Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas K. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė neįrodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį būtina skirti 462,80 Eur. Specialiųjų poreikių vaikai neturi, todėl jiems nereikalingos padidintos išlaidos. Atsakovo nuomone, priteistas akivaizdžiai per didelis, nei poreikiams, nei tėvų turtinei padėčiai neproporcingas išlaikymas. Turi būti atsižvelgta į tai, kad atsakovo turtinė padėtis blogesnė už ieškovės, nes atsakovas registruotas Darbo biržoje, ieško darbo, jo pajamas sudaro bedarbio pašalpa, į tai, kad išlaikymą privalo teikti dviem vaikams. Proporcingu vaikų išlaikymo dydžiu laiko po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovas pagal galimybes prisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovė nuslėpė, kad atsakovas dar 2014 m. gruodžio mėn. sumokėjo mokestį už tris mėnesius už sūnų darželį.

Išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nepagrįstas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tokio dydžio vaikų išlaikymo išlaidas ir skolos faktą. Nuo pats gyvenimo skyriumi pradžios, atsakovas visada nuolat bendraudavo su savo nepilnamečiais vaikais, kurie nemažą laiko tarpą nuo 2014 m. sausio mėn. gyveno su atsakovu, kuris juos pilnai tuo laikotarpiu išlaikė.

Ieškovė dar iki santuokos įregistravimo 2002-07-31 asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) Tarkų rajonas. Teismas neištyrė turto įsigijimo bei jo pagerinimo aplinkybių. Atsakovas su ieškove kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį nuo 2001 metų. Tai galėtų paliudyti ne vienas artimas žmogus. Pradėdami vesti bendrą ūkį, nusprendė įsigyti gyvenamąjį būstą. Santuokos registravimą atidėjo vėlesniam laikui, nes ieškovė, būdama vieniša mama, turėjo galimybes lengvatinėmis sąlygomis gauti būsto kreditą. Kredito sutartis ieškovės vardu sudaryta dėl šių priežasčių. Atsakovas pats ieškojo nekilnojamojo turto. Nemaža kredito dalis grąžinta santuokoje iš bendrų sutuoktinų lėšų. Įsigijimo metu nekilnojamasis turtas buvo visiškai apleistas ir netinkamas gyventi.

Šalys pradėjo namą iš esmės remontuoti. Atsakovas prie turto pagerinimo darbų prisidėjo savo darbu ir lėšomis. Santuokos metu atsakovas vertėsi individualia veikla, dirbo Aplinkos ministerijoje (nuo 2008 m. iki 2010 m.), jo mėnesio atlyginimas siekė 7 018,91 Lt. Gyvenamajame name tuo metu nebuvo šilumos sistemos; maži mediniai, vieno stiklo, langai; nebuvo virtuvės, tik vienas čiaupas ir kibiras vandeniui įbėgti, salone buvo apgriuvęs pečius, imituojantis židinį, buvo supuvusios durys, garažo vartai, įgriuvusi lauko terasa, nebuvo sanitarinio mazgo (dušo/vonios), neapšildyta pastogė, apleistas rūsys, labai prasta vietinė kanalizacija, lauko aplinka apleista, balkonai be turėklų.

Name buvo įvestas centrinis šildymas su katilu ir radiatoriais visuose kambariuose (ardytos sienos, vedami vamzdžiai, termoizoliacija ir kt.), kaina apie 30 000 Lt; pakeisti viso namo langai, padidintos langų ertmės, sudėti plastikiniai šilumą saugantys langai, iš viso 16 langų, iš jų 2 vitrininiai, kaina apie 12 000 Lt; ant visų langų sumontuotos apsauginės žaliuzės; pirmame aukšte automatines, antrame aukšte mechaninės, kaina apie 9 000 Lt; pakeisti garažo vartai į automatinius, kaina apie 2 500 Lt; įstiklinta veranda, lauko durys pakeistos šarvuotas, kaina apie 4 500 Lt; išbetonuota ir išklota plytelėmis lauko terasa (darbus atliko atsakovas), kaina apie 1 500 Lt; virš garažo įvažiavimo atvežtos dvi perdengimo plokštės ir padarytas ir plytelėmis išklotas pagrindas žiemos sodui, kaina apie 500 Lt (darbus atliko atsakovas); lauke įrengtas plaukiojimo baseinas su valymo įranga, suformuota ir išklota plytelėmis terasa, kaina apie 25 000 Lt; lauke pastatyta didelė rūkykla su kepykla, aplink ją suformuota sala su tilteliu (atsakovo autorinis darbas); ant kamino suvirinta liaudiška „saulė“, už rūkyklos įrengta malkinė su stogeliu, kaina apie 10 000 Lt; įrengta vaikų žaidimų aikštelė (atsakovo autoriniai darbai); sutvarkyta ir išlyginta teritorija, nukirsti seni nudžiūvę medžiai; suvirintas voljeras šunims su apšildyta būda dviem šunims (darbus atliko atsakovas); namo viduje – fojė nuardytos senos supuvusios grindys ir perbetonuota, įvestas pogrindinis šildymas, išklota plytelėmis, įrengta veidrodinė spinta, kaina apie 5 000 Lt. Pagal atsakovo brėžinius ir jo darbo dėka įrengta unikali virtuvė – itališkos virtuvės kopija iš baldų katalogo, su gartraukiais, visa buitine technika (skalbimo mašina, indaplovė, dujinis kepimo stalviršis, elektrinė orkaitė); virtuviniai baldai apklijuoti portugališkomis plytelėmis, atvežtomis pagal individualų užsakymą; įrengtos dekoratyvinės lentynos ir durelės iš uosio medžio; įrengta kanalizacija, atvestas karštas, šaltas vanduo; įrengtas baras su apšvietimu, taurių laikikliais, kaina apie 30 000 Lt be buitinės įrangos. Rūsyje perbetonuotos grindys ir įvestas pogrindinis šildymas apie 100 kv. m., kaina apie 5 000 Lt. Atsakovas pats įrengė balkonų medinius turėklus, kiemo terasoje pastatė pavėsinę su turėklais; pradėjo formuoti banketinės salės interjerą. Svetainėje išardytas senas pečius ir įrengtas šiuolaikinis židinys su šildymo sistema, ąžuoline apdaila ir akmens imitacijos plytelėmis, kaina apie 5 000 Lt; naujai išvedžiota rūsio vandentiekio ir kanalizacijos sistema, pradėta rekonstruoti pirtis su dušu ir baseinu; pirmame aukšte įrengtas atskiras dušas su stiklo durimis ir tualetu šalia, sienos ir grindys išklijuotos plytelėmis, kaina apie 2 000 Lt. Antrame aukšte įrengta vonia vaikams su stiklinėmis durimis ir tualetu šalia, sienos ir grindys išklijuotos plytelėmis, kaina apie 1 000 Lt. Antrame aukšte prie miegamojo įrengta vonia su slaptu įėjimu, vonia ir kriauklė su apšvietimu, šalia tualetas, patalpa išklijuota natūralaus akmens masės plytelėmis, baltos keramikinės grindys, kaina apie 8 000 Lt; į šarvuotas pakeistos kiemo durys ir įstatytos šarvuotos durys iš garažo į rūsį, kaina apie 1 500 Lt; salone įrengia nauja kino sistema, įrengimo metu kainavo apie 3 500 Lt. Kadangi teritorija 2 ha ploto, santuokos metu nupirktas traktorius „Partner“, kaina apie 7 000 Lt. Atsakovas pertvarkė vietinės kanalizacijos sistemą, suvirino 20 kv. m. metalinį šiltnamį, kaina apie 500 Lt. Šalys apšildė palėpę akmens vata, išklijavo vaikų, svečių, bibliotekos kambarius tapetais. Pirmas aukštas buvo išdažytas; įrengtas originalus valgomojo ir vaikų žaidimų kambario apšvietimas, kaina 500 Lt; įrengta satelitinė dviejų lėkščių, kabelinė televizija, išvedžiotas ryšys po visus namo kambarius ir net rūsį, kaina apie 2 500 Lt; pradėta įrenginėti lauko veranda; atsakovas sutvarkė ir įrengė įvažiavimo takus, išlygino teritoriją, sudėjo bortelius, išgrindė skalda, įrengė vietas gėlynams, kaina apie 3 000 Lt. Sodo gale ant naujų pamatų uždėtas senas jūrinis konteineris instrumentų bei statybinių medžiagų sandėliavimui.

Per daugiau kaip trylika bendro gyvenimo metų ir dešimt santuokos metų visą turtą šalys tvarkė, išlaikė ir gerino bendrai, santuokoje įgytomis lėšomis ir savo darbu. Atsakovas pats padarė daugumą buitinių/ūkio darbų. Visą santuokos laikotarpį šį turtą laikė šeimos ir abiejų bendru turtu, jį iš esmės pagerino. Per tiek neišsaugojo visų remontą ir kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kadangi nemanė juos naudoti turto padalinimui. Atliktų nekilnojamojo turto pagerinimų vertę ir pagerinimų įtaką turto vertei gali nustatyti tik nepriklausomas ekspertas. Ieškovei asmenine nuosavybe priklausantis namas buvo remontuojamas ir gerinamas visą santuokos laikotarpį (nuo 2004 m. iki 2012 m.), todėl nekilnojamasis turtas turi būti pripažintas bendra jungtine santuokinių nuosavybe ir kiekvienam iš sutuoktinių priteista po ½ dalis šio turto.

Santuokos metu iš atsakovo asmeninio turto buvo įvykdytos ieškovės asmeninės prievolės valstybės biudžetui ir kitiems subjektams: 2009-03-09 mokėjimo nurodymu sumokėta 1 500 Lt pridėtinės vertės mokesčio už 2005-2007 metus (pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-12 pranešimą apie nepriemoką), 2010-12-10 į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą grąžinta 6 000 Lt A. B. permokėtos motinytės pašalpos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2010-11-11 pranešimas); už ieškovę 2012-05-17 sumokėta 209,59 Lt civilinės atsakomybės draudimo biurui. Viso už ieškovės asmenines prievoles sumokėta 7 709,59 Lt (2 232,85 Eur) suma.

Apeliantas pažymėjo, kad būtina iš naujo įvertinti atsakovo teikiamus rašytinius įrodymus, nustatyti momentą, nuo kurio šalys pradėjo vesti bendrą ūkį, nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes, pagerinimo mastą, būtina skirti ekspertizę. Šios aplinkybės gali būti įvertintos tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas neturi galimybės teikti priešieškinio, kuriuo pareikštų reikalavimus dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine, kompensacijų priteisimo ir kitų reikalavimus ieškovės atžvilgiu. Galima teigti, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, kadangi atsakovas neturėjo galimybės jų pareikšti.

Apeliantui taikytini aukštesni profesionalumo bei atidumo standartai, kadangi apeliantas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą bei darbinės patirties teisės srityje. Apeliantas yra buvęs advokato padėjėju, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu. Būdamas rūpestingas, atidus ir apdairus bei teisinį išsilavinimą turintis asmuo, apie bylos nagrinėjimą galėjo suvokti po nepavykusių šalių derybų dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Atsakovas nenurodo iš kur sužinojo apie bylą. Tai patvirtina faktą, jog apie bylos nagrinėjimą apeliantas žinojo anksčiau nei 2015 m. birželio mėn.

Ieškovė nesutiko su tuo, kad atsakovas prisidėjo prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo. Ieškovė neneigė, jog apeliantas kaip sutuoktinis, savo darbu prisidėjo prie smulkių darbų, tačiau neprisidėjo lėšomis. Per visus santuokos metus apeliantas dirbo vos 1 metus Aplinkos ministerijoje nuo 2008 m. gruodžio iki 2009 m. rugsėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. CPK 375 straipsnio 2 dalis nurodo, jog nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse nurodytomis procesinėmis teisės normomis.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl santuokos nutraukimo byloje nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisto išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio, o taip pat vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinimo.

Skundžiamu teismo sprendimu buvo pasisakyta dėl eilės su santuokos nutraukimu susijusių klausimų: santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, o taip pat santuokoje įgyto turto padalinimo. Apeliaciniu skundu atsakovas pateikia argumentus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

Atsakovo argumentas dėl to, kad jis buvo netinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą jau buvo įvertintas šioje byloje priimant Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartį, kuria K. R. buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartimi buvo konstatuota, kad atsakovas apie nagrinėjamą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo buvo tinkamai informuotas. Nustatyta atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) bei jo individualios įmonės registracijos vieta ((duomenys neskelbtini), Kretingoje). Gyvenamosios vietos adresu dokumentai atsakovui siųsti pakartotinai, taip pat siųsti ir atsakovo veiklos vietos adresu, tačiau atsakovas dokumentų neatsiėmė. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartyje pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius 2015-02-09 apsilankė pas K. R. ir surašė Buities tyrimo aktą.

Įvertinusi Buities tyrimo akto duomenis, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad tyrimo metu inspektorė bendravo su atsakovu, aiškinosi galimybes vaikams gyventi bei bendrauti su tėvais, tėvams gyvenant atskirai. Atsakovas, kaip teisinį išsilavinimą turtintis asmuo, kuris gyvena skyrium nuo kito sutuoktinio ir kaip nurodyta ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą žinojo apie ketinimus nutraukti santuoką, turėjo suprasti, kad vaikų teisių apsaugos inspektoriai lankosi teismo pavedimu, o tai turi būti susiję su teisme pradėtu procesu, kurio metu nustatomos su vaikais susijusios aplinkybės, kas iš esmės reiškia skyrybų bylos pradėjimą teisme. Iš buities tyrimo akto matyti, jog K. R. teigė, kad jis nesutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tai reiškia, kad jis turėjo suprasti apie vaikų gyvenamosios vietos nustatymo proceso eigą. Sąžiningai vykdydamas civilines teises ir pareigas, o taip pat rūpindamasis nepilnamečių vaikų gerove, jis turėjo pasidomėti akivaizdžiai galimu procesu dėl santuokos nutraukimo.

Vilniaus apygardos teismo 2016-02-01 nutartyje buvo konstatuota, jog atsakovas apie teismo procesą buvo tinkamai informuotas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas jokių naujų aplinkybių nenurodė, todėl vadovaujamasi ankstesnėje nutartyje pateikta išvada.

CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas pripažįsta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia apeliacinį skundą. Pagal civilinio proceso normas apie teismo posėdį gali būti pranešama ne tik teismo šaukimo įteikimo, bet kitais CPK išvardintais būdais. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu, kuris numatytas CPK 130 straipsnyje. Toks pranešimo būdas, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, yra tinkamas, todėl atsakovas negali būti laikomas neinformuotu apie teismo posėdžio laiką ir vietą. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio bei skolos

Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija vaikams priteisto išlaikymo dydį, nurodo, kad išlaikymas nustatytas neatsižvelgiant į vaikų poreikius bei atsakovo turtinę padėtį. Skundžiamu Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu kiekvienam iš dviejų nepilnamečių šalių vaikų buvo priteista po 231 Eur per mėnesį.

Išlaikymo dydį reguliuoja CK 3.192 straipsnio 2 dalis, nurodanti, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė Trakų rajono apylinkės teismui įteikė išlaikymo išlaidų suvestinę, kurioje nurodyta, kad vienam vaikui per mėnesį ieškovė išlaikymui išleidžia 435 Eur (patvirtinta teismo posėdžio įraše). Įvertinus pateiktą išlaidų sąrašą, matyti, kad išlaidos yra susijusios su vaikų poreikiais, nėra per didelės, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis pateiktu paskaičiavimu pripažinti išlaidas būtinomis vaikų poreikiams tenkinti. Apeliaciniame skunde atsakovas konkrečiais argumentais išlaidų neginčijo, nenurodė, kad kuri nors išlaidų grupė yra nereikalinga vaikų išlaikymui. Nustatant vaikų išlaikymo dydį nėra reikalaujama, kad vaikų poreikiai mėnesiui būtų pagrįsti mokėjimo dokumentais. Akivaizdu, kad priklausomai nuo poreikių vieną mėnesį gali būti daugiau išleidžiama stomatologo paslaugoms, o kitą – rūbams. Todėl tam tikras išlaidų apvalinimas ir grupavimas, išdėstant, pavyzdžiui išlaidas stomatologo paslaugoms, per ilgesnį laikotarpį, yra pagrįstas.

Kitas išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus – atsakovo pajamos, vertintinos pagal byloje pateiktus dokumentus. Atsakovas nurodo, kad jis yra registruotas Darbo biržoje ir gauna bedarbio pašalpą, kurios dydis nurodytas Buities tyrimo akte – 72 Eur. Iš apeliacinio skundo argumentų, kai atsakovas siūlo mokėti kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį bei Buities tyrimo akto, kuriame jis teigia, jog pastatytas bei ketinama pavasarį persikelti gyventi į jo motinai priklausantį namą Rokantiškėse, matyti, jog atsakovas gauna ar ruošiasi artimiausiu metu gauti daugiau pajamų nei vien tik pašalpa. Sodros duomenimis šiuo metu veikia K. R. įmonė, nors atsakovas duomenų apie įmonės veiklos pajamas teismui neteikia. Atsakovas turi teisininko išsilavinimą, nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų sveikatos problemų, todėl teigtina, kad jis turi turėti pakankamų pajamų teismo nustatyto dydžio išlaikymui mokėti. Atsakovas prie apeliacinio skundo, nepaisydamas reiškiamo prašymo sumažinti išlaikymo dydį, neprideda jokių turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Pajamas rodančių duomenų nepateikimas vertinamas kaip sąmoningas atsakovo pasirinkimas vadovaujantis dispozityvumo principu.

Išlaikymo įsiskolinimas priteistas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėnesio už 11 mėnesių. Atsakovas teigia, jog po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, nepilnamečiai vaikai nemažą laiko tarpą gyveno su juo ir buvo jo išlaikomi. Prie apeliacinio skundo atsakovas jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikia. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo namuose lankėsi vaikų teisių apsaugos inspektoriai. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad vaikai apsilankymo metu buvo su motina. Tuo remiantis darytina išvada, kad vaikai gyvena išlaikomi motinos. Teikdamas atsikirtimus, jog jis išlaiko nuo jo atskirai gyvenančius vaikus, atsakovas turi pateikti ir įrodymus. Nepateikus tokių įrodymų, išlaikymo teikimo faktas negali būti nustatytas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas teigė, jog jis 2014 m. gruodžio mėnesį sumokėjo už 3 mėnesius už vaikų darželį. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino šį apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo mažinti atsakovo įsiskolinimą už vaikų darželį suma, kuria turi būti mažinamas išlaikymo įsiskolinimas, kadangi apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Išlaikymo įsiskolinimo dydžio mažinimas nėra viešas interesas, todėl netaikytina kitokia, nei CPK 314 straipsnyje nustatyta, naujų įrodymų priėmimo apeliaciniame procese tvarka. Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus nusakančiame CPK 377 straipsnyje nurodoma, jog bylą nagrinėjantis teismas turi teisę atsisakyti priimti pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, jei nustato, jog jie pateikiami siekiant užvilkinti procesą. Prie apeliacinio skundo atsakovas mokėjimo kvitų nepridėjo, todėl jo mokėjimų įvertinti šio proceso metu negalima. Kadangi atsakovas neįrodė, jog gyvendamas skyrium išlaikė nepilnamečius vaikus, išlaikymo įsiskolinimas priteistas pagrįstai.

Dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo sprendžiamas ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimas, pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalintas turtas – du šalių automobiliai. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teisme vykusio bylos nagrinėjimo metu asmenine ieškovės nuosavybe laikytas žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) Trakų r., pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintinas šioje santuokos nutraukimo byloje.

Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis su ieškove kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2001 metų, žemės sklypas su pastatais, esantys, (duomenys neskelbtini) Trakų r., buvo įsigyti bendram šeimyniniam gyvenimui ir vėliau gyvenant santuokoje esmingai pagerinti, yra suprantamos bei labai tikėtinos, kadangi ieškovė su atsakovu susituokė 2004 metais, t. y. neilgai trukus po namo pirkimo. Vėliau šeima pastoviai gyveno minimame name daugiau nei 10 metų iki 2014 metų ir šį turtą naudojo šeimos poreikių tenkinimui. Priežastis, dėl kurios buvo palankiau turtą pirkti vienos ieškovės vardu taip pat yra suprantama. Iš 2002-08-08 sudarytos Kredito sutarties Nr. 02-007371-FA/02-007372-FA matyti, jog ieškovei 74 530 Lt kredito dalis buvo suteikta lengvatinėmis sąlygomis. CK 3.90 straipsnio 1 dalis nurodo, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Atsakovo nurodomos aplinkybės atitinka aplinkybes, kurios yra svarbios taikant minimą Civilinio kodekso normą, vadinasi, jos yra teisiškai reikšmingos ir gali turėti įtaką sprendžiant civilinių teisių ir pareigų paskirstymo klausimą.

Nors atsakovo informavimas apie vykstantį teismo procesą bei teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pripažintas tinkamu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo informuotas jam pranešant asmeniškai ir nedalyvavo bylos procese, atsakovas nebuvo išklausytas teismo procese. Atsakovo pateikiami argumentai apie didelį indėlį į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris ilgą laiko tarpą buvo šeimos būstas, patvirtina, jog turto padalinimo klausimai dideliu mastu liečia itin atsakovui svarbias jo teises. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog namas buvo pertvarkytas jos lėšomis, tačiau duomenų apie turto pagerinimą bei savo pačios pajamas, panaudotas turto pagerinimui, nepateikia. Prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikams, ieškovė pati pažymi, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir užsidirbti. Tokia pozicija nebūtų suderinama su tuo, jei atsakovas daugiau nei 10 metų nebūtų turėjęs pajamų.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo ir perduoti bylą šioje dalyje apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. CK 3.118 straipsnis nurodo, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaromas turto balansas. Dėl šios priežasties turi būti panaikinta ta teismo sprendimo dalis, kuria buvo padalinti du šalių automobiliai.

Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, nes dėl santuokos nutraukimo fakto bei priežasčių atsakovas prieštaravimų apeliaciniame skunde nereiškė, ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išreiškė tvirtą poziciją dėl santuokos nutraukimo, ją palaikė ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo bei kitus klausimus, todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimą dalyje dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto – automobilio „Ssang yong musso“, ir automobilio „Suzuki grand vitara XL-7“ padalinimo ir perduoti Trakų rajono apylinkės teismui sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.