Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Ž. ir jos gynėjo advokato I. Ruželės pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. spalio 22 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo B. Ž. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, nustatant 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, B. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. B. Ž. nuteista už tai, kad ji 2018 m. gruodžio 1 d., apie 19.20 val. Rokiškio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 24-ajame kilometre, vairuodama automobilį „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 18, 157 punktus, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui bei sudarydama kliūtį eismui, sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. B., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mercedes Benz 312“ keleiviams: J. Š. dėl muštinės žaizdos su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, V. K. dėl nosies kaulų lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, I. Ž. dėl muštinės žaizdos dešinėje blauzdoje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir E. D. dėl muštinės apatinės lūpos žaizdos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. Ž. ir jos gynėjas prašo teismo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajai B. Ž. skirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti nuteistajai paskirtą baudą iki 1250 Eur ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.2. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę atėmimo, neskyrimo apeliaciniame skunde remiamasi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-517/2007, kuriame teismas netaikė šios priemonės, neturint duomenų, jog ji anksčiau būtų buvusi bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, ir atsižvelgus į bylos aplinkybių visumą, kaltinamosios amžių bei jai pateikus duomenis apie transporto priemonės reikalingumą. Pažymima, kad teismų praktikoje yra atvejų, kai apeliacine tvarka baudžiamąsias bylas dėl BK 281 straipsnyje numatyto nusikaltimo nagrinėjantys teismai panaikina pirmosios instancijos teismo paskirtą minėtą baudžiamojo poveikio priemonę (pvz. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-397/2006). Be to, teismų praktikoje tokia priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Juolab teismų praktikoje, svarstydami šios priemonės skyrimo klausimą, teismai atsižvelgia į tai, ar tai neužkirs kelio atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą (pvz. Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-688/2007). O ta aplinkybė, kad nuteistoji R. Ž. nepripažino kaltės, nėra reikšminga, taikant šią priemonę (pvz. Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-731/2008). Taip pat analogiška byla nagrinėjamai situacijai buvo nagrinėta ir Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-268-573/2018. Tuo tarpu dėl būtinumo nuteistajai B. Ž. vairuoti transporto priemonę pažymėtina, kad ji gyvena viena, sutuoktinis yra miręs, pilnamečiai vaikai gyvena kituose miestuose. O nuteistosios garbus amžius reikalauja vis dažesnių apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose, kurių padaliniai yra kituose rajonuose ar miestuose, kas ne visada yra suderinama su viešuoju transportu. Remiantis tuo bei atsižvelgus į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, eismo įvykio aplinkybes, kilusius padarinius, prievolę atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusiesiems, nagrinėjama situacija atitinka minėtą teismų praktiką, todėl nuteistajai neturėtų būti taikoma aptariama baudžiamojo poveikio priemonė. Juolab įvertintina ir tai, kad nagrinėjama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne piktybinis įstatymų reguliaraus nesilaikymo aktas, kas leidžia manyti, kad ateityje nuteistoji R. Ž. laikysis įstatymų ir be minėtos priemonės paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistajai B. Ž. paskirtos bausmės

5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

6. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto neatsargaus nusikaltimo padarymą nuteistajai B. Ž. paskyrė švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir jos dydį parinko gerokai mažesnį nei šios bausmės vidurkis, t. y. pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskyrė 50 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajai paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistosios asmenybę, tiek jos padarytą nusikaltimą, bei jai skiriamą bausmę pakankamai motyvavo, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistoji padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą, sukėlusį pakankamai sunkias pasekmes (sužaloti net keturi asmenys), taip pat nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė bei tinkamai įvertino nuteistąją teigiamai charakterizuojančius duomenis (ji teisiama pirmą kartą, tik kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, yra pensinio amžiaus). Remiantis visu tuo, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai buvo paskirta žymiai mažesnė nei vidurkis baudos bausmė. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis apeliacinio skundo ribose, pripažįsta, jog nuteistajai paskirta baudos bausmė ir parinktas jos dydis yra adekvatus jos padarytam nusikaltimui, atitinka jos asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Dėl to, atmestini kaip nepagrįsti subjektyvūs apeliacinio skundo vertinimai dėl sudėtingos nuteistosios materialinės padėties, kadangi ši aplinkybė nėra detalizuota ir pagrįsta konkrečiais duomenimis, o pačiame apeliaciniame skunde nurodomi bendri duomenys apie nuteistosios gaunamas pajamas, turimą nekilnojamą turtą, bei įvertinus skundžiamu nuosprendžiu priimtą nuteistajai palankų sprendimą nustatyti ilgesnį vienerių metų terminą sumokėti paskirtą baudą, savaime paneigia apeliacinio skundo teiginį dėl sunkiai nuteistajai pakeliamos paskirtos baudos. Be to, pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Juolab pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą baudą jokiu būdu negali sudaryti aplinkybė, kad paskirtos baudos mokėjimas gali pažeisti nukentėjusiųjų interesus dėl operatyvaus žalos atlyginimo, kadangi tuo nepagrįstai yra painiojami bausmės skyrimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimai, o bausmės paskyrimu yra siekiama būtent BK 41 straipsnyje numatytų tikslų.

7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajai B. Ž. paskirtą bausmę ir nenustatyta pagrindų ją dar labiau švelninti. Dėl to, šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistajai B. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

8. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Tuo tarpu BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013 ir kt.). Kartu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas taip pat turi atitikti ir proporcingumo reikalavimą, todėl sprendimą skirti šią priemonę teismas turi priimti, įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, t. y. teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme (BK 41 straipsnis, 67 straipsnio 1 dalis).

9. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas lakoniškai išsprendė šį klausimą, konstatuodamas, kad egzistuoja visi pagrindai BK 68 straipsnio normų taikymui. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmos instancijos teismo išvada, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistosios B. Ž. atžvilgiu, tačiau, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pažymėtina, kad nuteistosios padarytas KET pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes, kadangi buvo sužaloti net keturi asmenys, iš kurių dviem buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai net vieno asmens toks sužalojimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taip pat teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamoje byloje nuteistoji padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šis pažeidimas yra susijęs su šiurkščiu KET reikalavimų nesilaikymu, pažeidžiant KET 9, 18, 157 punktų reikalavimus, t. y. nuteistoji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui bei sudarydama kliūtį eismui, sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti keturi asmenys. Remiantis tuo, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra visi būtini pagrindai nuteistosios atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Priešingas sprendimas, neskiriant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės, prieštarautų teisingumo principui, pasitarnautų nebaudžiamumo ir nepagarbos įstatymui nuotaikų formavimuisi, juolab įvertinus tai, kad įstatymo leidėjas numato net griežtesnę administracinę atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą nulėmusį KET pažeidimą (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Asmuo tokiu atveju dėl savo neteisėtų veiksmų išvengtų bet kokio realaus poveikio, tuo pačiu valstybės vardu nebūtų užtikrintas prevencinis tikslas atgrasant nuo veiksmų lengvabūdišku elgesiu keliant grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. Pagrindo priimti kitokį sprendimą šiuo klausimu nesudaro ir apeliaciniame skunde plačiai išdėstytos aplinkybės dėl specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones reikalingumo nuteistajai tenkinti asmeniniams poreikiams, vykti į gydymo įstaigas – objektyviai negali sudaryti pakankamo pagrindo apskritai netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Juolab būtina pažymėti, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams poreikiams vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, kitiems eismo dalyviams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą naikinti paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, apeliaciniame skunde nepateikta aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

10. Be to, teisėjų kolegija nesivadovauja apeliaciniame skunde nurodytais įvairiais apylinkių teismų ir apygardos teismų procesiniais sprendimais tiek dėl bausmės individualizavimo, tiek ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime atkreipė dėmesį, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Juolab pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje. To paties įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Remiantis tuo, šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodytais apylinkės teismų procesiniais sprendimais, kurie objektyviai negali turėti precedento galios aukštesnės instancijos teismų praktikoje, o apeliaciniame skunde nurodytuose keliuose apygardos teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais remiamasi tik bendrais bruožais skundo motyvuose, faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo nustatytų šio bylos nagrinėjimo metu, todėl ir šie teismų procesiniai sprendimai nėra precedentai nagrinėjamai bylai.

11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajai B. Ž. baudžiamąją atsakomybę ir teisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones ir kartu nenustatyta pagrindų panaikinti šios priemonės taikymą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Skundžiamas nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios B. Ž. ir jos gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą atmesti.