- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eAS-637-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04121-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo terminą; 3) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 str. 1, 3 d. ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 str. 1, 2 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 4, 6, 8–10 p.) normas arba išspręsti ginčą kitu būdu; 4) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); 5) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas); 6) pripažinti, kad tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui, pareiškėjo atžvilgiu antrus metus vilkinamos bylos / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimas; 7) priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną / ignoravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, etikos / moralės kodeksų / principų, priesaikos – 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 8) pripažinti atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją iš esmės pažeidusią Lietuvos Respublikos Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jos elgsenoje esant – savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str.) ir persekiojimą (BK 148-1 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą; 9) pripažinti pagrobtą / grobiamą (antri metai) pareiškėjo gyvenimo nūdieną ir, ateitis; 10) pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 neatitinka faktinės tikrovės.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1, 9 punktų pagrindu.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde administraciniam teismui kelia reikalavimą panaikinti tris Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus administracinius sprendimus ir reiškia išvestinius, su šiais reikalavimais susijusius, reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad skundas teismui pateiktas 2025 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus įstatymo nustatytiems terminams, per kuriuos šie administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti; taip pat į tai, kad pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą tik dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo, nurodydamas priežastis – „savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“, detaliau nepaaiškindamas ir nepateikdamas įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, neprašydamas atnaujinti praleistą terminą dėl kitų įsakymų, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai, nes nuo 2024 m. rugsėjo mėn. nuolat teikia analogiškus skundus, žinodamas, kad yra praleidęs terminus skundžiamiems aktams apskųsti, vadinasi, apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. rugsėjo mėn. Anot teismo, tai, kad darbdavys (atsakovas) savalaikiai jo nesupažindino su įsakymu, kaip nurodo pareiškėjas, niekaip nepagrindžia, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė tik 2025 m. gruodžio 12 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėn., kai apie skundžiamus įsakymus jis neabejotinai žino senai. Pareiškėjui nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, teismas vertino, kad yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, teismų praktika, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti, jog teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, taip pat skundo reikalavimai pripažinti tam tikras aplinkybes, konstatuoti faktus yra nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 50 000 Eur moralinės žalos atlyginimo, teismas atkreipė dėmesį, kad skunde fragmentiškai minimos ir kitos valdžios ar teisminės institucijos, tačiau sisteminis skundo turinio vertinimas atskleidžia, jog pareiškėjas savo neigiamus išgyvenimus ir galimai patirtą žalą sieja su teismo veiksmais vykdant teisingumą. Anot teismo, pareiškėjas nurodė, kad yra vilkinamas bylų pagal jo skundus nagrinėjimas, tuo ribojant jo teisę į gynybą. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad jo teiginiai dėl neturtinės žalos atsiradimo kyla ne iš viešojo administravimo srityje priimtų administracinių sprendimų, o iš veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Teismas sprendė, kad kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš teismo jurisdikcinės veiklos, skundą šioje dalyje atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 9 punktais, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis nustatytos tvarkos ir terminų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-602-575/2024).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia (be kita ko) apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti skundžiamų įsakymų įteikimo pareiškėjui momentą. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytom aplinkybėm, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus (teisminio proceso numeris: 3-64-3-01425-2024-6; administracinės bylos numeris: eI3-15812-641/2024) (šie įsakymai buvo pridėti prie skundo). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui, ir apie minėtus įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) tik 2025 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų paduoti.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies panaikinimo paduoti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, taip pat nemato pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas nenurodė, jokių objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti nustatytą terminą, todėl terminas neatnaujintinas. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia argumentų ir įrodymų, paneigiančių šias išvadas.
Be kita ko, pats prieštaraudamas sau, pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundo padavimo terminas nepraleistas, situacija susidarė dėl teismų dirbtinai sukurtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai nekeičia anksčiau padarytų išvadų.
Pareiškėjas skunde (pareiškime) prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.). Administracinėse bylose reikšmingos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai sudaro pareiškėjo reikalavimų pagrindą, kai nėra priimamas nagrinėti konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas – dalykas, administracinė byla vien dėl faktų nustatymo negali būti pradėta.
Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją) (ABTĮ 18 str. 2 d.).
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde išdėstė bendro pobūdžio, abstrakčius teiginius, tačiau nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo turinį, jį atsisakytina tenkinti, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.