Panevėžio apygardos teismo nutartis

2024-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-491/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-25
Bylos Nr.
1A-75-491/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Advokatai
Asta Usevičiūtė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-491/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37523-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei,atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės D. K.,jos gynėjai advokatei Astai Usevičiūtei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. ir jos gynėjos advokatės Astos Usevičiūtės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos E. Z. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jai buvo nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis, jai buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams;

- automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. apie 16.27 val., (duomenys neskelbtini), degalinės „Circle K“ teritorijoje, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. ir jos gynėja advokatė A. Usevičiūtė prašo sutrumpinti D. K. paskirto draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų. Apeliaciniame skunde akcentuojamos D. K. teigiamos asmeninės savybės, jos prasta sveikatos būklė ir teigiama, kad artimas vidurkiui šios jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per griežtas ir neproporcingas.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Raimundas Binkis prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo D. K. nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 2 metai 6 mėnesiai, atitinka jos asmenybę, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl trumpinti šį terminą nėra pagrindo.

3. Teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo D. K. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino – prašoma šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 metų. Atsižvelgdama į tai bei laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, teisėjų kolegija šiuo klausimu ir pasisako.

7. Apeliacinio skundo reikalavimas sutrumpinti D. K. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų motyvuojamas tuo, kad ši specialioji teisė jai reikalinga nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, pas senyvo amžiaus ir ligotus artimuosius, taip pat buities poreikiams tenkinti. Nurodoma, kad ji anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, kito automobilio savininkui padarytą turtinę žalą atlygino. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, D. K. paskirta pagrįstai ir teisingai, nustatytas terminas atitinka jos asmenybę ir padarytą veiką.

8. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė šias taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas D. K. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, t. y. laikotarpiui, trumpesniam negu BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (vidurkis yra 3 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Todėl svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat ir kaltininko asmenybei. Baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pakankamai išsamiai ir visapusiškai aptarti D. K. asmenybę iš esmės teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys – ji anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atlygino kito automobilio savininkui padarytą turtinę žalą, turi sveikatos problemų, yra neįgali, rūpinasi ir prižiūri senyvo amžiaus artimuosius. Pastebėtina, kad šios aplinkybės didžiąja dalimi lėmė ir BK 40 straipsnio nuostatų jai taikymą, t. y. jos atleisimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę. Šiuo atveju D. K. nors ir padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jį nulėmė vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavimas transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio. Iš bylos matyti, jog pirmo patikrinimo metu jai nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – 2,73 promilių neblaivumas. Pabrėžtina, kad tokia alkoholio koncentracija daugiau nei 6 kartus viršija minimalų automobilio vairuotojui leistiną girtumo laipsnį. Tai lemia kitą išvadą, kad įvykio metu D. K. buvo tokio girtumo laipsnio, jog pati be jokių abejonių turėjo suprasti esanti stipriai neblaivi ir tokios būsenos ji negali vairuoti automobilio. Tačiau, nežiūrint į tai, ji sėdo už vairo ir vairavo iki tol, kol degalinėje atsitrenkė į kitą transporto priemonę, kurios vairuotojas ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaip galima suprasti iš D. K. parodymų, ji, būdama neblaivi, automobiliu važiavo iš savo namų ir ketino važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet pakeliui persigalvojo ir užsuko į degalinę. Nepaisant to, D. K. nuo savo namų jau buvo nuvažiavusi nemažą atstumą, važinėjosi miesto gatvėmis, darbo dieną apie 16.27 val., kuomet įprastai eismas yra pakankamai intensyvus.

13. Iš liudytojų T. V., Ž. K. parodymų, byloje esančio vaizdo ir garso įrašo galima spręsti, kad D. K. buvo lėtos ir vangios reakcijos, sunkiai orientavosi aplinkoje. Pati D. K. parodė, jog tą pačią dieną, prieš pradėdama vartoti alkoholį, gėrė antidepresantus, dėl ko dalies įvykio aplinkybių nepamena. Automobilio vairavimas esant tokios savijautos ir girtumo nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosiose bylose, kuriose be kitų aplinkybių nustatyta tai, jog kai būdamas neblaivus kaltininkas ne tik vairuoja, bet dar ir sukelia eismo įvykį, uždraudimo naudotis specialia teise terminas paprastai nustatomas artimas vidurkiui (kasacinė nutartis b/byloje Nr. 2K-122-699/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, D. K. savo neatsakingais veiksmais, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jos reakcija į aplinką, ne tik kėlė didelį pavojų savo, aplinkinių bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, bet ir padarė eismo įvykį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių. Dėl to artimas vidurkiui specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju yra visiškai pagrįstas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti D. K. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

14. Apeliaciniame skunde, prašant skirti D. K. minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, nurodoma, jog ši specialioji teisė jai yra labai reikalinga ir būtina, kadangi turi rūpintis savo senyvo amžiaus ir ligotais artimaisiais bei savo sveikata, buitimi. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, jog minėtos aplinkybės yra iš ties reikšmingos nagrinėjamam klausimui, tačiau šiuo atveju negali būti vertinamos kaip išimtinės ar galinčios turėti kažkokios lemiamos įtakos tenkinti jos prašymą sumažinti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti iki 1 metų. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukelia ir ateityje sukels D. K. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su jos pačios bei jos artimųjų priežiūra bei nuvykimu į gydymo įstaigas ar apsunkintu nuvykimu į tam tikras vietas, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų ir nėra laikomos išskirtinėmis. Be to, iš bylos matyti, kad D. K. turi suaugusius vaikus, pati gyvena mieste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. K. nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki jai padarant nusikalstamą veiką ir jai buvo žinomos, t. y. ji aiškiai suvokė, jog teisė vairuoti jai yra reikalinga, turi įtakos ir jai bei jos artimiesiems, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo jos nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Tai, kad po aptariamo įvykio atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės pati savo noru 2 savaites gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre rodo tik tai, jog ji pati supranta apie savo priklausomybę ir stengiasi ją gydyti, kad panašių problemų su vairavimu būnant neblaiviai būtų išvengta ateityje.

15. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog vadovaujantis teismų praktika, asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paprastai skiriamas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams (skunde daromos nuorodos į apylinkės teismų nuosprendžius ir vieną apygardos teismo nuosprendį), visų pirma, pažymėtina, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimai nesaisto aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Priešingai, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Dėl apeliaciniame skunde minimo apygardos teismo nuosprendžio pažymėtina, jog šiais klausimais formuojama teismų praktika yra labai dinamiška ir aptariama baudžiamojo poveikio priemonė, taip pat jos terminas nustatomi atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apeliaciniame skunde nurodomame apygardos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje, todėl šis nuosprendis aptariamu klausimu nėra reikšmingas ir juo nesivadovaujama.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra adekvatus D. K. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jos asmenybei, todėl teisingas. Pagrindų trumpinti jį kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės D. K. ir jos gynėjos advokatės Astos Usevičiūtės apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusKristina LatožienėValdas Petras Meidus