Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., J. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

paveldėjimo teisės tikslu pareiškėjas I. R. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

1) pareiškėjas I. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir palikėja K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo;

2) kad pareiškėjas I. R. priėmė palikimą po savo sesers K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Pareiškėjo atstovas advokatas Tomas Zubrickas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė nustatyti pareiškėjo prašomus juridinę reikšmę turintį faktus. Papildomai paaiškino, kad teismui pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina pareiškėjo ir palikėjos artimus giminystės ryšius, t. y. kad pareiškėjas I. R. yra mirusiosios K. K. brolis. Teismui pateiktuose dokumentuose yra padarytos klaidos juos surašant ir išduodant, nurodant pačios palikėjos vardą, taip pat pareiškėjo ir palikėjos motinos vardą, pavardę, todėl pareiškėjas kitu keliu giminystės ryšio nustatymo fakto nustatyti negali. Nuo pat palikimo atsiradimo 1999 m., pareiškėjas reguliariai vykdavo tikrinti jam kartu su kitais asmenimis (broliu ir seserimi) priklausiusios miško dalies, mišką prižiūrėjo, tvarkė, dalyvavo atliekant matavimus, t. y. priėmė palikimą, atsiradusį po sesers mirties, faktiniu valdymu.

Suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdžio sutiko, kad būtų nustatyti pareiškėjo prašomi juridinę reikšmę turintys faktai. Paaiškino, kad pareiškėjas yra jo mirusio tėvo P. R. brolis, o K. K. – tėvo sesuo, pareiškėjas ir K. K. yra brolis ir sesuo. Jis daugiausiai bendravo su dėde, pareiškėju I. R.. Kiek jam žinoma, K. K., dukra yra mirusi. Į miškų ūkio paskirties žemės sklypo 16700/50000 dalį, esančią (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės po 1,67 / 1,66 ha buvo atkurtos K. K., pareiškėjui I. R. ir jų broliui P. R., į jų mamos A. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Jis paveldėjo miško dalį po tėvo P. R. mirties. Mišką po nuosavybės teisių atkūrimo daugiausiai prižiūrėjo ir tvarkė jo dėdė I. R..

Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra jos tėvas. Močiutė A. R. iki savo mirties gyveno Kaune, Karmelituose. Prieš persikeliant gyventi į Kauną, močiutė ilgą laiką gyveno Jonavos r. A. R. turėjo tris vaikus – dukrą K. K. ir du sūnus I. R. bei P. R.. Teta K. K. turėjo dukrą Niną, kuri mirė dar 1994 m., dar tetai esant gyvai. Tetą laidojo giminės. J. D. yra K. K. vaikaitė, tačiau ji būdama 18 m. ištekėjo, išvyko gyventi į Rusiją ir niekas apie ją daugiau jokių žinių neturi, nuo to laiko su ja giminės nebendravo, ji močiutės laidotuvėse nedalyvavo. K. K. buvo vieniša, jos sutuoktinis buvo išvykęs gyventi į Rusiją, su teta nebendravo, į Lietuvą daugiau negrįžo. Su teta iki jos mirties bendravo labai artimai. Po tetos mirties likęs butas atiteko vaikaitei J. D.. Teta dar gyva būdama perdavė visus jai priklausiusios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies nuosavybės teisės dokumentus pareiškėjui, kadangi jis prižiūrėjo mišką, jį tvarkė, teta siūlė viskuo rūpintis ir toliau. Dėdė P. R. taip pat buvo prašęs pareiškėjo tvarkyti ir prižiūrėti mišką. Netoli miško yra likę ir močiutei priklausiusių pastatų pamatai. Ji kartu su tėvu dažnai vykdavo apžiūrėti miško, tėvas genėdavo medžius, žymėdavo miško ribas kuoliukais.

Liudytoja A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra jos tėtis. Teta K. K. mirusi, jos dukra Nina taip pat mirusi. K. K. vaikaitė J. D., baigusi vidurinę mokyklą, išvyko gyventi į Rusiją, nuo to laiko apie ją neturi jokių žinių. Tėvo mama A. R. mirė turėjo tris vaikus – dukrą K. K. ir du sūnus I. R. bei P. R.. Po močiutės A. R. mirties pareiškėjui, jo broliui ir tetai K. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į miškų ūkio paskirties žemės sklypo 16700/50000 dalį, esančią (duomenys neskelbtini), jiems atiteko po 1,67 / 1,66 ha miško valdos. Tetai dar gyvai esant, ji buvo susitarusi su pareiškėju, kad būtent jis prižiūrės jos miško dalį. Visą laiką mišką prižiūrėjo, tvarkė pareiškėjas.

Suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepimo į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl giminystės ryšio nustatymo

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnyje. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 punktas). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai net nereikėtų kreiptis į teismą. Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašo nustatyti giminystės faktą, kad jis ir palikėja K. K. yra brolis ir sesuo. Kad pareiškėjas I. R. yra K. K. brolis patvirtina jo gimimo liudijimo kopija, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo, gimusio (duomenys neskelbtini) Albertavos kaime, motina yra G. R., taip pat Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvo 2018-06-27 pažyma apie gimimą Nr. (P1-3488)P2-6455, kurioje nurodyta, jog Lietuvos sentikių centro tarybos archyviniame fonde, Rimkų sentikių cerkvės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas G. R. sūnus vardu Inokentijus, gimęs (duomenys neskelbtini) Albertavos kaime, bei Lietuvos Valstybės istorijos Archyvo 2018-06-27 pažyma apie gimimą Nr. (P1-3486)P2-6454, kurioje nurodyta, jog Lietuvos sentikių centro tarybos archyviniame fonde, Išorų sentikių cerkvės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta G. R. duktė vardu (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta dokumente), gimusi (duomenys neskelbtini) Albertavos kaime. Iš aukščiau paminėtų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo ir K. K. buvo ta pati motina – G. R.. K. K. savo mergautinę pavardę „(duomenys neskelbtini)” pasikeitė į „(duomenys neskelbtini)” 1953-05-10 ištekėjusi už I. K.. Taip pat faktą, kad pareiškėjas ir palikėja yra brolis ir sesuo, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir tai, kad nuosavybės teisės po 1,67 / 1,66 ha buvo atkurtos patikėjai K. K., pareiškėjui I. R. ir jų broliui P. R., kaip bendrasavininkams į jų motinos A. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvairiuose pareiškėjo teismui pateiktuose dokumentuose yra padarytos klaidos juos surašant ir išduodant pareiškėjo motina nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, pavardė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, palikėja nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad visi įrašai daryti tuo metu, kai žmonės nebuvo pakankamai raštingi, trūko atidumo pildant dokumentus, neįskaitomi įrašai buvo interpretuojami, padarytoms klaidoms nebuvo teikiama didelė reikšmė.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjo atstovo, suinteresuoto asmens ir liudytojų nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu, į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog I. R. yra K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad I. R. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Dėl palikimo priėmimo po K. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytas terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas po savo sesers mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. prižiūrėjo, rūpinosi ir tvarkė miško valdą. Pareiškėjo šiame prašyme nurodytas aplinkybes, jog po sesers mirties jis faktiškai priėmė palikimą, nes jam sesers paliktą miško valdos dalį jis iš karto pradėjo valdyti: tvarkė, valė, vežė iš miško sausuolius, malkas, patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusios liudytojos. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas laikė save sesers K. K. turto paveldėtoju ir valdė, prižiūrėjo bei tvarkė paveldėtą turtą savo nuožiūra, priėmė sprendimus dėl turto ir rūpinosi jo išsaugojimu. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo šiame pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, teikiamais rašytiniais įrodymais. Taigi, pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sesers palikimą po jos mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas, palikimo po K. K. mirties atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Remiantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir palikėja K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sesers K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.