Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-8-255-2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-01-05
Bylos Nr.: 1A-8-255-2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Bertašienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas
Kaltinamasis: A. V., N. Ž.
Advokatai: Jurijus Koreckis, Daiva Rocevičienė

Kategorijos

1.2.12.1Trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise (BK 172 str.)

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-255/2015

Teisėjas R. Povilaitis Proceso Nr. 1-85-1-01027-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.12.1.; 2.1.7.4.; 2.4.; 2.4.6.4.2.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

dalyvaujant prokurorui Aivarui Velučiui, Ruslanui Ušinskui,išteisintajam A. V.,išteisintojo gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij),išteisintajai N. Ž.,išteisintosios gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Ališauskaitės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. ir N. Ž. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. ir N. Ž. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, papirkdami trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, o būtent: 2012 m. spalio 10 d., iki 13 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. V. ir N. Ž., veikdami bendrininkų grupe, susitarė pasiūlyti piniginį atlygį Lietuvos Respublikos piliečiams už tai, kad jie išankstiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose balsuotų už jų nurodytą politinę Darbo partiją ir Darbo partijos kandidatę į Lietuvos Respublikos Seimą L. J. bei partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimą K. K.. 2012 m. spalio 10 d., iki 13 val., N. Ž., vykdydama susitarimą su A. V., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rinkėjams N. A., J. N. pasiūlė balsuoti už jos nurodytas politines partijas ir kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą, pažadėdama už tai kiekvienam balsavusiam rinkėjui po 15 Lt. Po to N. A., T. A., V. S., G. B. sutikus už piniginį atlygį balsuoti 2012 m. spalio 10 d. vykusiuose išankstiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, A. V. automobiliu „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus nuvežė minėtus rinkėjus į Šilutės rajono savivaldybę, esančią S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Šilutės m., veždamas G. B. pasiūlė 15 Lt už balsavimą bei po balsavimo, padavęs N. Ž. nepilnamečiam sūnui 200 Lt nominalo kupiūrą, kad šis iškeistų pinigus, norėjo atsiskaityti su rinkėjais, tačiau, policijos pareigūnams įėjus į N. Ž. butą, pinigai rinkėjams nebuvo perduoti. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. ir N. Ž. pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Ališauskaitė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendį dėl A. V. ir N. Ž. išteisinimo pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d, įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. V. pripažinti kaltu pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) ir paskirti jam 40 MGL baudą. N. Ž. pripažinti kalta pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) ir paskirti jai viešuosius darbus 8 mėnesiams, įpareigojant ją dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi BK 172 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta atsakomybė tam, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. Nagrinėjamu atveju aktualus šio nusikaltimo objektyvusis požymis – veika, apibūdinama trukdymu, paperkant asmenį realizuoti savo teisę rinkti. Trukdymas asmeniui realizuoti jo turimą teisę rinkti yra tada, kai veikiant tam tikru būdu bent vienam tokią teisę turinčiam asmeniui visiškai neleidžiama ja pasinaudoti arba šios teisės įgyvendinimas pasunkinamas. Vienas iš alternatyvių dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti būdų – papirkimas – pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise. Nusikaltimas laikomas baigtu padarius atitinkamus veiksmus nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu pavyko ar ne sukliudyti asmenims įgyvendinti jų turimą rinkimų teisę. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tyčia: kaltininkas supranta, kad trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę ir to nori.

Mano, kad nuosprendyje išdėstyti teiginiai rodo išankstinį neobjektyvų teismo požiūrį į išteisintosios N. Ž. ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Vienus parodymus teismas atmeta konstatuodamas, kad liudytojai (N. A., T. A., N. N., G. B., V. S.) ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be to, neva prieš N. A., J. N. ir G. B. ikiteisminio tyrimo metu jiems duodant parodymus buvo vartojamas psichologinis smurtas, o prieš G. B. – ir fizinis smurtas. Visiškai nepagrįstai teismas konstatavo, kad prieš atliekant A. V. parodymą atpažinti iš jo nuotraukos, G. B. buvo suvestas akistaton su A. V.. Akivaizdu, kad jeigu būtų atlikta akistata tarp įtariamojo ir liudytojo, byloje turėtų būti tai patvirtinantis procesinis dokumentas, tačiau byloje nėra apie tai jokių duomenų. Taip pat pažymėtina, kad G. B. teisme duoti parodymai prieštarauja kitų liudytojų (V. S., A. S.) parodymams, kuriuos jie davė teismo posėdžio metu apie tai, kad kartu su G. B. buvo vežami balsuoti. Tačiau G. B. teigia, kad policijos pareigūnai vertė jį sakyti, jog buvo vežamas balsuoti, nors jis niekur nevažiavo. Nors tai iš esmės prieštarauja kitų liudytojų parodymams, tačiau teismas to nevertino, tik konstatavo, jog G. B. buvo daromas poveikis. Nors anksčiau paminėtų liudytojų parodymai paneigia poveikio prielaidas, kadangi G. B. buvo vežamas balsuoti, todėl ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą. Be to, remiantis tik G. B. parodymais konstatuojama, kad G. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas girtas, tačiau jokių tai pavirtinančių objektyvių duomenų nėra. Nors teismas ir nevertino liudytojos N. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, konstatuodamas, kad liudytojai neva buvo daromas psichologinis spaudimas, tačiau nepaminėjo šios liudytojos parodymų, duotų teisme, kurie užfiksuoti teismo posėdžio protokole: „...prisimenu, kad kažkokius lapelius perdaviau N. Ž., man sakė, kad už tuos lapelius man sumokės...“, „...aš niekada neinu balsuoti, tais metais irgi būčiau nėjusi balsuoti, mane sugundė tai, kad buvo pažadėta sumokėti...“. Nesuprantama, kodėl teismas visiškai neakcentavo šių parodymų, duotų teisme, kurie iš esmės atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nuosprendyje paminėjo liudytojos S. S. parodymus, tačiau jų visiškai neanalizavo ir nesugretino su kitų liudytojų (N. A.) parodymais. Ši liudytoja nurodė, kad minėjo N. A. tai, jog N. Ž. moka po 15 Lt už balsavimą. N. A. patvirtino, kad jai buvo žinoma apie mokamus pinigus ir ji nuėjo būtent pas N. Ž., o po balsavimo vėl grįžo pas ją ir laukė, kol bus sumokėti pinigai, tačiau teismas šių duomenų nevertino. Liudytojas T. A. apklausiamas teisme teigė šiuo metu jau neprisimenantis visų įvykio aplinkybių, tačiau teismui perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino jų teisingumą, o šie parodymai patvirtina liudytojų S. S. ir N. A. parodymus apie atlygį už balsavimą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. nurodė, kad A. S. jam minėjo, kad „..grupelei žmonių, išvažiavusių balsuoti už Darbo partiją, už dalyvavimą balsavime bus sumokėta po 15 Lt“. Duodamas parodymus teisme liudytojas nurodė, kad „..A. S. jam nieko nespėjo pasakyti, nes juos sulaikė pareigūnai“. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad perskaičius A. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis patvirtino jų teisingumą, tačiau teismas nepašalino šių esminių prieštaravimų, o rėmėsi tik ta parodymų dalimi, kuri neprieštaravo teismo priimtam sprendimui.

Prokurorė taip pat nurodo, kad liudytojo V. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas remiasi tik ta dalimi, kuri teismui naudinga priimant išteisinamąjį nuosprendį. Nors iš esmės teismas neanalizuoja V. S. parodymų, tačiau juos vertina prieštaraudamas pats sau, t. y. teismas tiki liudytojo V. S. parodymais, duotais teisme, o dalį jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertina kaip pasitikėjimo nekeliančių, nes jie nepatvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir jais remiasi tiek, kiek neprieštarauja jo parodymams, duotiems teisme. Esant tokiai formuluotei teismas turėtų visiškai nesiremti liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas vis tik vertina liudytojo parodymus, bet tik toje dalyje, kuri atitinka teismo priimtą sprendimą ir tai tik patvirtina teismo neobjektyvumą vertinant byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus. Teismo atliktą neišsamų įrodymų vertinimą patvirtina ir tai, kad jis visiškai nevertino kaltinamojo A. V. teiginio, kad į balsavimą vykusių asmenų jis nevežė prie rinkimų komisijos patalpų, o išleido atokiau nuo jos, nes bijojo įtarimų. Tai, kad liudytojai buvo išleisti iš automobilio toliau nuo rinkimų apylinkės, patvirtino jie patys teisme. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas atmetė prokurorės prašymą išreikalauti iš televizijos kanalo TV3 filmuotą medžiagą ir iškviesti į teismą žurnalistą R. Ž., kurio nufilmuota iš įvykio vietos medžiaga ir buvo parodyta per televizijos kanalą TV3 bei jį apklausti kaip liudytoją, motyvuojant, kad žurnalistas neprivalo atskleisti savo informacijos šaltinio, o tuo tarpu iš jo apklausos ketinta išsiaiškinti ne informacijos šaltinį, o aplinkybes apie patį įvykį: kokiu būdu jis ten atsirado, gal bendravo su liudytojais, ką jie jam pasakojo ir pan. Teismo motyvai atmetant šį prašymą tik sustiprina abejonę dėl siekio nustatyti byloje tiesą ir teisingai ją įvertinti. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatuoja, kad prieš liudytojus N. A., J. N. ir G. B. ikiteisminio tyrimo metu jiems duodant parodymus buvo vartojamas psichologinis smurtas, o prieš G. B. – ir fizinis smurtas. Teismas net neapklausęs ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusių pareigūnų, ką ne tik turėjo, bet ir privalėjo atlikti, nesiėmęs jokių kitų veiksmų, kurie leistų išsiaiškinti minimas aplinkybes, remiasi vien tik niekuo nepagrįstais ir objektyviai nepatvirtintais paminėtų liudytojų apklausose nurodytais duomenimis bei konstatuoja, kad policijos pareigūnai padarė nusikalstamas veikas. Tačiau tokia teismo nuomonė turėjo būti įforminta nutartimi, kuri turėjo būti priimta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 257 straipsnyje nustatyta tvarka, nes priešingu atveju (kaip kad ir pasielgė teismas) konstatuotina, kad teismas grindė nuosprendį ne įrodymais, o prielaidomis, t. y. pažeidė ne tik įrodymų vertinimo tvarką, numatytą BPK 20 straipsnyje, bet ir padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, laikytiną esminiu, t. y. pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasi apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, visumą. Tokiu būdu skunde nurodytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį ir sąlygas, vertinant visas bylos aplinkybes kompleksiškai, darytina išvada, kad teismo nuosprendis dėl A. V. ir N. Ž. išteisinimo pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309) galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, išteisintasis A. V. ir jo gynėjas advokatas J. Koreckis, išteisintoji N. Ž. ir jos gynėja advokatė D. Rocevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nuosprendžiu A. V. ir N. Ž. dėl kaltimo pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) išteisinti teismui konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tokia teismo išvada prokurorai kategoriškai nesutinka, nes, jų manymu, teismas neįvertino įrodymų visumos, o juos vertino kiekvieną atskirai, dėl to išteisintųjų A. V. ir N. Ž. kaltės klausimu padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog A. V. ir N. Ž. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), o Šilutės rajono apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to neteisingai išsprendė A. V. ir N. Ž. kaltės klausimą. Kaltinamųjų kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendis dėl A. V. ir N. Ž. išteisinimo pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis A. V. ir N. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai. Būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada).

Būtent BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatyta nusikalstama veika objektyviai reiškėsi trukdymu asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam ar dalyvauti referendume naudojant psichinę prievartą arba apgaulę, arba šį asmenį paperkant. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas ir paperkant asmenį, dalyvaujantį rinkimuose, ir taip trukdant jam realizuoti savo teisę rinkti. Papirkimas, kaip trukdymo asmeniui realizuoti savo teisę rinkti būdas, šiuo atveju gali pasireikšti ne tik tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu, bet ir dovanų ar kitokio atlyginimo teikimu arba pažadu atsilyginti siekiant paveikti rinkėją (rinkėjus), kad jis (jie) dalyvautų arba nedalyvautų rinkimuose ir (arba) balsuotų už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar atlygis duodamas, žadamas duoti rinkėjui ar kitam asmeniui, ar atlygis buvo dar duotas iki asmens balsavimo rinkimuose, ar pažadėtas duoti jau pabalsavus. Šiuo atveju svarbu yra nustatyti, kad tokiu būdu yra siekiama papirkti rinkėją, kad jis elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas iš alternatyvių dispozicijoje nustatytų trukdymo įgyvendinti savo teisę rinkti būdų (naudojant psichinę prievartą, apgaule, papirkimu) – papirkimas – pasireiškia rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas atsisakyti pasinaudoti rinkimų teise, naudojantis šia teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2014). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. pakanka įrodyti patį papirkimo, kuriuo buvo trukdoma asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę, faktą. Taigi nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, ar tokiu elgesiu kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę ar ne. Subjektyviai ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad BK 172 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) dispozicijoje nurodytais būdais trukdo asmeniui įgyvendinti jo turimą rinkimų teisę ar teisę dalyvauti referendume, ir to nori.

Vienas iš skundžiamo nuosprendžio argumentų dėl N. Ž. ir A. V. išteisinimo yra tai, kad liudytojai N. A., J. N., G. B., V. S. pirmosios instancijos teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl teismas negalėjo remtis minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Viena iš priežasčių, kodėl teismas nesirėmė minėtų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais yra tai, kad, pasak minėtų liudytojų, jiems, apklausiant juos ikiteisminio tyrimo įstaigoje, buvo daromas psichologinis spaudimas, o prieš G. B. netgi buvo naudotas fizinis smurtas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė net neatlikęs jokių veiksmų tam, kad būtų patikrintos minėtų liudytojų teisme nurodytos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė kaip liudytojas policijos pareigūnes I. L., V. K., L. K., R. Š., L. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjusias liudytojus ir įtariamuosius, ir nustatė, kad šių liudytojų parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo argumentus apie psichologinio ar kitokio poveikio darymą liudytojams apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus metu. Liudytoja I. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), atlieka ikiteisminį tyrimą. 2012 metais byla buvo dėl rinkimų, dėl balsų papirkinėjimų, joje ji apklausė liudytoją V. S.. Liudytojas buvo apklaustas po darbo, apklausa vyko jos kabinete. Apklausos protokole ji užrašė tokius parodymus, kokius davė V. S., liudytojas buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Jokia psichologinė prievarta nebuvo naudojama, smurto nebuvo, liudytojo parodymai buvo užrašyti teisingai, jis pats perskaitė protokolą ir pasirašė, savo parodymus patvirtino savo parašu. Liudytojo būsena buvo normali, nebuvo alkoholio vartojęs. I. L. nurodė, kad ji apklausė tik vieną asmenį, nes tuo metu į komisariatą buvo parvežta daug asmenų, ji įvykio situacijos nežinojo, protokole užfiksavo tai, ką papasakojo liudytojas V. S.. Iš apklausos pamena, kad liudytojas V. S. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kažkoks draugas B. sakė eiti balsuoti, (duomenys neskelbtini) gatvėje pas kažkokią moterį būriavosi, sakė, kad važiuos balsuoti ir už tai gaus atlygį. Jis norėjo į miestą važiuoti, sėdo į automobilį, kurį vairavo apskritaveidis, raudono veido žmogus, nekalbėjo, juos paleido centre prie parduotuvės, pasakė, kad už Darbo partiją balsuotų, už K. K., kiek pamena, liudytojas neįvardijo, kiek gaus už balsavimą ar kas turi sumokėti. Iš balsavimo grįžo, kad susitiktų su tuo pačiu asmeniu, kuris atvežė, laukė, kol tas pats asmuo jiems sumokės (t. 2, b. l. 160–161). Liudytoja V. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad apklausų metu dirbo (duomenys neskelbtini), teikė pranešimus apie įtarimą N. Ž. ir A. V.. Įtariamųjų apklausos vyko lengvai, nebuvo nei konfliktų, nei įtampos. Ji liudytojų neapklausinėjo. Kiek pamena, N. Ž. lyg savo kaltę ir pripažino, A. V. nurodė, kad vėliau pasisamdys advokatą. Nei A. V., nei N. Ž. nebuvo sulaikyti. Paaiškėjus, kad N. Ž. yra įskaitoje, jai buvo paskirtas advokatas, antrą kartą ją apklausė su gynėju. N. Ž. perskaitė surašytus parodymus, ji pati pasirašė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Duodant parodymus tiek pirmoje apklausoje, tiek kitose apklausose, nebuvo jokios įtampos, viskas vyko ramiai, A. V. išvis buvo labai kalbus, nebuvo jokių problemų, atsakinėjo paprastai, lengvai. Asmenims aiškino, kodėl jie buvo pristatyti į komisariatą, jie patys galėjo klausti, buvo atsakoma, nurodė, kad ji nekalba teisiniais terminais, kad asmenys suprastų (t. 2, b. l. 172). Liudytoja L. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tuo metu buvo tyrėja, pamena, kad kažką apklausinėjo, gal tai buvo A. R.. Apklausos metu spaudimas tikrai nebuvo daromas, liudytojas viską pasakojo neverčiamas, ką liudytojas pasakė, tą ji ir užrašė apklausos protokole, liudytojas buvo blaivus (t. 2, b. l. 173). Liudytoja R. Š. parodė, kad 2012 m. dirbo tyrėja, nepamena, dėl kokių asmenų yra apklausinėjama. Į liudytojai užduodamus klausimus nurodė, kad jeigu byloje yra jos surašytas protokolas, tuomet ji apklausinėjo N. Ž., apklausa buvo susijusi su rinkimais. Apklausos metu pykčių, konfliktų nebuvo, parodymus davė nuoseklius, ji užfiksavo tai, ką kalbėjo N. Ž.. Apie jokias prievartas nebuvo nei kalbos, N. Ž. savo valia davė parodymus. Apklausas atliko ji viena, kitų asmenų nebuvo (t. 2, b. l.173). Liudytoja L. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), eina (duomenys neskelbtini) pareigas, 2012 m. laikinai atliko tyrėjos pareigas. Pamena šią bylą, teko apklausti vieną asmenį, tiksliai negali nurodyti, ką apklausė, tačiau patikino, kad viskas vyko taip, kaip yra surašyta. Kitokių kalbų nebuvo, jokio spaudimo nebuvo, liudytojas neatrodė neblaivus, nebuvo alkoholio kvapo (t. 2, b. l. 173). Taigi šių liudytojų parodymais paneigti liudytojų N. A., J. N., G. B., V. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad juos apklausiant ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo naudojamas koks nors smurtas ar daromas kitoks poveikis, galėjęs paveikti jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teisingumą. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad liudytojai aplinkybę, jog apklausų metu policijos pareigūnai darė jiems poveikį, nurodė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (liudytoja N. A. tai nurodė 2013 m. rugsėjo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu, liudytoja J. N. tai nurodė 2013 m. lapkričio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, liudytojas G. B. tai nurodė 2014 m. sausio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu, liudytojas V. S. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė 2014 m. kovo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu), nors jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 2012 m. spalio 10 d. Per visą laiką nuo pirmų apklausų atlikimo iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme visi liudytojai turėjo galimybę pranešti apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų prieš juos pavartotą smurtą ar kitokį poveikį, galėjo paaiškinti, kad atsisako savo anksčiau duotų parodymų, nes jie gauti neteisėtais būdais, galėjo išreikšti prašymą nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kurie vartojo smurtą ar darė kitokį poveikį ir neteisėtai išgavo parodymus, kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo fakto nustatymo ir išaiškinimo, kreiptis į gydymo įstaigas dėl padarytų sužalojimų nustatymo, juo labiau, kad liudytojas G. B. nurodo, kad prieš jį buvo vartotas ir fizinis smurtas, tačiau nė vienas liudytojas tokiomis galimybėmis nepasinaudojo, o apie darytą poveikį nurodė tik teismo posėdžių metu praėjus metams ir daugiau nuo nagrinėjamo įvykio. Todėl kyla pagrįsta abejonė, kad tokiais parodymais liudytojai N. A., J. N., G. B., V. S. siekia padėti N. Ž. ir A. V. išvengti šiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti asmenų parodymai yra duomenys, kuriais patikrinami kitų byloje surinktų įrodymų patikimumas ir kurie padeda formuotis teismo vidiniam įsitikinimui vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų BPK teikiamų galimybių ir nepatikrino liudytojų N. A., J. N., G. B., V. S. teisme duotų parodymų pagrįstumo, todėl be pagrindo atmetė šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie, apeliacinės instancijos teismo manymu, kartu su kita baudžiamosios bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad N. Ž. ir A. V. padarė BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką.

Iš liudytojos N. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2012 m. spalio 10 d., apie 13 val. pas ją į namus atėjo kaimynė S., kurios pavardės nežino, ir paklausė, ar ši norėtų balsuoti, už tai moka pinigus, jei taip – reikia eiti į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią šalia (duomenys neskelbtini), pas moterį, kurią vadina (duomenys neskelbtini), nes ji gyvena su L. B. (vėliau atpažinimo metu ją atpažino kaip N. Ž.). N. A. atėjus pas minėtą moterį, N. Ž. pasakė, kad reikia pabalsuoti už K., jo numeris sąraše (duomenys neskelbtini), dar sakė, kad reikia pažymėti, kiek pamena, numerį (duomenys neskelbtini). Ji rodė mažą balsavimo lapelį, kur buvo įrašyti skaičiai, bet nepamena, kokie skaičiai buvo surašyti. N. Ž. pasakė, kad pinigus gaus tada, kai grįš iš rinkimų su lapuku (kad balsavo). Kai N. Ž. pamokė balsuoti, pas ją atėjo iš matymo pažįstami žmonės – moteris, kurios vardo, pavardės, adreso nežino ir vyras, vardu V., jo pavardės taip pat nežino. Netrukus prie N. Ž. namo atvažiavo lengvasis automobilis, kurį vairavo nepažįstamas vyras (vėliau jį atpažino kaip A. V.). A. V. visus nuvežė į Šilutę prie savivaldybės pastato, kuriame vyko išankstinis balsavimas. Balsavo toje rinkiminėje apylinkėje, kaip nurodė N. Ž., tada dar prisiminė skaičius, kuriuos reikia pažymėti. Po to visi minėti asmenys tuo pačiu automobiliu grįžo į (duomenys neskelbtini). Kaip kiti balsavo, nežino, bet matė, kad V. ir su juo buvusi moteris taip pat ėjo balsuoti. Grįžus pas N. Ž., jai padavė gautus baltus lapelius su lipdukais. Bebūnant pas N. Ž., netikėtai atvyko policijos pareigūnai, apžiūrėjo įvykio vietą, ir po kokių 10 min. grįžo N. Ž. sūnus, kuris parnešė pinigus, kuriuos padėjo ant stalo. Į rinkimus jau daug metų neina balsuoti. Šiais metais taip pat nebūtų ėjusi balsuoti, bet pasiūlius balsuoti už atlygį, t. y. už pinigus, sutiko (t. 1, b. l. 28–32). Nors šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus N. A. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paneigė, tačiau duodama parodymus teisme patvirtino, kad už balsavimą jai buvo pažadėtas atlygis, nes nurodė, kad ji niekada neina balsuoti, tais metais irgi būtų nėjusi, tačiau ją sugundė tai, kad buvo pažadėta sumokėti, N. Ž. sakė, už ką balsuoti, sakė, kad mokės 15 Lt (t. 2, b. l. 25). Šie liudytojos N. A. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, neabejotinai patvirtina faktą, kad N. Ž. siūlė asmenims balsuoti rinkimuose už atlygį, kurį turėjo sumokėti A. V., ir tokiais veiksmais N. Ž. atliko BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatytus veiksmus, t. y. naudojantis rinkimų teise balsuoti už ar prieš konkretų kandidatą palenkė balsuoti už N. Ž. nurodytą kandidatą už duodamus ar žadamus pinigus. Nors liudytojas T. A. apklausiamas teisme teigė šiuo metu jau neprisimenantis visų įvykio aplinkybių, tačiau teismui perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino jų teisingumą, o šie parodymai patvirtina liudytojos N. A. parodymus apie atlygį už balsavimą. Liudytojas T. A. parodė, kad 2012 m. spalio 10 d., apie 10.00 val., į namus atėjo mamos draugė S., jos pavardės nežino, bei paklausė, ar nenori užsidirbti po 15 litų. Paklausus, ką reikėtų daryti, kad gautų šiuos pinigus, S. atsakė, kad reikia balsuoti už Darbo partiją ir K. K., o pabalsavus būtinai pasiimti šaknelę, nes be šaknelės negaus žadėtų pinigų. T. A. sutikus, S. nurodė, kad maždaug po pusę valandos reikia ateiti į (duomenys neskelbtini), kur atvažiuos automobilis, kuris turi nuvežti balsuoti, o po to parveš atgal. Atvykus į sutartą vietą, po maždaug 10 minučių atėjo dar 5 asmenys, kuriuos pažįsta tik iš matymo, nei vardų, nei pavardžių nežino. Tuomet atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis ir nuvežė visus balsuoti. Automobilį vairavo vyriškis, kurį vėliau T. A. atpažino kaip A. V.. Atvažiavus į Šilutę, juos paleido prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Atvežęs vyriškis pasakė, kad grįš po pusės valandos, tuomet visus parveš namo. Už pusvalandžio juos parvežė į (duomenys neskelbtini). Balsavimo šaknelę atidavė, tačiau atlygio už balsavimą negavo, nes atvažiavo policijos pareigūnai ir visus pristatė į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 34–36). Šiuos liudytojų N. A. ir T. A. parodymus patvirtina ir liudytojos S. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. S. S. nurodė, kad 2012 m. spalio 10 d. susitiko asmenį, kurį vadina B., pastarasis pasakė, kad jei nori gauti pinigų už balsavimą, turi nueiti į (duomenys neskelbtini) gatvę pas N., ją vadina (duomenys neskelbtini). B. minėjo, kad už balsą gaus15 litų. S. S. pati dėl balsavimo pas N. nėjo, tik apie tai papasakojo N. A. (t. 1, b. l. 50).

Aplinkybę, kad N. Ž. organizavo asmenų papirkimą ir ragino žmones balsuoti išankstiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose už jų nurodytą politinę Darbo partiją ir Darbo partijos kandidatę L. J. bei partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą K. K. už pinigus, patvirtino ir liudytoja J. N., kuri parodė, kad 2012 m. spalio 10 d., apie 10.00 val., jai paskambino N. Ž. ir paklausė, gal ši nori balsuoti už K. K., ir už tai bus atsiskaityta. Kadangi buvo reikalingi pinigai, J. N. sutiko ir N. Ž. nurodė atvykti prie jos namų. Kadangi tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir atvykti negalėjo, pasakė, kad pabalsuos už K. K.. Pabalsavusi paskambino N. Ž. ir apie tai pasakė, o pastaroji nurodė, kad paskambins vyriškis ir pasakys vietą, kurioje atsiskaitys. Netrukus paskambino vyriškis ir pasakė, kur ateiti. Atėjus prie nurodytos vietos, pasitiko nepažįstamas vyriškis, kuris paprašė parodyti balsavimo lapelį, kurį parodžius, gavo 15 litų. Vyriškį matė pirmą kartą. Kartu su juo buvo dar trys nepažįstami asmenys, kuriems minėtas vyriškis taip pat sumokėjo po 15 litų. Prieš atsiskaitant, tas vyriškis paklausė, ar balsavo už K. K., visi atsakė, kad balsavo už K. K. (t. 1, b. l. 51). Nors ši liudytoja ir nepatvirtino, kad pinigus už balsavimą jai sumokėjo A. V., tačiau iš jos parodymų neabejotinai matyti, kad N. Ž. šiai liudytojai pasiūlė išankstiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose balsuoti už jos nurodytą partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą K. K. ir pažadėjo, kad už balsavimą bus sumokėtas atlygis. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojos A. S. parodymai, ji nurodė, kad 2012 m. spalio 10 d., apie 11.30 val., pas ją į namus atėjo kaimynė J. N., kuri paklausė, ar ši nevažiuoja balsuoti. Jai atsakius, kad balsuos sekmadienį, J. N. pasakė, kad dabar iš (duomenys neskelbtini) kažkoks automobilis veža į Šilutę, galima anksčiau balsuoti, be to, už balsavimą šiek tiek mokės pinigų, tačiau kokią sumą, nenurodė. Po J. N. pasiūlymo ji apsirengė ir išėjo į pastarosios nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Eidama iš tolo pamatė susibūrusius žmonės, buvo 5 vyrai ir viena moteris, vardu N.. Visi buvo vietiniai gyventojai, tačiau jų nei vardų, nei pavardžių nežino, išskyrus N. Ž.. Priėjusi N. Ž. pasakė, kad tuoj atvažiuos automobilis, kuris nuveš į Šilutę balsuoti. Vyrai tarpusavyje kalbėjo, jog reikia balsuoti už numerį (duomenys neskelbtini). Niekas nieko nesakė, už ką balsuoti. Netrukus atvažiavo tamsiai pilkos spalvos automobilis, kuris nuvežė į Šilutę. Šilutėje ji balsavo už Darbo partiją. Po balsavimo tas pats automobilis visus parvežė į (duomenys neskelbtini) ten, iš kur paėmė (t. 1, b. l. 40). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytoja A. S. atpažino A. V., kuris vežė balsuoti (t. 1, b. l. 41–42).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad N. Ž. ir A. V. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), patvirtina ir liudytojų G. B. bei V. S. parodymai. Liudytojas G. B. parodė, kad 2012 m. spalio 10 d. su draugais gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) pušyne, ir apie 13 val. iš savo sugėrovų sužinojo, kad galima balsuoti už pinigus – sakė, kad už tai moka po 15 litų. Kas konkrečiai apie tą balsavimą už pinigus pasakė, tikrai nepamena, nes buvo neblaivus. Dar sakė, kad reikia laukti prie vieno namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie vieno ,,barako“, lyg ir (duomenys neskelbtini), bet tiksliai adreso nepamena. Nuėjus prie nurodyto namo, ten jau buvo kokie 6–7 žmonės. Apie 13.30 val. atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos lengvasis automobilis, kurį vairavo stambus, praplikęs, apie 50 m. amžiaus vyras, vėliau atpažino šį asmenį kaip A. V.. Į atvažiavusį automobilį sulipo 6 žmonės. A. V. iš karto nevažiavo, o automobilyje parodė nedidelį rinkimų biuletenio pavyzdį su jame įrašytais skaičiai, pažymėti (užbraukti) apskritimai, pasakė, kad reikia balsuoti už kandidatą į Seimo narius K. K., jo numeris (duomenys neskelbtini), Darbo partija, o po balsavimo pateikti kažkokį lapelį, kurį duos rinkiminėje apylinkėje, kai atvyks balsuoti. Grįžus atgal į (duomenys neskelbtini) gaus po 15 litų kiekvienas. Balsavimo metu sugadino biuletenį, jį perbraukdamas, t. y., nebalsavo, bet pinigus vis tiek būtų pasiėmęs. Po balsavimo visi, kas važiavo, grįžo į (duomenys neskelbtini), prie to paties namo. Už kokių 5–10 minučių atvažiavo kriminalistai ir visus sulaikė, taip pat ir A. V., kuris vežė ir siūlė balsuoti už pinigus (t. 1, b. l. 45). Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojo V. S. parodymai, kuris nurodė, kad 2012 m. spalio 10 d., apie 13.00 val.–14.00 val. (duomenys neskelbtini)kaime, sutiko savo draugą G. B., kuris paklausė, ar šis nenori važiuoti į Šilutę balsuoti, o už tai bus sumokėta. V. S. sutiko, todėl su G. B. nuėjo iki netoliese (duomenys neskelbtini)kaime, esančios (duomenys neskelbtini), kiek prisimena, namo numeris (duomenys neskelbtini). Ten kieme jau buvo keletas iš matymo pažįstamų moterų, buvo vienas pagyvenęs vyriškis. G. B. pasakė, kad tuoj kažkas turi atvažiuoti paimti. Praėjus apie 15 minučių atvyko tamsios spalvos lengvasis automobilis, kurį vairavo apie 40–50 metų amžiaus vyriškis, kurį vėliau atpažino kaip A. V.. Automobilio vairuotojas nuvežė į Šilutę, ten paklausė, ar žino, kad reikia balsuoti už Darbo partiją ir už K. K.. Atėjęs į savivaldybę, kur vyko balsavimas, pabalsavo už Darbo partiją – už (duomenys neskelbtini) skaičiumi pažymėtą partiją, ir už kandidatą K. K.. Kai visi balsavusieji susirinko, atvažiavo tas pats A. V. vairuojamas automobilis, kuris visus parvežė iki (duomenys neskelbtini). Visi laukė, kol atsiskaitys, bet kiek už tai bus sumokėta, niekas nieko nesakė. Vairuotojas pastatė automobilį ir kažkur nuėjo prie bendrabučių. Praėjus apie 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie nuvežė visus į policiją (t. 1, b. l. 37–39). Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo organizuojamas žmonių vežimas balsuoti už pinigus, patvirtino ir liudytojas A. R., kuris apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad 2012 m. spalio 10 d., apie 15.30 val., einant (duomenys neskelbtini) kaimu, (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) namu, sutiko pažįstamą S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad grupelė žmonių yra išvažiavusi balsuoti už Darbo partiją ir jiems už balsavimą bus sumokėta po 15 Lt, nors jam asmeniškai niekas už balsavimą už Darbo partiją pinigų nesiūlė (t. 1, b. l. 33).

Visų aptartų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, ir sudaro bendrą įrodymų visumą, iš kurios matyti, kad N. Ž. ir A. V. padarė BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kaltinamosios N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), pripažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. spalio 10 d. prieš pietus pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko Darbo partijos narys A., pavardės nežino, ir paprašė surasti žmonių, kas balsuotų už šią partiją. A. pažįsta seniai, artimai nebendrauja. A. pokalbio metu minėjo, kad už balsavimą jis atsiskaitys pinigais su žmonėmis, tačiau sumos nepasakė, jai A. taip pat žadėjo atsiskaityti pinigais, tačiau dėl sumos nesusitarė. A. pas ją buvo atvykęs vienas automobiliu ir sakė, kad norėtų, jog asmenys susirinktų prie N. Ž. namų. Jis N. Ž. paliko mėlynos spalvos balsavimo biuletenių kopijas, kuriuose buvo pažymėta ties Darbo partija, už kurią reikia balsuoti, taip pat pasakė, kad jis žmones nuveš į balsavimo būstinę ir ten jie turės užpildyti taip pat balsavimo biuletenį, tai yra pažymėti ties Darbo partija, kurią nurodė kopijose. A. išvažiavus, netrukus užėjo pažįstama N. A. pasiteirauti, ar N. Ž. gavo pašalpą. Ji pamatė pas N. Ž. ant stalo biuletenių lapelius ir paklausė, kas tie popieriukai. N. Ž. atsakiusi, kad jeigu nori, gali balsuoti už Darbo partiją. N. A. pusiau juokaudama paklausė, ar bus sumokėta už balsą, ir N. Ž. pasakė, kad turi atvažiuoti žmogus, ir pridūrė, kad su juo kalbėtųsi. N. Ž. pasakė N. A., kad tas vyriškis minėjo, kad bus atsilyginta, tačiau, kiek – nežinojo. Pasakė N. A., kad būtų lauke ir lauktų atvažiuojant, kad kalbėtųsi. Dar buvo atėjęs sugyventinio draugas, o pats sugyventinis šiuo metu yra Danijoje, pasiteirauti, kaip sekasi sugyventiniui, ir pamatęs biuletenius jis paklausė, kam jie reikalingi. Tam vyrui pasiūlė prabalsuoti už Darbo partiją, pasakydama, kad už tai jam bus atlyginta. Tam vyrui paaiškino, kad atvažiuos pažįstamas žmogus, kuris visus norinčius balsuoti nuveš į balsavimo būstinę ir atlygins už balsavimą, tai yra pažymėjus balsą už Darbo partiją, atsilygins pinigais. Jis išėjo ir papasakojo tai kaime. Tada pas N. Ž. atėjo kaimynai pasiklausti, ar tai teisybė. Dar vėliau pas ją atėjo ir A. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuri taip pat iš kažkur jau žinojo apie būdą užsidirbti balsuojant už Darbo partiją. Tuomet N. Ž. su N. A. ir A. S. laukė A.. Apie 12 val. pas ją į namus atvažiavo tas pats A., kuris atsivežė dar 5–6 asmenis, kurių N. Ž. nepažinojo. A. pasakė, kad nori tiems žmonėms parodyti, ką reikės balsavimo biuletenyje pažymėti, tai yra pažymėti, kad balsuoja už Darbo partiją, norėjo parodyti pas N. Ž. namuose paliktus mėlynus biuletenius. Būnant namuose A. padavė N. Ž. mažamečiam sūnui M., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, mėlynos spalvos banknotą, tačiau, kiek tai buvo litų, ji nepastebėjo, ir pasakė, kad nueitų į parduotuvę nupirkti saulėgrąžų. A. neminėjo, po kiek duos pinigų už balsavimą. Grįžus M. iš parduotuvės, jis pinigus, saulėgrąžas padėjo kambaryje ant stalo ir tuo metu į namus įėjo policijos pareigūnai, kurie juos pristatė į policijos komisariatą. Tik tada ji suprato, kad kalbinti žmones, sakant, kad jiems bus atsilyginta už tam tikros partijos balsavimą, yra neteisėti veiksmai (t. 1, b. l. 83–83). Atpažinimo iš asmens nuotraukos metu N. Ž. atpažino A. V. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 1, b. l. 85–86). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabejojo šiuo ikiteisminio tyrimo metu atliktu atpažinimu iš asmens nuotraukų. Nors iš N. Ž. parodymų ir matyti, kad ji su A. V. bendrauja apie porą metų, abu yra Darbo partijos nariai, tačiau duodama parodymus N. Ž. nurodė tik asmenį, vardu A., ji negalėjo nurodyti tikslios šio asmens pavardės, todėl pagrįstai buvo atliktas atpažinimas iš nuotraukos, kurio metu N. Ž. patvirtino, kad A. V. būtent ir yra tas pats asmuo, vardu A., apie kurį ji davė parodymus. Šis veiksmas, priešingai negu pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių dėl jo tikslingumo, nes būtent šio veiksmo metu patvirtinti N. Ž. apie A. V. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad A. V. kartu su N. Ž. organizavo asmenų papirkimą ir ragino juos balsuoti už pinigus išankstiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose už jų nurodytą politinę Darbo partiją ir Darbo partijos kandidatę L. J. bei partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą K. K.. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė N. Ž. 2012 m. spalio 10 d. apklausos metu duotais parodymais dėl šios apklausos metu sutrikusios N. Ž. emocinės būsenos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė V. K., 2012 m. spalio 10 d. atlikusi M. Ž. apklausą, parodė, kad N. Ž. parodymus davė niekieno neverčiama, apklausos metu N. Ž. bendravo normaliai, jos elgesys buvo normalus, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, vien todėl, kad pati N. Ž. nurodo, kad apklausos metu ji buvo susijaudinusi, negali būti priežastis kategoriškai atmesti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, kaip matyti iš 2012 m. spalio 18 d. atliktos N. Ž. apklausos, ji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus dalyvaujant gynėjui, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos iš dalies pripažino, nenurodė jokių aplinkybių, kad pirmosios įtariamojo apklausos metu ji būtų davusi neišsamius ar neteisingus parodymus, nors dalyvaujant advokatui turėjo galimybę tai padaryti. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nagrinėjamo įvykio metu N. Ž. emocinė būsena būtų sutrikusi ar ji turėtų kitų psichologinių problemų. Priešingai, byloje esanti specialisto išvada Nr. 95TPK-742 patvirtina, kad N. Ž. paskutinį kartą į medikus kreipėsi 2009 m. sausio 15 d., nuo to laiko nėra jokių duomenų apie psichikos sutrikimus, galinčius trikdyti N. Ž. sugebėjimą suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (t. 1, b. l. 99), todėl nėra jokio pagrindo atmesti šiuos N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, aplinkybę, kad N. Ž. organizavo asmenų papirkimą ir ragino žmones balsuoti išankstiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose už jų nurodytą politinę Darbo partiją ir Darbo partijos kandidatę L. J. bei partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą K. K. už pinigus, patvirtino ir 2012 m. spalio 10 d. jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rasti rinkimų biuletenių pavyzdžiai, kuriuose nurodyta, kaip reikia balsuoti už Darbo partiją bei už K. K. (t. 1, b. l. 4–10). Apeliacinės instancijos teismo manymu, N. Ž. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurie prieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms, negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip tik siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nors A. V. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir pirmosios instancijos teisme neigė savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jo kaltę patvirtina anksčiau aptartų liudytojų parodymai, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolai, kaltinamosios N. Ž. parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. ir N. Ž., veikdami bendrininkų grupe, papirkdami trukdė Lietuvos Respublikos piliečiams pasinaudoti rinkimų teise, būtent: 2012 m. spalio 10 d., iki 13 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. V. ir N. Ž., veikdami bendrininkų grupe, susitarė pasiūlyti piniginį atlygį Lietuvos Respublikos piliečiams už tai, kad jie išankstiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose balsuotų už jų nurodytą politinę Darbo partiją ir Darbo partijos kandidatę L. J. bei partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą K. K. į Lietuvos Respublikos Seimą. 2012 m. spalio 10 d., iki 13 val., N. Ž., vykdydama susitarimą su A. V., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rinkėjams N. A., J. N. pasiūlė balsuoti už jos nurodytas politines partijas ir kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą, pažadėdama už tai kiekvienam balsavusiam rinkėjui po 15 Lt. Po to N. A., T. A., V. S., G. B. sutikus už piniginį atlygį balsuoti 2012 m. spalio 10 d. vykusiuose išankstiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, A. V. automobiliu „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus nuvežė minėtus rinkėjus į Šilutės rajono savivaldybę, esančią S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Šilutės m., veždamas G. B. pasiūlė jam 15 Lt už balsavimą bei po balsavimo, padavęs N. Ž. nepilnamečiam sūnui 200 Lt nominalo kupiūrą, kad šis iškeistų pinigus, norėjo atsiskaityti su rinkėjais, tačiau, policijos pareigūnams įėjus į N. Ž. butą, pinigai rinkėjams nebuvo perduoti. Lietuvos Respublikos BK 172 str. (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume. BK 172 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė (trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teisę) pasireiškia nurodytais alternatyviais būdais, t. y. psichinės prievartos vartojimu, papirkimu, apgaule. Atsakomybei pakanka panaudoti bent vieną šių būdų. N. Ž. ir A. V. veiksmai atitinka BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) numatytos nusikalstos veikos sudėtį, todėl 2014 m. gegužės 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo N. Ž. ir A. V. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), naikintinas, ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Pripažinus N. Ž. ir A. V. kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, sprendžiamas bausmių skyrimo klausimas. BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad tas, kas naudodamas psichinę prievartą arba papirkdamas, arba apgaulės būdu trukdė asmeniui realizuoti savo teisę rinkti, būti išrinktam arba dalyvauti referendume, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdama bausmę A. V. kolegija vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltininko asmenybę (A. V. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dirba, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, A. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. V. skiriant BK 172 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių piniginio pobūdžio bausmių – baudą, kurios dydis artimas šios bausmės minimumui, nustatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti A. V. pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) paskiriant 30 MGL (3900 Lt) (1127 Eur) baudą.

Skirdama bausmę N. Ž. kolegija taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltininko asmenybę (N. Ž. anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Darbo biržoje, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, N. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad N. Ž. šiuo metu niekur nedirba ir neturėtų galimybės sumokėti baudą, o viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, jeigu nuteistasis sutinka, todėl kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti N. Ž. skiriant BK 172 straipsnio (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas šios bausmės minimumui, nustatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti N. Ž. pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) paskiriant 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendį dėl A. V. ir N. Ž. išteisinimo pagal BK 172 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), ir nubausti jį 30 MGL (3900 Lt) (1127 Eur) dydžio bauda.

N. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 172 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81- 3309), galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), ir paskirti jai 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

N. Ž. ir A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 51 vnt. reklaminių rinkimų biuletenių su žyma prie įrašo K. K. PARTIJA TVARKA IR TEISINGUMAS; 62 vnt. agitacinių rinkimų biuletenių su žyma prie įrašo 3 DARBO PARTIJA (Pirmininkas V. U.), kuriuose nurodyti pirmumo balsai – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su kitoje pusėje esančiais L. J. kreipimosi į rinkėjus, jos nuotrauka, vardu ir pavarde; 90 vnt. reklaminių rinkimų biuletenių su žyma prie įrašo 09 Partija Tvarka ir teisingumas Pirmininkas R. P., kuriuose nurodyti pirmumo balsai – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 20 vnt. reklaminių rinkimų biuletenių su žyma prie įrašo 09 Partija Tvarka ir teisingumas Pirmininkas R. P., kuriuose nurodyti pirmumo balsai – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pridėti atskirame voke prie šios bylos, palikti saugoti byloje.

Kolegijos pirmininkė Regina BertašienėTeisėjai Aurelija SadauskaitėLinas Pauliukėnas