- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 1-161-721/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00119-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, išnagrinėjusi Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
ALGIS GUMBAKIS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-04-10, Kelmės r., lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas aukštesnysis, išsituokęs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą ( duomenys neskelbtini) neteistas, baustas administracine nuobauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra, jis nevykdė 2011-10-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo išsikelti iš D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo, ( duomenys neskelbtini) dalies ir iki šiol ten gyvena.
Už šią veiką baudžiamąją atsakomybę numato Lietuvos Respublikos BK 245 str.
Ši veika ir jos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. G., apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 1995-11-25 jis susituokė su D. G.. Jie iš pradžių gyveno Šiauliuose, po kokių dviejų metų mirė jo uošvienė ir jie persikėlė gyventi, į( duomenys neskelbtini) ., nuo tada jis ten ir gyvena. Kada įvyko jo ir D. G. skyrybos neprisimena, tačiau ir po skyrybų jie kartu gyvena ( duomenys neskelbtini) . Apie tai, kad 2011 metais spalio ar lapkričio mėnesį, tiksliai neatsimena yra priimtas Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas jam išsikelti iš minėto namo adresu ( duomenys neskelbtini) jis žino, tačiau neišsikelia todėl, kad už namą buvo sumokėti bendri pinigai ir jis jaučiausi turintis teisę ten gyventi, be to jis neturėjo kur išsikelti, neturi kur gyventi. 2012 metų kovo mėnesio viduryje jis planuoja išvažiuoti dirbti į Norvegiją, kai išvažiuos daugiau čia nebegrįš ir minėtame name adresu ( duomenys neskelbtini) nebegyvens. Teismo sprendimą nebegyventi šitame name pažada vykdyti (b.1. 29).
Šalies argumentai
Liudytoja D. G. parodė, kad ji su savo vyru A. G. išsituokė 2003 metais. Nuo to laiko jie gyvena kartu name adresu ( duomenys neskelbtini). 2011-08-22 ji kreipėsi į teismą, dėl buvusio vyro iškeldinimo iš jai nuosavybės teise priklausančio namo. 2011-10-10 Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2225-785/2011 jos buvusį vyrą A. G. iškeldinti iš namo adresu( duomenys neskelbtini). Apie priimtą teismo sprendimą jos buvęs vyras buvo informuotas, tačiau jis jo nevykdo ir iš namo nesikrausto. Jis jai aiškina, kad čia gyveno ir gyvens ir niekur nesikels (b. 1. 7).
2011-10-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2225-785/2011 nuspręsta iškeldinti atsakovą A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo dalies, adresu( duomenys neskelbtini)., nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (b. 1. 8-9 ).
2011-10-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2011-11-10 ir pagal ieškovės prašymą 2011-11-18 jai buvo išsiųstas vykdomasis raštas (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė – įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys (civilinėse bylose) ir nuosprendžiai arba nutartys (baudžiamosiose bylose). Taigi pagal BK 245 straipsnį atsakomybė kyla, kai asmuo nevykdo nurodymų, jam nustatytų įsiteisėjusiame teismo procesiniame dokumente, šiuo atveju – sprendime civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–7/2009, 2K–636/2010, 2K-108/2012).
Iš teismui pateiktų ir išnagrinėtų įrodymų teismas daro išvadą, jog kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje ir atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-2225-785/2011 A. G. buvo žinoma apie priimtą sprendimą minėtoje civilinėje byloje, nes sprendimas buvo įteiktas asmeniškai. Įsiteisėjus sprendimui, jo atsakovas nevykdė visiškai ir neišsikeldino iš D. G. priklausančio namo dalies. Apklaustas kaltinamasis pripažino, kad neįvykdė teismo sprendimo ir pažadėjo tai padaryti 2012 m. kovo mėnesį.
Atsižvelgiant į tai matyti, kad kaltinamojo A. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pilnai įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais. A. G. nevykdydamas teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.
Prokurorės siūlymas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 245 str., kaltinamasis A. G. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo baudos dydį sumažinti dėl sunkios materialinės padėties.
A. G. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis įvykdė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, jis bedarbis, anksčiau teismo neteistas ( b. l. 14-15), baustas administracine tvarka ( b. l. 17-18). Teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Baudos dydžiui įtakos turi ir tai, kad bauda gali būti paskirta iki 50 MGL už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam baudos dydis skirtinas žymiai mažesnis negu už baudžiamąjį nusižengimą įstatymo numatytas baudos vidurkis. Už A. G. padarytą nusikalstamą veiką skirtina 10 MGL dydžio bauda, kuri nelaikytina per griežta bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 2 mėnesiai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir nubausti jį 10 MGL, tai yra vieno tūkstančio trijų šimtų litų (1300,00 Lt) dydžio bauda.
Įpareigoti A. G. paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas – 6801, o teismui pateikti kvito nuorašą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. G. kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.