Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui A. N. (A. N.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ (toliau – UAB „Bitė Lietuva“, pradinė kreditorė) ir ieškovė 2018 m. spalio 31 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2011 m. kovo 1 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2011 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų (2011 m. balandžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu liko skolingas ieškovei 34,16 Eur už faktiškai suteiktas ryšio paslaugas ir 148,52 Eur už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle (Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 48 punktas). Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovė paskaičiavo atsakovui 3,07 Eur delspinigius. Byloje pateiktas ieškovės atsakovui adresuotas 2018 m. lapkričio 13 d. pranešimas dėl reikalavimo perleidimo, kuriuo atsakovas informuojamas apie kreditoriaus pasikeitimą ir raginamas sumokėti įsiskolinimą. Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikoma, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Perleidus įstatymo nustatyta tvarka reikalavimą, reikalavimo įgijėjas tampa skolininko kreditoriumi. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, dėl ko yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti – teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisia 34,16 Eur skolą už suteiktas ryšio paslaugas ir 148,52 Eur netesybas už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle.

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Bendrųjų paslaugų teikimo sąlygų 24 punktą. Kadangi atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, tai ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 3,07 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 185,75 Eur (34,16 Eur + 148,52 Eur + 3,07 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos patirtas 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis, sumokėtas AB ,,Swedbank‘‘ už žyminio mokesčio pavedimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas už akių atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ (į. k. 125026242) iš atsakovo A. N. (A. N.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 34,16 Eur (trisdešimt keturių eurų ir šešiolikos euro centų) skolą, 148,52 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimt dviejų euro centų) netesybas, 3,07 Eur (trijų eurų ir septynių euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (185,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,23 Eur (penkiolikos eurų ir dvidešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Įteikti atsakovui A. N. (A. N.) (a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti sprendimo už akių viešo paskelbimo būdu datą 2020 m. rugsėjo 28 d.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.