Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-03-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-483-959/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
e2YT-483-959/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
A. M., M. Ž., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-483-959/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11884-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.;3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev,sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovei advokatei N. Ž.,suinteresuotiems asmenims A. M., M. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M., M. Ž., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei suinteresuoto asmens A. M. pareikštą savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. M., priėmė savo sutuoktinio P. M. palikimą po pastarojo mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Jis nurodė, kad P. M. mirties dieną jam ir jo sutuoktinei M. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė du žemės sklypai ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Po P. M. mirties jo sutuoktinė M. M. ėmėsi kaip savo valdyti sutuoktiniui priklausančią turto dalį, t. y. toliau gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame name, naudojosi visais statiniais, rūpinosi ūkiu, augino gyvulius, dirbo darže, mokėjo už ūkyje sunaudotą elektros energiją.

Suinteresuotas asmuo A. M. pareiškė savarankišką reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo P. M. mirties palikimą priėmė pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Jis nurodė, kad tėvo mirties dieną tėvai jau kartu negyveno, jų žodiniu susitarimu buvo pasidalinę namą, turėjo atskirus įėjimus, atskiras virtuves. Mama tuo metu jau buvo garbaus amžiaus ir fiziškai nebepajėgė rūpintis ūkiu. A. M. dar iki tėvo mirties tėvo leidimu jo tvarte laikė gyvulius, juos ganė pievoje, kurią vėliau šienavo, naudojosi ir tėvo daržu, remontavo ūkinius pastatus. Praėjus ilgam laikui po tėvo mirties, jis leido tėvo namo dalyje apsigyventi pareiškėjo sūnui V. M..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. Ž. su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė tenkinti suinteresuoto asmens A. M. savarankišką reikalavimą. Nurodė, kad mama jau buvo sena ir ji tikrai neturėjo ketinimų priimti tėvo turto dalį, kadangi jau nebepajėgė viskuo pasirūpinti.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys M. Ž. ir A. M. yra P. M. ir M. M. vaikai (e. b. I t., 5, 6, 8 b. l.). (duomenys neskelbtini) mirė P. M. (e. b. I t., 8 b. l.). Po P. M. mirties palikimo priėmimo faktų neužregistruota (e. b. I t., 7 b. l.). (duomenys neskelbtini) mirė M. M. (e. b. I t., 6 b. l.), po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjas R. M. (e. b. I t., 20-21 b. l.). M. M. nuo 1981 m. birželio 3 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. I t., 6 b. l.).

Dėl pareiškėjo R. M. pareikšto reikalavimo

1964 m. redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. K. G. , bylos Nr. 3K-3-8/2004). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

M. M. laikoma P. M. pirmosios eilės įpėdine pagal įstatymą (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad nuo 1981 m. birželio 3 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su P. M. gyveno, jam esant gyvam. Taip pat nustatyta, jog P. M. mirė santuokoje (e. b. I t., 8 b. l.), todėl turtui, įgytam santuokoje su M. M., taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Suinteresuotų asmenų A. M. ir M. Ž. akcentuojamos aplinkybės, jog M. M. ir P. M. maždaug nuo 1991 m. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs namas faktiškai buvo atidalintas ir pan., nepagrįstos įrodymais, todėl teismas jų nelaiko nustatytomis. Pareiškėjo, suinteresuotų asmenų M. Ž., A. M. paaiškinimais, liudytojų V. M., R. Č., S. M., G. M., R. Č., G. M., V. G. parodymais nustatyta, kad po P. M. mirties M. M. ir toliau liko gyventi šiame name, naudojosi ne tik juo, bet ir kitu bendru turtu: tvartu, daržine, žemės sklypu; augino ir toliau rūpinosi santuokoje su P. M. įgytais ir tvarte laikomais naminiais gyvūnais (vištomis, kiaulėmis, karve), augino daržoves, iš jos gaunamos pensijos buvo mokama už visai namų valdai tiekiamą elektros energiją; A. M., R. M. ir kiti asmenys jos prašymu ir jos naudai ūkyje dirbdavo įvairius darbus: šerdavo, melždavo karvę, tvarkydavo kambarius, skalbdavo, atnešdavo vandens, skaldydavo malkas, šienaudavo pievas ir pan. Šios nustatytos aplinkybės įrodo M. M. valią pačiai bei per kitus asmenis valdyti kaip savo santuokoje su P. M. įgytą turtą ir tokiu būdu įgyti teises į tą jo dalį, kuri, jam mirus, laikoma jo palikimu. Todėl teismas sprendžia, kad ji priėmė P. M. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, kas sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo R. M. pareiškimą.

Dėl suinteresuoto asmens A. M. savarankiško reikalavimo

Suinteresuotas asmuo A. M. nurodo, kad ne M. M., o būtent jis palikimą priėmė po tėvo mirties, kadangi dažnai atvykdavo į tėvų namus, jų tvarte laikė savo gyvulius, sodino daržus, šienavo ir atliko kitus ūkio darbus.

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos A. T. 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

2019 m. sausio 3 d. posėdyje suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino, jog motinos prašymu pataisydavo baldą, indą, krosnį, elektros įrangą, langus. Liudytoja S. M. parodė, jog A. M. motinos M. M. prašymu tvarkydavo kambarius, skalbdavo. Liudytojas G. M. parodė, jog A. M. M. M. prašymu skaldydavo malkas, atnešdavo vandens, šienaudavo; savo naudai, apart karvės šėrimo, jis nieko nedarė. Šie įrodymai patvirtina, jog P. M. palikimą valdė kaip savo ne suinteresuotas asmuo A. M., o jo motina M. M. per A. M., nes aukščiau aprašytus darbus jis dirbdavo jos prašymu ir jos naudai.

Byloje esantys liudijimai ir paaiškinimai apie tai, kam priklausė sodyboje laikoma karvė, yra prieštaringi. Apie tai, kad sodyboje buvo dar ir veršelis, iš visų byloje apklaustų liudytojų parodymus davė tik G. M. (suinteresuoto asmens A. M. sūnus). Tačiau net ir darant suinteresuotam asmeniui A. M. palankiausią prielaidą, jog jis turėjo karvė su veršeliu ir juos laikė tėvų tvarte, kaip matyti iš jo paties paaiškinimų, jis juos ten laikė ne tikslu valdyti tvartą kaip savo ir tokiu būdu priimti tėvo palikimą, o dėl to, kad savo namuose neturėjo tam sąlygų. Todėl ir tokia prielaida nesudaro pakankamo pagrindo jo prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Tai, kad suinteresuotas asmuo A. M. neturėjo ketinimų paveldėti tėvo P. M. turto ir šis turtas jam niekada nerūpėjo, netiesiogiai patvirtina ir faktas, kad reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jis pareiškė tik po to, kai gavo pareiškėjo R. M. pareiškimą, t. y. praėjus daugiau kaip 20 metų nuo tėvo P. M. mirties. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens A. M. savarankiškas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Procesiniai klausimai

Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pareiškėjo R. M. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 100,00 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 38 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų A. M. bei M. Ž. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, teismas sprendžia, kad, patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir atmetus A. M. savarankišką reikalavimą, yra pagrindas priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų A. M. bei M. Ž.. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pareiškėjo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos protingomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuoto asmens A. M. savarankišką reikalavimą (pareiškimą) atmesti.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 569,00 Eur (po penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Sergej Lebedev