- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- 2-151-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02071-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- S. N., A. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms S. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo, sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-13), prašydamas:
1.1. priteisti iš atsakovės S. N. 67 553, 86 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. pripažinti negaliojančia S. N. ir A. N., 2016-05-04 sudarytą ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį Nr. 2-4674;
1.3. taikyti restituciją – grąžinti atsakovei S. N. perleistą turtą ir nukreipti ieškovo 67 553,86 Eur reikalavimą į atsakovei grąžintiną ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas, sumokėjęs už ieškinį 100 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo likusios šio mokesčio dalies prašė atleisti dėl blogos turtinės padėties. Prašymą motyvavo aplinkybėmis, kad yra neįgalus, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, vienintelės gaunamos pajamos yra 113,85 Eur dydžio mėnesinė netekto darbingumo pensija, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, taip pat neesąs jo vardu registruotų dviejų transporto priemonių savininku, jas valdantis kitu teisėtu pagrindu. Tvirtina, kad likusios žyminio mokesčio dalies sumokėti neturi galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-09 nutartimi (b. l. 52-54) netenkino ieškovo J. J. prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, įpareigodamas jį sumokėti 1 932 Eur sumą ir nustatydamas terminą šiam ir kitiems ieškinio trūkumams pašalinti.
4. Teismas nurodė, kad už ieškinį mokėtinas 2 032 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio tik dalį – 100 Eur ieškovas yra sumokėjęs.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė, kad jo turtinė padėtis yra išskirtinai sunki, kad jis negalėtų sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad ieškovas naudojasi teisinėmis advokato paslaugomis, o ši aplinkybė teismų praktikoje vertintina kaip įrodymas, kad asmens turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas J. J. atskirajame skunde (b. l. 75-77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-11-09 nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, ir išspręsti šį klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Kartu su ieškiniu pateiktoje VĮ ,,Regitra“ pažymoje nurodytos transporto priemonės priklauso kitiems asmenims, kurie leido jomis naudotis ieškovui, siekiant palengvinti jo, kaip neįgalaus asmens, buitį. Šios transporto priemonės ieškovui nepriklauso nuosavybės teise, o yra valdomos kitu teisėtu pagrindu. Šiai dienai jos yra registruotos tikrųjų jų savininkų vardu.
6.2. Aplinkybė, kad ieškovą atstovauja advokatas, nepatvirtina fakto, kad jis, gaudamas 113,85 Eur netekto darbingumo pensiją, turi pakankamai pajamų žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovą atstovaujantis advokatas yra geras jo pažįstamas, kuris sutiko teisines paslaugas teikti neatlygintinai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
7. Apeliantas J. J. su atskiruoju skundu pateikė VĮ „Regitra“ 2018-11-20 pažymą apie transporto priemonių registraciją Nr. (1.13.)-24-AV/9559 (b. l. 81). Nors apeliantas prijungti naujo įrodymo prie bylos neprašo (tokio prašymo atskirajame skunde nesuformulavo), tačiau šia pažyma siekiama įrodyti atskirojo skundo teiginius, kad jis nėra su ieškiniu pateiktoje VĮ „Regitra“ 2018-10-25 pažymoje Nr. 1.13-S3-2128 (b. l. 49) nurodytų dviejų transporto priemonių savininkas. Todėl spręstina, kad apelianto tikslas yra minėtos pažymos prijungimas bei jos įvertinimas.
8. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Tokiu įstatymų leidėjo expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintu ribojimu užtikrinamas proceso koncentruotumas, skatinamas operatyvaus ir sąžiningo bylinėjimosi elgesys, nustatant proceso dalyviams pareigą įrodymus, kuriais grindžiami jų prašymai, reikalavimai arba atsikirtimai į juos, teikti į bylą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą.
9. Tačiau naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Šiuo konkrečiu atveju dar tik sprendžiamas ieškinio priėmimo ir galimybės pradėti bylos procesą pagal šį ieškinį klausimas, taigi kitų dalyvaujančių asmenų, išskyrus patį apeliantą (ieškovą), byloje kol kas nėra, vadinasi, jų interesai naujų įrodymu priėmimu šios instancijos teisme nebūtų pažeisti. Todėl apeliantui pripažintina teisė tikslinti informaciją apie savo turtinę padėtį, nurodytą pirmosios instancijos teismui pateiktuose dokumentuose. Naujai gauta apelianto pažyma priimama į bylą ir bus vertinama su kitais įrodymais, be kita ko, ir su įrodymais iš teismui prieinamų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 str. 3 d.). Kadangi bus remiamasi tik duomenimis, kurie susiję su pačiu apeliantu, šių duomenų turinys jam neabejotinai yra žinomas.
Dėl apelianto turtinės padėties kaip sąlygos atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio
10. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923-464/2017).
11. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme nustatyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba mokėjimą atidėti (CPK 84 str.). Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
12. CPK 83 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178 str., 179 str.). Tiek asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, toks prašymas teismo negali būti tenkinamas.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus fragmentinius duomenis apie jo darbingumo apribojimą ir su tuo susijusias gaunamas socialines pajamas, taip pat registruojamo turto neturėjimo faktą, priėjo prie išvados, kad vien šie duomenys neatspindi išskirtinai sunkios apelianto turtinės padėties, todėl jo prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija
14. Visų pirma, apeliantas nepasisakė ir nepateikė jokių įrodymų apie kredito įstaigų sąskaitose buvusias / esamus pinigines lėšas, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, apie turimus (arba neturimus) indėlius bankuose, finansinį turtą (akcijas, vertybinius popierius ir pan.), nepateikė duomenų iš valstybinio socialinio draudimo ir privalomuosius mokesčius administruojančių įstaigų apie pirmiau gautas kitokio pobūdžio pajamas, išskyrus pateiktą pažymą apie 2018 metų laikotarpiu gautas socialines išmokas už jam nustatytą neįgalumą. Pateikta su ieškiniu VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018-10-26 pažyma taip pat visiškai neinformatyvi, kadangi joje kalbama tik apie apelianto vardu 2018-10-25 duomenimis neįregistruotą nekilnojamąjį turtą. Ar tokio turto buvo anksčiau, o jeigu buvo, kada ir kokiu sandorių pagrindu jis buvo perleistas kitiems asmenims, t. y. nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo su istorija bent už kelerius metus, taip pat nepateikė.
15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad su ieškiniu pateikta neterminuoto neįgaliojo pažymėjimo (dublikato) kopija (b. l. 44-45) patvirtina vien tai, kad apeliantas iš dalies nedarbingas, jo darbingumo lygis sudaro 35 proc., bet nenusako tikrosios jo turtinės padėties. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-10-31 (b. l. 46-47) nurodoma, kad apeliantui yra priskaičiuota 227,69 Eur dydžio išmoka (netekto darbingumo pensija), iš kurios atlikus 113,84 Eur dydžio išskaitą (šios išskaitos pagrindas apelianto nebuvo patikslintas – ar pagal vykdomuosius dokumentus, ar kitas) jo gaunama išmoka sudaro 113,85 Eur. Tačiau vien šie duomenys aiškiai nepakankami konstatuoti, kad tai vienintelės apelianto turtas ir pajamos, kad jis neturi santaupų, indėlių, finansinio turto ir todėl objektyviai neišgali sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies (1 932 Eur).
16. Abejoti sunkia apelianto finansine padėtimi savaime teikia pagrindą ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės. Jame apeliantas tvirtina atsakovei 2012, 2013 ir 2014 metais suteikęs dideles paskolas, kurių grąžinimas buvo užtikrintas vekseliais (ieškinio suma 86 603 Eur). Šaltinių, iš kurių galėjo sukaupti tokias sumas ir net paskolinti, o kartu tai reiškia, kad pats apeliantas lėšų nestokojo, neįvardijama. Pažymėtina, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų (b. l. 91-127), teismo gautų per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, matyti, jog ir paskolų suteikimo metu (t. y. 2012-2014 m.) apelianto gaunamos pajamos buvo ta pati socialinė išmoka, kurią jis gauna dėl apriboto nedarbingumo ir dabar. Be to, Juridinių asmenų registro duomenys (b. l. 128-131) leidžia įsitikinti, kad apribotas nedarbingumas nekliudė jam gauti pajamų iš kitokios veiklos – verstis individualia veikla pagal verslo liudijimą ar būti įmonės savininku. Kaip matyti, apeliantas iki 2016-11-08 buvo J. J. personalinės įmonės savininkas. Vadinasi, apribotas nedarbingumas realiai nesukliudė apeliantui sukaupti ir paskolinti didelę sumą, tačiau dabar riboto darbingumo aplinkybe jis remiasi siekdamas išvengti žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo.
17. Dar viena aplinkybė, labiau tikėtinai paneigianti apelianto deklaruojamą išskirtinai blogą turtinę padėtį, yra ta, kad byloje esama skirtingos informacijos apie apelianto gyvenamąją vietą. Ieškinyje nurodomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose VĮ „Registra“ pažymose J. J. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), o 100 Eur žyminio mokesčio įmoką 2018-10-26 jis sumokėjęs (duomenys neskelbtini). Apeliantui nepateikus išsamių duomenų apie galbūt anksčiau turtėtą ir perleistą turtą, nors šioje situacijoje jam pačiam teko turtinės padėties, objektyviai neleidžiančios sumokėti valstybei žyminį mokestį, įrodinėjimo pareiga (CPK 83 str. 3 d.), abejonės, kad jis gali turėti ir kitų pajamų ar nuolatinių lėšų gavimo šaltinių / santaupų, liko nepašalintos.
18. Su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo apelianto sudarytą sutartį dėl atstovavimo kaip atlygintinę, nors advokatas ėmėsi jo atstovimo be jokio atlygio, sutiktina tik tuo aspektu, kad iš tiesų duomenų apie advokatui sumokėtą honorarą už ieškinio teismui parengimą nėra pateikta. Teisė naudotis profesionalių atstovų (advokatų) teisinėmis paslaugomis negali būti suvaržyta, juolab kad įstatymas nedraudžia advokato paslaugomis besinaudojantį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl vien toks faktas pats savaime negalėtų tapti kliūtimi spręsti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo pirmiau aptartų aplinkybių visuma nepaneigia išvados, kad nėra pateikti duomenys (jų trūksta) susidaryti išsamią nuomonę apie realią (tikrąją) apelianto turtinę padėtį ir objektyviai egzistuojantį poreikį leisti jam nesumokėti beveik viso žyminio mokesčio už teikiamą ieškinį.
19. Pažymėtina, kad įstatymuose bei teismų praktikoje nėra pateikta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama analizuojant fizinio asmens galimybes sumokėti jam tenkantį žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pačiam teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl pateiktų argumentų ir įrodymų informatyvumo bei jų pakankamumo. Šią savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš apelianto pateiktų dokumentų, kuriais įrodinėjama sunki finansinė padėtis, turinio ir paties apelianto nurodytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad arba jis neatskleidė visų reikšmingų duomenų, arba siekia suklaidinti teismą dėl savo tikrosios turtinės padėties. Todėl apelianto procesinis elgesys, neatskleidžiant teismui reikšmingų aplinkybių teisingam klausimo išsprendimui leidžia, konstatuoti, kad apeliantas be pagrindo siekia pasinaudoti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutu, dar daugiau, sąmoningai neatskleisdamas teismui visos aktualios ir tikslios informacijos apie turtinę padėtį, jis kartu paneigia ir pareikšto prašymo patenkinimo galimybę.
20. Tokiu atveju skundžiama teismo nutartis dalis, įpareigojanti sumokėti žyminį mokestį, paliktina nepakeista. Kadangi procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismo 2018-11-09 nutarties reikalavimams įvykdyti ir nustatytai 1 932 Eur žyminio mokesčio daliai sumokėti apeliantui nustatytinas naujas terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti J. J. (J. J.) terminą iki 2019 m. vasario 18 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 932 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų) dydžio žyminio mokesčio dalį.