužinojo apie 2010 m. rugsėjo 29 d. antstolės patvarkymus ir atliekamus išieškojimo veiksmus, ieškovai ėmė skųsti antstolės veiksmus, tačiau jų prašymai buvo nuolatos atmetami. Daugiausia žalos ieškovams padarė būtent antstolė D. M., pradžioje veikusi kaip teismo vykdytoja, o nuo 2003 metų kaip savarankišką antstolės veiklą vykdantis asmuo. D. M., turėdama profesinę pareigą elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, šios pareigos nesilaikė, todėl atsakovės neveikimas, didelis neatsargumas ir neatidumas laikytinas jos tyčia ir patvirtinantis antstolės kaltus veiksmus dėl žalos ieškovams kilimo. Tarp ieškovams kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jei atsakovė D. M. nebūtų neteisėtai vykdžiusi neteisėtų vykdomųjų raštų, ieškovams nebūtų kilusi neturtinė žala, jie nebūtų patyrę turtinių nuostolių, nebūtų sužlugdytas jų verslas. Tačiau dėl jų atžvilgiu be pagrindo naudotų vykdymo priemonių šiuo metu gyvena ties skurdo riba. Jiems nebepakanka pinigų nei normalioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti, nei būtiniems medikamentams įsigyti, ieškovai yra priversti kreiptis pašalpų, antrinės teisinės pagalbos, nes dėl neteisėtų veiksmų neteko viso savo turto, jų įmonės privestos prie nemokumo ribos. Nurodo, kad antstolė areštavo visiškai naują ieškovų automobilį BMW 318 S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pradinė vertė 1994 metais buvo 132 000 Lt (nuo 2005 metų transporto priemonės galutinė vertė buvo 25 500 Lt, nuo 2011 metų – 1000 Lt). Tuo metu, kai automobilis buvo areštuotas, ieškovai buvo labai sunkioje finansinėje padėtyje, todėl negalėjo jo naudoti pagal paskirtį, neturėjo pinigų degalams. Taigi automobilis ne tik negalėjo būti parduotas, bet ir gedo, prarado vertę kaip nenaudojamas daiktas. Netekta automobilio vertė įskaičiuotina į turtinius ieškovų nuostolius. Ieškovų pajamos iki neteisėtų vykdymo veiksmų pradėjimo sudarė toliau nurodomus dydžius: J. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 1992–1994 metus pagal pajamų deklaracijas vidutinės pajamos sudarė 1 883 453,33 Lt per metus, 156 954,44 Lt per mėnesį. O. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal pajamų deklaracijas už 1992-1994 metus pajamos vidutiniškai sudarė 439 685,67 Lt per metus, arba 36 640,47 Lt per mėnesį, t. y. ieškovams už 177 mėnesius (nuo 1996 m. gegužės 1 d.) padaryta žala sudarė iš viso 34 266 299,07 Lt (193 594,91 x 177) ir netekta automobilio, priklausančio O. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, vertė (nupirkta salone BMW 1994 metų, kaina 132 000 Lt, o nuo 1996 m. gegužės 1 d. automobilio vertė nukrito iki 100 000 Lt), todėl ieškovų patirta turtinė žala sudaro 34 366 299,07 (34 266 299,07+100 000,00) Lt.

Ieškovai nurodo, kad dėl antstolės D. M. kaltais veiksmais padarytų piktavališkų veiksmų jie patyrė 400 000 Lt neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovė D. M. atsiuntė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka (4 t., b. l. 22–25). Atsiliepime išdėstytus argumentus atstovas palaikė teismo posėdžio metu. Nurodo, kad 1996 metais ji jokių vykdomųjų bylų ieškovų atžvilgiu nevykdė ir, apskritai, iki 2003 m. sausio 1 d. įvykdytos antstolių institucinės reformos teismo antstoliai veikė prie apylinkės teismų ir nebuvo laikomi subjektais, tiesiogiai atsakančiais už neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Remiantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsniu, neteisėtais teismo antstolių veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atlygina valstybė. Bylose dėl neteisėtais teismo antstolių veiksmais padarytos žalos atlyginimo valstybei atstovauja Teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi žalą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka išieškoti žalos atlyginimui išmokėtas sumas iš ją padariusio asmens. Todėl antstolė negali būti atsakove ieškinyje dėl žalos, iki 2003 m. sausio 1 d. padarytos neteisėtais antstolio veiksmais, atlyginimo, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, ieškinys pateiktas praleidus senaties terminą, todėl ir dėl šios priežasties atmestinas. Atsakovė sprendžia, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) dar 1996 metais, ne 2010 m. spalio 6 d., kaip kad jie teigia. Ieškovams raštu buvo pateikta informacija, jog antstolė D. M. niekuomet nėra dirbusi teismo antstole antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo bei patvirtinimas, kad vykdomasis dokumentas Nr. 22-848/1995 dėl 27 270,40 Lt skolos išieškojimo iš J. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ antstolei D. M. vykdyti buvo pateiktas vienintelį kartą, t. y. 2009 m. vasario 2 d. Pažymi, kad ieškovų sąskaitos, vykdant kitas vykdomąsias bylas, antstolės D. M. pirmąkart areštuotos 2004 m. lapkričio 25 d., tačiau jokių lėšų iš šių sąskaitų į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta, o tai reiškia, jog ieškovai piniginėmis lėšomis bankų sąskaitose nedisponavo. Remiantis Vieningu vykdomųjų bylų sąvadu, J. R. ir jo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu 2004 m. gruodžio 6 d. datai buvo vykdomos 24 vykdomosios bylos. Taigi, ne tik antstolė D. M. buvo areštavusi ieškovo sąskaitas, ir, kaip jis teigia, padarė didelę įtaką, kad būtų neįmanoma naudotis ir apmokėti už būtinas paslaugas, atsiskaityta su kreditoriais, dėl ko buvo neteisėtai pažeminta verslininkų reputacija. Kadangi per visą vykdomąją bylų vykdymo laikotarpį iš areštuotų ieškovų sąskaitų nebuvo nurašyta jokių lėšų, nėra pagrindo teigti, jog sąskaitų areštas sąlygojo kokią nors žalą. Pažymi, kad ieškovai nesidomėjo vykdymo eiga, nebendradarbiavo su antstole, nepranešė apie priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Paaiškėjus aplinkybėms, sąlygojančioms vykdomųjų bylų nutraukimą, nedelsiant tai buvo padaryta, nepaisant to, jog ieškovas apie šias aplinkybes sužinojo dar 1996 metais, tačiau antstolės neinformavo. 2010 m. spalio 15 d. pateiktas prašymas panaikinti tam tikrus patvarkymus, motyvuojant tuo, jog, ieškovo nuomone, jie yra neteisėti, negali būti laikomas tinkamu informavimu apie aplinkybes, sąlygojančias vykdomųjų bylų nutraukimą. Ieškovai neįrodė žalos, atsiradusios dėl antstolės D. M. neteisėtų veiksmų. Ieškovų teiginiai, jog būtent dėl atsakovės veiksmų jie prarado darbo stažą, buvo atleisti iš darbo ar pablogėjo sveikata taip pat nėra įrodyti, nepateikta jokių duomenų, leidžiančių nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Ieškovai turi atlyginti atsakovės patirtus 870 Lt dydžio nuostolius, kurie atsirado dėl padidintos draudimo įmokos (sprendžia, kad tai susiję su ieškovų atsakovei pareikštais ieškiniais), nes jie nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiuntė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (4 t., b. l. 16–19). Atsiliepime išdėstytus argumentus atstovas palaikė teismo posėdžio metu. Nurodė, kad neaiškus ieškinio pagrindas. Kadangi ieškinyje nurodoma, kad teismas, perduodamas 1995 m. rugsėjo 18 d. išduotus vykdomuosius raštus dėl 27 270,40 Lt teismo išlaidų išieškojimo ir 15 983,60 Lt žyminio mokesčio išieškojimo vykdyti teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, ėmėsi neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu, mano, kad praleistas ieškinio senaties terminas, prašo jį taikyti ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodo, kad, 1995 m. rugsėjo 18 d. išduodant vykdomuosius raštus, nebuvo įmanoma žinoti apie ateityje priimtiną nutartį (1996 m. balandžio 30 d.), be to, šios aplinkybės paneigia ieškovų teiginius, kad dėl vykdymo veiksmų jie patyrė nurodomą turtinę žalą, taigi, nėra įrodytas priežastinis ryšys. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog patirta turtinė žala yra skaičiuojama matematiškai ir abstrakčiai. Pažymi, kad, 1995 metais vykdant išieškojimą iš ieškovo J. R. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jokio turto rasta nebuvo, taigi, teiginiai apie beveik 2 milijonus litų per metus siekiančias pajamas nėra teisingi. Pastebi, kad vykdomieji raštai buvo išduoti tik dėl išieškojimo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, bet negautos pajamos kažkodėl skaičiuojamos sudedant visų trijų ieškovų įmonių pajamas. Tai tik dar kartą patvirtina, jog ieškinys yra neaiškus, nekonkretus ir kupinas prieštaravimų. Neįrodytas ir neturtinės žalos faktas ir dydis.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, su ieškiniu nesutinka, teigia, kad ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia suklaidinti teismus (4 t., b. l. 1–7). Atsiliepime nurodytus argumentus atstovas palaikė teismo posėdžio metu. Nurodo, kad ieškovai analogiškais motyvais reikalavimus antstolei D. M. pareiškę ir kitame ieškinyje bei tais pačiais motyvais buvo reikalaujama žalos atlyginimo dėl antstolės I. B. neteisėtų veiksmų. Draudiko nuomone, ieškovų ieškiniai D. M. yra nepamatuoti, antstolės veiksmais tiesioginės žalos nėra padaryta, o netiesioginė žala pernelyg nutolusi nuo antstolės veiksmų arba nėra su jais susijusi. Nurodo, kad vykdomieji raštai dėl 27 270,40 Lt ir 15 983,60 Lt išieškojimo buvo išrašyti 1995 m. rugsėjo 18 d. ir perduoti vykdymui Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo antstolių kontorai, o 1995 m. spalio 6 d. šie vykdomieji raštai buvo grąžinti teismui su turto neradimo aktu. Taigi, priešingai nei teigia ieškovai, vykdomieji raštai buvo išrašyti pagrįstai, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui ir grąžinti išieškotojui dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria buvo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimai ir neliko teisinio pagrindo jų vykdymui. Ieškovai nepateikia duomenų apie tai, kad jie būtų prašę kasacinės instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymą, taip pat jie nepateikia įrodymų ir apie tai, kad antstolių kontorai pranešė apie kasaciją ir prašė antstolio sustabdyti vykdymą. Pastebėjo, kad jau 1995 metų spalį ieškovai neturėjo areštuotino turto, todėl vykdomieji raštai buvo grąžinti. Iš bylos medžiagos sprendžia, kad 1999 m. kovo 10 d. tie patys vykdomieji raštai pakartotinai buvo pateikti vykdymui Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo antstolių kontorai, o nuo 1999 m. kovo 17 d. – konkrečiai antstoliui R. V. Po antstolių reorganizavimo, 2009 m. vasario 2 d., vykdomasis raštas dėl 27 270,40 Lt buvo perduotas antstolių V. M. ir D. M. kontorai, o 2011 m. vasario 9 d. antstolė D. M. vykdomąjį raštą grąžino Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, nutraukusi vykdomąją bylą. Iš bylos medžiagos sprendžia, kad antstolė apie 1996 m. balandžio 30 d. kasacinio teismo nutartį sužinojo tik 2010 m. lapkričio 26 d., gavusi informaciją iš VMI. Pastarajai minėtą nutartį J. R. pateikė tik 2010 m. spalio 25 d. Ieškovai, turėję daugybę prievolių, vykdomųjų bylų eiga nesidomėjo. Trečiojo asmens nuomone, praleistas ieškinio senaties terminas, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas.

Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka (4 t., b. l. 12–14). Nurodo, kad ieškovų teiginiai, jog dėl antstolės veiksmų išieškant pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 27 270,40 Lt teismo išlaidų išieškojimo iš J. R. mokslinės–gamybinės prekybinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ jie atsidūrė ties skurdo riba bei patyrė turtinę ir neturtinę žalą, neparemti jokiais įrodymais, tuo labiau, kad pagal minėtą vykdomąjį dokumentą iš ieškovų lėšos nebuvo išieškotos. Tai, kad 1995 m. rugsėjo 6 d. vykdomasis raštas dėl 27 270,40 Lt teismo išlaidų išieškojimo nebuvo įvykdytas, patvirtina Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje 1996 m. kovo 13 d. gauti minėtas vykdomasis raštas su turto neradimo aktu. Vilniaus apskrities VMI 2009 m. sausio 26 d. raštu 1995 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolei D. M. 2010 m. spalio 25 d. J. R. VMI pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-157/1996, kuria panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1995 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2/2-848/1995 ir Vilniaus apygardos teismo 1995 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A5-1138/1995, kurių pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. VMI 2010 m. lapkričio 19 d. raštu kreipėsi į antstolę D. M. dėl vykdomosios bylos nutraukimo. VMI turimais duomenimis, ši vykdomoji byla yra užbaigta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmestini.

Ieškovai dėl to, kad vykdomieji raštai vykdomosiose bylose Nr. 0012/02/01340 ir Nr. 0012/02/00194 nebuvo perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie tai nebuvo pranešta antstolei, prašo iš antstolės D. M. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti 12 571 348,14 Lt žalą ir 400 000 Lt neturtinę žalą, o dėl to, kad buvo perduotas vykdyti ir vykdomas 1995 m. rugsėjo 18 d. išduotas vykdomasis raštas, nors sprendimas, kurio pagrindu jis išduotas, buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutartimi, prašo iš antstolės D. M. priteisti 34 798 299,07 Lt turtinę ir 400 000 Lt neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad iki 2003 m. sausio 1 d. įvykdytos antstolių institucinės reformos teismo antstoliai veikė prie apylinkės teismų ir nebuvo laikomi subjektais, tiesiogiai atsakančiais už neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Remiantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsniu, neteisėtais teismo antstolių veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą atlygina valstybė. Bylose dėl neteisėtais teismo antstolių veiksmais padarytos žalos atlyginimo valstybei atstovauja Teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi žalą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka išieškoti žalos atlyginimui išmokėtas sumas iš ją padariusio asmens. Antstolės civilinė atsakomybė drausta „BTA Insurance Company“ (1 t., b. l. 146–152; 2 t., b. l. 33–38; 4 t., b. l. 27–30) ir UAB „PZU Lietuva“ (2 t., b. l. 44, 47–52).

Išklausius posėdyje dalyvavusius atsakovų, trečiojo asmens atstovus, susipažinus su byloje esančiais įrodymais, vykdomųjų bylų Nr. 0012/02/01340, 0012/02/00194, 0012/09/00460 medžiaga, nustatyta, kad 1999 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 3 063,28 Lt skolos ir 153,16 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš J. R. reklamos agentūros „(duomenys neskelbtini)“ AB „Joniškio grūdai“ naudai (1 t., b. l. 44–45). Vykdomasis raštas buvo pateiktas antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo. Užvesta vykdomoji byla Nr. 0012/02/00194. 2007 m. kovo 6 d. antstolės D. M. raginimą įvykdyti sprendimą 2007 m. kovo 8 d. gavo pats J. R. (1 t., b. l. 116). 2007 m. balandžio 20 d. patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą pateiktas O. R. biurui „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 117), 2007 m. birželio 12 d. reikalavimai J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“, O. R. biurui „(duomenys neskelbtini)“ pranešti, kaip vykdomas vykdomasis dokumentas (1 t., b. l. 118–119). 2007 m. liepos 4 d. areštuotas biuro „(duomenys neskelbtini)“ automobilis BMW318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai pranešta firmai „(duomenys neskelbtini)“ ir biurui „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 120–121). 2010 m. rugsėjo mėnesį dar buvo atliekami vykdymo veiksmai (2010 m. rugsėjo 29 d. siūlymas firmai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti vykdymo išlaidas, patvarkymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl lėšų išieškojimo iš J. R. atlyginimo, patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą) (1 t., b. l. 52–53; 3 t., b. l. 16). 2010 m. spalio 15 d. J. R. kreipėsi į antstolę D. M., prašydamas išduoti eilę dokumentų, nuimti areštą nuo sąskaitos AB Šiaulių banke, kadangi į ją pervedama invalidumo pensija, atimti patvarkymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje J. R. dirba puse etato, tačiau nenurodydamas, kad firmai „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 54, 78). Bankroto byla iškelta 2005 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (1 t., b. l. 68–70). 2010 m. spalio 18 d. patvarkymu antstolė nurodė J. R. apie vykdomus išieškojimus (1 t., b. l. 55). 2010 m. lapkričio 9 d. vietinio mokėjimo nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo J. R., antstolei D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/02/00194 pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą pervedė 72,80 Lt (1 t., b. l. 43). 2010 m. lapkričio 9 d. antstolės D. M. patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0012/02/00194 nutraukta, nustačius, kad J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla ir 2006 m. gegužės 11 d. priimta nutartis įmonę likviduoti (1 t., b. l. 46). Tos pačios dienos patvarkymu panaikintas areštas biuro „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonei BMW318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47).

Žemesnės instancijos teismas

2001 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 25 158,49 Lt nesumokėtų mokesčių ir nuostolių ir 586,45 Lt teismo išlaidų išieškojimo iš J. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ AB „Šeškinės Širvinta“ naudai. Vykdomasis raštas 2002 m. sausio 8 d. perduotas teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo (1 t., b. l. 56–57). Užvesta vykdomoji byla Nr. 0012/02/01340. 2007 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi pakeistas išieškotojas – AB „Šeškinės Širvinta“ į A. R. (3 t., b. l. 148). 2010 m. rugsėjo 29 d. priimtas patvarkymas dėl lėšų išieškojimo iš J. R. atlyginimo, kuris išsiųstas jo darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 61). 2010 m. lapkričio 9 d. patvarkymu, nustačius, kad firmai „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, vykdomoji byla nutraukta (1 t., b. l. 59), išsiųstas prašymas grąžinti vykdomąjį dokumentą be vykdymo (1 t., b. l. 60)

2010 m. lapkričio 9 d. patvarkymu antstolė atšaukė 1999 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ir 2001 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus, prašydama išskaitytas sumas pervesti į jos sąskaitą (1 t., b. l. 48–49), prašydama grąžinti vykdomuosius dokumentus be vykdymo (1 t., b. l. 50–51).

Civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei patirtos žalos ryšį, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negalima. Pirmąsias tris sąlygas turi įrodyti ieškovas.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas.

Sutiktina su ieškovais, kad J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. birželio 9 d. iškėlus bankroto bylą, vykdomosios bylos Nr. 0012/02/01340 ir Nr. 0012/02/00194 turėjo būti sustabdytos ir vykdomieji dokumentai persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju taip padaryta nebuvo. Bylos duomenys (antstolės siūlymai sumokėti skolas geruoju, vykdymo išlaidų paskaičiavimai, patvarkymai dėl lėšų arešto, automobilio arešto ir pan.) patvirtina, kad jau po bankroto bylos iškėlimo jie buvo siunčiami tiek ieškovų įmonėms, tiek patiems ieškovams, įteikti asmeniškai, tačiau apie firmai „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankroto bylą jie antstolės neinformavo, nors, kaip minėta, aprašant faktines nustatytas aplinkybes, pats J. R., jam atstovaujanti advokatė dalyvavo civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjime. Teismo vertinimu, patys ieškovai turėjo būti suinteresuoti, kad vykdomosios bylos būtų sustabdytos. CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, taip pat sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas ar nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, suinteresuotai šaliai, manančiai, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti teismui antstolio procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kad, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, antstolei vykdomųjų bylų nestabdžius ir vykdomųjų dokumentų neperdavus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, ieškovai būtų skundę tokius antstolės veiksmus.

Pastebėtina, kad tuo metu pačios antstolės galimybės sužinoti apie teismų priimtus sprendimus buvo žymiai mažesnės, nes pilnai neveikė vieninga teismų informacinė sistema. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. antstolei neturint jokių duomenų apie bankroto bylos iškėlimą, sutiktina su jos atstovu, kad jai nekilo abejonių, jog gali būti kliūčių pateiktiems vykdomiesiems dokumentams vykdyti. Nors antstoliui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, tačiau iš jo negali būti reikalaujama daugiau, negu būtų protinga reikalauti tam tikroje situacijoje. Kadangi ieškovai neįrodė, kad antstolė žinojo apie ieškovo J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“ iškeltą bankroto bylą, todėl tai, kad antstolė nepasidomėjo, ar įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nėra iškelta bankroto byla, o iš to sekant ir vykdomosios bylos nebuvo sustabdytos, teismo nuomone, nelaikytina antstolės neteisėtais veiksmais. Pažymėtina, kad antstolė, sužinojusi apie bankroto bylos iškėlimą, tuoj pat minėtas vykdomąsias bylas nutraukė.

Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė ir kitos atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnio 2 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, iškėlęs firmai „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, antstolių apie bankroto bylos iškėlimą neinformavo. ĮBĮ (redakcija, galiojusi bankroto bylos firmai „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo metu) 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo pranešti antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. Tačiau to paties straipsnio 6 dalis numatė, kad teismas arba teisėjas šio straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti įmonės administratoriui. Iš Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 9 d. nutarties matyti, kad, bylą nagrinėjusi teisėja, šia įstatymo nustatyta galimybe pasinaudojo, t. y. pavedė paskirtam bankroto administratoriui atlikti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punkte nurodytus veiksmus. Taigi teismo atliktų veiksmų vertinti kaip neteisėtų nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos fakto ir dydžio (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Ieškovai reikalavimą dėl 12 571 348,14 Lt turtinės žalos atlyginimo grindžia ieškovų turto (transporto priemonės), jų įmonių sąskaitų areštu, verslo sužlugdymu, darbo stažo, teisės dirbti ir uždirbti praradimu. Kaip žalą prašo priteisti ir baudą administracinio teisės pažeidimo byloje, kelionės, pokalbių telefonu išlaidas ir kt.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, sąskaitos, vykdant visas vykdomąsias bylas, antstolės D. M. pirmąkart areštuotos 2004 m. lapkričio 25 d., tačiau jokių lėšų iš šių sąskaitų į antstolės depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta, kas reiškia, jog ieškovai piniginėmis lėšomis bankų sąskaitose nedisponavo. Iš vieningo vykdomųjų bylų sąvado matyti, kad J. R. ir jo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo vykdomos 27 vykdomosios bylos (1 t., b. l. 123–127). O tai reiškia, kad ne tik antstolė D. M. buvo areštavusi ieškovų sąskaitas, ir, kaip teigia ieškovai, padarė didelę įtaką, kad būtų neįmanoma naudotis ir apmokėti už būtinas paslaugas, atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko buvo neteisėtai pažeminta jų, kaip verslininkų, reputacija. Sutiktina su atsakovės atstovu, jog per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį iš areštuotų ieškovų sąskaitų nenurašius jokių lėšų, teigti, kad sąskaitų areštas sąlygojo kokią nors žalą, nėra pagrindo. Teismas, pasinaudodamas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pastebi, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 1 d. nutartimi buvo paskyręs J. R. valstybinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. B2-954-28/05 dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tiek minėtos firmos, tiek pačių ieškovų turtinė padėtis jau tuo metu nebuvo gera. Kad firmos „(duomenys neskelbtini)“ sunki finansinė padėtis buvo jau iki bankroto bylos iškėlimo konstatuota Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1761-41/06. Pastebėtina ir tai, kad, kaip nustatyta byloje, vykdant išieškojimą iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1999 m. spalio 29 d. vykdomąjį raštą, 2000 m. vasario 7 d. buvo surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą. Teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad atsakovė D. M. vykdomuosius dokumentus gavo 2004 metais (2004 m. gegužės 14 d. – AB „Joniškio grūdai“ ir 2004 m. lapkričio 22 d. – AB „Šeškinės Širvinta“). Kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sunki finansinė padėtis buvo iki antstolei perimant vykdyti vykdomąsias bylas, spręstina ir iš to, jog įmonei 2015 m. birželio 9 d. iškelta bankroto byla. Teismo vertinimu ir tai, kad teismų sprendimai nebuvo vykdomi gera valia (CPK 18 straipsnis), kad kreditoriams nebuvo sumokėtos teismų priteistos sumos, kurios, sprendžiant pagal ieškovų teiginius apie jų pačių ir įmonių labai gerą finansinę padėtį, tikrai nebuvo didelės, dėl to vykdomieji dokumentai buvo pateikti antstoliams vykdyti, nepatvirtina ieškovų teiginių apie itin sėkmingą jų verslą, kuris, pasak ieškovų, buvo sužlugdytas atsakovių veiksmais.

Teismo vertinimu, pateiktos O. R. biuro „(duomenys neskelbtini)“, taip pat J. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pajamų deklaracijos už 1992–1994 metus (1 t., b. l. 27–38), firmos „(duomenys neskelbtini)“ – už 1997–1999 metus (3 t., b. l. 160–163), firmos „(duomenys neskelbtini)“ 1991–1993 metų pažymos apie J. R. pajamas pensijai skirti (1 t., b. l. 39–41), VSDFV Vilniaus skyriaus duomenys apie J. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ ir O. R. biuro „(duomenys neskelbtini)“ skolas biudžetui 2011 m. spalio 17 d. (1 t., b. l. 42), 2008 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas už akių, kuriuo iš J. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ priteista skola už suteiktas AB TEO LT paslaugas (3 t., b. l. 145), 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimas, kuriuo iš J. R. ir O. R. AB bankui NORD/LB priteistas negrąžintas kreditas (3 t., b. l. 151–152), sąskaitų areštai, iš kurių, kaip minėta, nebuvo jokių lėšų nurašymo, 2000 m. gegužės 9 d. AB Lietuvos taupomojo banko pranešimai apie atkurtas santaupas (1 t., b. l. 24–25), išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (1 t., b. l. 80–85), nepagrindžia ieškovų reikalavimų dėl 12 390 Lt negautų pajamų, 7 858,60 Lt žalos dėl sąskaitų arešto, 69 000 Lt nuostolių dėl J. R. netekto darbingumo, 46 995 Lt dėl netekto O. R. darbingumo, susidariusios skolos VSDFV, 8 000 Lt darbo pajamų netekimo. Iš VĮ Regitra“ 2010 m. gruodžio 9 d. atsakymo O. R. matyti, kad transporto priemonei BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikomi apribojimai įregistruoti turto arešto aktuose Nr. 0906000471 ir 0105000693, duomenų apie 1995 m. rugsėjo 18 d., 1999 m. spalio 29 d. ir 2001 m. lapkričio 12 d. vykdomuosius dokumentus VĮ „Regitra“ neturi (1 t., b. l. 58). Byloje nustatyta, kad antstolė D. M. minėtą automobilį areštavo 2007 m. liepos 4 d., apribodama disponavimo teisę. Teismo vertinimu, neįrodyta, kad dėl šio teisės apribojimo ieškovams padaryta 24 500 Lt žala. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kitą ieškinį reikalavimas, kuris kildinamas dėl arešto minėtai transporto priemonei ir jos prarastos vertės, yra 100 000 Lt.

Viešojo transporto vienkartiniai bilietai (1 t., b. l. 19–23; 3 t., b. l. 182–186), protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, iš kurio matyti, kad J. R. 2010 m. liepos 27 d. nubaustas 100 Lt bauda už važiavimą be bilieto (1 t., b. l. 26), taip pat nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais atsakovų veiksmais padarytą žalą.

Ieškovų teiginiai, jog būtent dėl atsakovės D. M. veiksmų jie prarado darbo stažą, buvo atleisti iš darbo ar pablogėjo sveikata, taip pat nėra įrodyti, nes nepateikta jokių duomenų, leidžiančių nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovių veiksmų ir kilusios žalos.

Teismo nuomone, ieškovų nurodyta žala, jei ji tokia ir būtų padaryta, yra nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsakovių veiksmais. Todėl neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys dėl 12 571 348,14 Lt turtinės žalos atmestinas.

Ieškovai prašo priteisti ir 400 000 Lt neturtinę žalą, motyvuodami tuo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, įvairių valstybės institucijų diskriminavimą, jų problemų ignoravimą, efektyvių veiksmų ir tinkamos pagalbos neteikimą.

Teismas su tokiais ieškovų teiginiais nesutinka. Kaip matyti tiek iš šios bylos, tiek iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovams suteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tenkinami jų prašymai dėl atstovų pakeitimo, įvairios institucijos, į kurias ieškovai kreipiasi, jiems duoda atsakymus. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad būtent dėl atsakovių veiksmų jie patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl to buvo pakenkta jų sveikatai. Niekuo nepagrįstas ir žalos dydis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 yra pažymėjęs, kad tam, kad jog būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis. Neturtinę žalą darantys veiksmai gali būti įvertinti pinigais atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Todėl nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinamos ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir kita, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis bei galimi atsiliepimai (pasekmės) ateityje.

Teismo vertinimu, kaip neįrodytas ir nepagrįstas reikalavimas priteisti neturtinę 400 000 Lt žalą atmestinas.

Kito ieškinio reikalavimu ieškovai iš antstolės D. M. prašo priteisti 34 798 299,07 Lt turtinę ir 400 000 Lt neturtinę žalą. Ieškinį grindžia tuo, kad pagal 1995 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 27 270,40 Lt teismo išlaidų išieškojimo valstybės naudai iš J. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 62–63; 3 t., b. l. 111–114) buvo vykdomas išieškojimas iki 2011 metų, nors sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutartimi.

Byloje nustatyta, kad minėtas vykdomasis raštas perduotas vykdymui antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, tačiau su turto neradimo aktu 1995 m. spalio 6 d. grąžintas teismui (3 t., b. l. 115), o teismas 1996 m. kovo 3 d. jį su turto neradimo aktu grąžino išieškotojai VMI (3 t., b. l. 136–137). Vykdomasis raštas teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pakartotinai gautas 1999 m. kovo 10 d., antstolės D. M. kontoroje – 2009 m. vasario 2 d. Jį perdavė VMI (3 t., b. l. 115, 119–120, 123). 2009 m. vasario 5 d. firmai „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas siūlymas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas (3 t., b. l. 115) (vykdomosios bylos Nr. 0012/09/00460). 1996 m. balandžio 30 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1995 m. balandžio 10 d. sprendimą ir 1995 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurių pagrindu buvo išduotas minėtas vykdomasis raštas (1 t., b. l. 64–65). 2010 m. rugsėjo 29 d. antstolė D. M. atliko vykdymo veiksmus: priimti patvarkymai dėl lėšų išieškojimo, J. R. priklausančių lėšų arešto, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas (3 t., b. l. 16, 20). Pagal antstolės patvarkymą VMI naudai išskaičiuota iš J. R. pensijos ir nuo 2011 m. sausio 1 d. pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą 360,57 Lt (3 t., b. l. 124). VMI 2010 m. lapkričio 19 d. raštu informavo antstolę, kad J. R. 2010 m. spalio 25 d. pateikė 1996 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, VMI kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti, ar tokia nutartis buvo priimta, prašydama spręsti dėl vykdomosios bylos nutraukimo (1 t., b. l. 66). 2010 m. lapkričio 9 d. patvarkymu atšauktas vykdomasis dokumentas, prašant grąžinti be įvykdymo (3 t., b. l. 17). 2011 m. vasario 9 d. patvarkymu vykdomoji byla nutraukta (1 t., b. l. 67; 3 t., b. l. 18). Iš vykdomosios bylos matyti, kad VMI pervesti 240,38 Lt, 120,9 Lt ir 72,80 Lt grąžinti skolininkui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovai buvo informavę vykdomąjį raštą vykdančią antstolę apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-157/1996. Antstolei D. M. šis vykdomasis raštas, kaip minėta, buvo pateiktas vykdyti 2009 m. vasario 2 d. Nors ieškovai buvo informuoti apie vykdymo pradžią, vykdymo eigą, atliktus veiksmus, tačiau vėlgi nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pranešti apie tai, kad sprendimas ir nutartis, kurių pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra panaikinti. Vykdomąjį dokumentą antstolei pateikė išieškotoja VMI. Antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą, nenustatė akivaizdžių kliūčių jį priimti vykdyti (CPK 651 straipsnis, 606 straipsnis, redakcija, galiojusi vykdomojo rašto priėmimo metu). Todėl, teismo įsitikinimu, neteisėtų veiksmų neatliko. Antstolė, kaip matyti iš anksčiau aptartų faktinių bylos aplinkybių, iš VMI sužinojusi apie priimtą kasacinio teismo nutartį, vykdomąją bylą nutraukė, išieškoti pinigai buvo grąžinti skolininkui. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigai išieškoti buvo tik 2011 metais ir tik 360,57 Lt, todėl sutiktina su dalyvaujančiais byloje asmenimis, kad tokios sumos išieškojimas negalėjo padaryti ieškovams jų nurodomos turtinės žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad apie kasacinio teismo nutartį J. R. informavo ne antstolę, bet VMI.

Pastebėtina, kad ieškovai žalą skaičiuoja nuo 1996 metų, kai, kaip minėta, antstolė V. M. vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti tik 2009 m. vasario 2 d. Be to, pateikti įrodymai analogiški aptartiems įrodinėjant žalą dėl vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0012/02/01340 ir Nr. 0012/02/00194, todėl teismas dėl jų vertinimo nesikartoja, pripažįsta, kad ieškovai neįrodė nei jiems padarytos žalos fakto, nei jos dydžio. Antstolės veiksmai priežastiniu ryšiu su atsakovų nurodoma žala nesusiję ir neįrodyti. Todėl ieškinio reikalavimai dėl turtinės žalos atmestini. Kartu atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, ir reikalavimas priteisti 400 000 Lt neturtinę žalą. Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0012/09/00460 jie patyrė 400 000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovai kaip kitą ieškinio atmetimo pagrindą nurodė ieškinio senatį, prašydami ją taikyti.

CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK1 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai apie bankroto bylos iškėlimą J. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“ žinojo jau nutarties priėmimo dieną, t. y. 2005 m. birželio 9 d. Apie vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0012/02/01340 ir Nr. 0012/02/00194 antstolės buvo informuoti ir apie vykdomus išieškojimus tikrai žinojo 2007 metais (siųsti raginimai įvykdyti sprendimą, pareikalauta duomenų apie vykdymą, taikytas areštas, pakeistas išieškotojas vykdomojoje byloje).

Apie vykdomąją bylą Nr. 0012/09/00460 pagal 1995 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą, teismo įsitikinimu, ieškovai sužinojo 2009 m. vasario mėnesį, kuomet gavo siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, nors apie ne kartą minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį jie žinojo jau 1996 metais.

Kadangi ieškiniai teismui pateikti tik 2013 m. gegužės 10 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d., sutiktina su atsakovų ir trečiojo asmens atstovais, kad ieškovai ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti praleido senaties terminą, jo atnaujinti neprašo, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškiniai atmestini. Ieškinius atmetus, tenkintinas atsakovės D. M. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovas pateikė įrodymus, kad, vykdamas į teismo posėdžius, turėjo 154,45 Eur kelionės išlaidų. Prašymas priteisti 870 Lt nuostolių dėl padidėjusios draudimo išmokos netenkintinas, nes tai nelaikytina bylinėjimosi išlaidomis, o reikalavimas priteisti jas, kaip nuostolius, nepateiktas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 135, 143 straipsniai).

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, kadangi ieškovai valstybės buvo atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 265, 268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 154,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė